Search Results for: "Arčiau nei arti"
Kūrinys apie jausmingą meilę, kuri pildo svajones. Apie tyrą jausmą, kuris paverčia visą tavo gyvenimą prasmingu. Apie žmogų, su kuriuo tau niekas nebaisu. Tai – naujausia Justės Starinskaitės daina, kuria balsingoji atlikėja nori pasidalinti su kiekvienu iš jūsų.
Delfinai smalsūs kaip vaikai ir nuolat žaidžia. Jie naudoja įrankius, buriasi į komandas vedami bendrų tikslų, o pažindintis su priešingos lyties atstovais dažniausiai traukia dviese ar trise.
Lapkričio 6-ąją prasidėsiantis 12-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ tradiciškai retrospektyvų programoje ne tik primins legendinių režisierių darbus, bet ir supažindins su įdomiausiais šiuolaikiniais kino kūrėjais. Šiemet Lietuvos žiūrovų lauks pažintis su Martino Scorseses numylėtine – britų režisiere Joanna Hogg, kuri lapkritį pati viešės „Scanoramoje“.
Įsibėgėjęs Tarptautinis Kauno kino festivalis savaitgalį kvies įdėmiau pažvelgti į Rytus. Programoje – dokumentika iš politinių Artimųjų rytų realijų, speciali Ukrainos filmų programa ir Lokarno kino festivalio (Šveicarija) laureatas, rež. Lav Diaz naujausias filmas „Nuo ko prasideda buvęs laikas“ (tagalų kalba „Mula Sa Kung Ano Ang Noon“, 2014).
Kas būtų jei dangaus kūnai tokie kaip, pavyzdžiui: Jupiteris, didžiausia Saulės sistemos planeta, būtų nutolęs nuo žemės tokiu pačiu atstumu kaip mėnulis? Ar jis užpildytų visą dangaus plotą? Ronas Milleris pabandė atsakyti į šį klausimą, pateikdamas įspūdingas nuotraukų manipuliacijas.
Turbūt daugelis bent jau abstrakčiai įsivaizduojame, kaip atrodo tam tikros rūšies narkotikai. O kas, jei į juos pažvelgus iš arčiau? Vokiečių fotografė Sarah Schoenfeld nusprendė panagrinėti šią temą ir atskleidė, kaip įvairios svaigiosios medžiagos atrodo jas padėjus ant skaidrios juostelės bei padidinus daugybę kartų. Belieka tik įsivaizduoti, ką jos daro su mūsų smeginimis ir kūnais…
Penkios poros, penkios istorijos ir vėl meilės ieškantis Valentinas – jau vasario 7 dieną Lietuvos kino teatrus pasieksiančioje komedijoje „Valentinas už 2rų“. Naujajame filmų „Valentinas Vienas“ bei „Kaip pavogti žmoną“ kūrėjų filme žiūrovai išvys daugybę pažįstamų aktorių. Du jų – Asta Baukutė ir Vaidotas Martinaitis virto tikra lietuviška pora.
Nuo 2007-ųjų alternatyvą muzikoje ir mene pristatantis festivalis „Satta Outside“ turi konkrečių žinių Šiemet septintąjį kartą vyksiantis alternatyvus kurortas keliasi į Šventosios miestelio pakraštį ir rugpjūčio 8-11 dienomis įsikurs prie pat Baltijos jūros.
Kiekvieno sėkmingo žmogaus istorija, kad ir kokia paslaptis ją gaubtų, laikoma trijų banginių: atkaklaus darbo, žiupsnelio sėkmės ir nesavanaudiškos artimųjų paramos. Šių metų Lietuvos kartingo vicečempionas Narvydas Janušis neslepia, kad iškovoti medaliai ir taurės yra šeimos nuopelnas.
Kartingų sportas Lietuvoje neminimas tarp populiariausių, tačiau vis daugiau tėvų, vaikystėje svajojusių apie Formulės 1 bolidą, atveda vaikus į kartodromą. Hobis dažnai virsta rimta aistra, mintimis apie kurią N. Janušis dalinasi su skaitytojais.
Koks tavo sėkmės receptas?
Manau, svarbiausia šiame sporte yra technika. Jei gokartas (kartingų automobilis – red.) gerai važiuoja, kartingistas gali išspausti rezultatų. Ne mažiau svarbu yra įdėtas darbas, treniruotėms skiriamas laikas ir, žinoma, finansai.
