Search Results for: "