Ar šiam sportui būtinas talentas, ar viskas pasiekiama treniruotėmis?
Abu šie dalykai nulemia gerus rezultatus. Treniruotėmis galima daug ką pasiekti, bet, aišku, talento reikia. Talentu vadinu sugebėjimą jausti trasą, nujausti, kaip įeiti į posūkį, kokį greitį, padangas pasirinkti, kaip paskirstyti savo svorį pasukant.
Turi išspausti iš savęs viską, ką gali, domėtis sportu, gilintis. Jei tau neįdomu, tai bus tik važiavimas, nieko daugiau.
Kiek laiko skiri treniruotėms?
Palyginus su kitais lenktynininkais treniruojuos mažai. Dažniausiai treniruojuosi kelias dienas prieš varžybas toje trasoje, kur jos vyks.
Kaip atsidūrei kartingų sporte?
Į kartingų sportą atvedė sesuo. Visad domėjausi autosportu, tad kai po pasivažinėjimo nuomojamais gokartais pamačiau, kad neblogai sekasi, su sese nusprendėme, kad reikėtų daugiau treniruočių. Apie šią idėją pasakėme tėvams tik išsirinkę kartingų būrelį. Tada net nemaniau, kad visa šeima taip užsikrės. Kiekvienas prisideda kuo tik gali, kad galėčiau siekti gerų rezultatų. Labiausiai mane palaiko tėtis: laisvalaikį skiria varžyboms, yra mano komandos mechanikas. Pats jis niekad nėra važiavęs kartinge, mąstome, ar verta įsigyti jam tinkamą sėdynę – bijau, kad pabandęs nebesustos.
Po metų kartingų mokyklėlės varžybose užėmiau antrąją vietą, todėl karu su šeima nusprendėme, kad turėčiau kilti aukščiau, į profesionalų kartingų sportą.
Kaip skirstomos kartingų klasės?
Pagal amžių ir gokartų variklio galingumą. Norintys pereiti į kitą klasę turi rinktis gokartą su galingesniu varikliu, atsižvelgdami į amžiaus apribojimus ir, žinoma, finansines galimybes, mat kuo galingesnis kartas, tuo brangesnis. Klasėse taip pat apribojamas svoris, nesiekiantiems minimalaus leistino svorio sportininkams prie gokartų tvirtinamos švino plokštės.
Esi dalyvavęs kartingų varžybose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ar pastebėjai skirtumų? Ar mūsų šalyse geros sąlygos kartingistams?
Lietuvoje kartingų lenktynininkų yra vienetai. Mažai kas išsilaiko sporte ilgai: ateina, užsibrėžia tikslą užimti prizinę vietą, pavažiuoja kelis metus ir palieka sportą, nes į kitą klasę pereiti per brangu, į autosportą – taip pat, o likti toje pačioje klasėje nebeįdomu. Kartingų sportas nėra išpopuliarintas, trūksta reklamos. O patys sportininkai tuo gyvena, yra tikri greičio fanatikai, nepaisydami to, kad kartingai tėra tik hobis. Daugelis kartingistų turi pagrindinį darbą, nesusijusį su kartingais, ir laisvalaikiu savo lėšomis dalyvauja varžybose. Yra Lietuvoje ir tokių, kurie iš to gyvena, turi stiprias komandas, bet jų – vienetai.
Sporto populiarumas priklauso nuo finansavimo. Pavyzdžiui, Italijoje kartodromai – ant kiekvieno kampo. Be to, italai yra vieni geriausių gokartų gamintojų pasaulyje. Lietuvoje sovietmečiu kartingų būreliai buvo valstybiniai, vaikai galėjo juos lankyti nemokamai.
Be abejo, kartingų populiarumą lemia ir automobilių sporto lygis šalyje: kaimyninėje Latvijoje, jau minėtoje Italijoje ir kitose šalyse autosportas yra remiamas valstybės, todėl ten klesti ir kartingai.
Kalbant apie pasirengimą varžyboms, mūsų šalyje ir užsienyje labai skiriasi trasų danga, todėl net pasiekęs labai gerų rezultatų Lietuvoje nebūtinai gerai pasirodysi tarptautinėse varžybose.
Kokias varžybas pavadintum sudėtingiausiomis?
Sudėtingiausios užsienio varžybos, kai į sekundę „sutelpa” apie 60 sportininkų. T.y. trasoje vienas paskui kitą važiuoja 60 sportininkų, ir pirmojo rezultatai skiriasi nuo paskutiniojo vos tūkstantosiomis sekundės dalimis. Konkurencija tokia nuožmi, kad turi kovoti dėl kiekvieno milimetro, kad aplenktum priešininką.
Labai svarbi yra starto pozicija. Ją lemia kvalifikacija: į trasą išleidžiami visi varžybų dalyviai, jie tam tikrą laiką važiuoja ratu. Priklausomai nuo to, per kiek laiko jie įveikia trasą, jie išsirikiuoja prieš startą. Labai daug reiškia, iš kurios vietos startuosi: ar iš vidinės trasos pozicijos, ar iš išorinės, vidurinės – kaip pavyks aplenkti, išsibėgėti.
Kartingų sportas vadinamas pirmąja pakopa į automobilių sportą. Ar tu ir tavo kolegos turite tokių ambicijų?
Kol kas turiu ką veikti kartingų sporte, o apie tolesnius kelius galvoti dar anksti, nes reikia turėti didelį biudžetą. Ne paslaptis, kad Formulė 1 yra kiekvieno kartingisto svajonė, tačiau automobilių sportas Lietuvoje nėra populiarus. Dažniausiai kartingistai pasirenka žiedinės varžybas. Tai panašu į kartingus, tik, priešingai nei gokartas, žiedo automobilis turi kėbulą, t.y. yra uždaras. Manau, ateityje norėčiau dalyvauti tarptautinėse žiedinėse varžybose.
Nuo kelerių metų patartina pradėti važinėti kartingu, norint pasiekti gerų rezultatų?
Amžius kartinguose neturi didelės reikšmės: jei telpa į kartingą (o jie jau yra pritaikyti 5-6 metų vaikams), nekvailioja, nedaro klaidų trasoje ir suvokia saugumo taisykles, vaikas gali važiuoti kartingu. Lietuvoje profesionaliai leidžiama važiuoti vaikams nuo aštuonerių metų.
Kokie pavojai sveikatai tyko profesionalių kartingistų?
Profesinių ligų išskirti negalėčiau. Gal stebint iš šalies atrodo, kad tai labai pavojingas sportas, tačiau taip nėra – daugiau šansų turi susižeisti mieste nei važiuojant kartingu. Naudojame labai daug apsaugų nuo sužeidimų. Vis dėlto kai kurie kartingistai šiek tiek kūprinasi, nes nuolat palinkę prie vairo. Taip pat yra apkraunamas stuburas: nepaisant paminkštinimų ir apsaugos, dėl nuolatinės vibracijos slanksteliai daužosi į sėdynę.
Ką patartum norintiems dalyvauti kartingų sporte?
Yra vaikų, kurie ateina sportuoti, bet po metų kitų apleidžia kartingus, nes trūksta lėšų. Patarčiau tėvams ieškoti galimybių paremti vaiko pomėgį: dairytis rėmėjų. Patys esame įsteigę VšĮ „NB Racing line“, kuri vienija gabius automobilių, kartingų bei motociklų sporto lenktynininkus. Sulaukiame rėmėjų dėmesio, ypač dalyvaudami tarptautinėse varžybose, mums skiria 2 procentus pajamų mokesčio.
Kreipdamiesi į įmones dėl paramos kartais nustembame, kiek žmonių Lietuvoje nežino apie kartingų sportą. Kai pradedame teikti informaciją, sukeliame didelį susidomėjimą: darbuotojai noriai atvyksta į varžybas, rengia išvykas į kartodromus. Manau, kartingų populiarinimo srityje laukia dar daug darbo.
Kalbino Ina Peseckienė
Nuotr. www.nbracingline.lt
Ataskaitoje „Skaitmeninė planeta 2010”, kurią pateikė Pasaulio informacinių technologijų ir paslaugų asociacija WITSA, prognozuojama, kad iki 2013 metų pasaulinė informacinių ir ryšių technologijų (IRT) rinka plėsis, o sparčiausiai augs IT paslaugų sritis – vidutiniškai 7,9 proc. Išlaidos IRT, kurios Pasaulinės prekybos asociacijos WTO duomenimis 2009 m. buvo sumažėjusios tik 3% lyginant su bendru 12% pasaulinės prekybos smukimu, 2010 m. jau augo 7,4% ir atsigaunant ekonomikai pasieks prieškrizinį lygį per artimiausius dvejus metus, prognozuoja WITSA.
Šių metų trečiojo ketvirčio Lietuvos duomenys taip pat patvirtina pasaulines tendencijas. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos įmonių pardavimo pajamos be PVM trečiajį 2010 m. ketvirtį lyginant su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu išaugo 21,8 proc., o informacinių paslaugų įmonių, teikiančių interneto ir duomenų centrų paslaugas – 21, 4 proc.
„Įvertinus, kad šiuose IT paslaugų segmentuose praktiškai nebuvo smukimo ar net fiksuotas augimas 2009 m., tai puikūs rezultatai. Trečią šių metų ketvirtį užfiksuotą augimą siejame su įsibėgėjančiais ES projektais, atsigaunančia vidaus rinka bei eksporto augimu. Pagal ankstesnių metų duomenis galima prognozuoti, kad Lietuvos IT paslaugų sektoriaus pajamos šiemet viršys 2008 bei 2009 metų rezultatą. Įvertinant Pasaulio informacinių technologijų ir paslaugų asociacijos WITSA pateiktas prognozes aiškiai matome, kad augimas Lietuvoje nėra atsitiktinis, jis atitinka pasaulines tendencijas. Manome, kad rinkos augimo prognozės sudaro prielaidas eksportuojančioms ar planuojančioms pradėti eksportą Lietuvos IT įmonėms sėkmingai įsijungti į pasaulinę IRT rinką”, – sakė WITSA priklausančios Lietuvos IRT įmonių asociacijos „INFOBALT” Inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.
Kaip teigiama „Skaitmeninės planetos 2010” ataskaitoje, per nuosmukį labiau nukentėjo Šiaurės ir Pietų Amerika, Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika. Šių regionų IRT rinka sumažėjo atitinkamai 4,4 proc. ir 5,6 proc., tuo tarpu Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono rinka per tą patį laikotarpį augo 2,4 proc. Tačiau naujosios rinkos (Afrikos, Artimųjų Rytų regionas) 2010 – 2013 m. augs greičiau nei Šiaurės Amerika ir kai kurios Europos dalys. Prognozuojama, kad Šiaurės ir Pietų Amerikos rinka augs lėčiausiai – 5,9 proc. per metus, tačiau išliks didžiausia IRT produktų ir paslaugų rinka pasaulyje. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione IRT sektorius iki 2013 m. vidutiniškai augs 9,5 proc. Šių regionų šalių dalis pasaulio rinkoje nuolat auga ir 2013 m. sudarys 31,1 proc., tai yra 2,3 proc. daugiau lyginant su 2009 m.
Taip pat prognozuojama, kad išlaidos IRT 2013 m. sudarys 6,2 proc. pasaulio BVP, ir pasieks 124 trilijonus JAV dolerių. Per dešimtmetį pasaulinės IRT rinkos apimtys išaugo dvigubai, prognozuojama kad ir toliau 34% šių išlaidų sudarys vartotojų, likusius du trečdalius – verslo įsigyjamos prekės ir paslaugos. Tai, kad verslo įsigyjamų IRT prekių ir paslaugų dalis nemažėja, rodo kad IRT technologijų galimybės svarbios visiems ūkio sektoriams. Įmonės siekdamos sumažinti veiklos išlaidas, padidinti produktyvumą ir išlikti konkurencingomis pasaulinėje rinkoje stebi IRT naujoves, atnaujina ir nuolat ieško būdų panaudoti IRT įrangą ir paslaugas, teigiama WITSA ataskaitoje.
Pasaulio informacinių technologijų ir paslaugų asociacija WITSA vienija daugiau nei 70-ies šalių IRT asociacijas ir atstovauja 20,000 IRT įmonių visame pasaulyje. „Skaitmeninė planeta” – tai WITSA ruošiamas leidinys, kuriame pateikiama išsami informacija apie pasaulinę IRT rinką. Leidinys atskleidžia svarbiausias tendencijas pasaulinėje IRT rinkoje, remiantis informacija, surinkta iš 75 šalių. Leidinys pristatomas kas du metus.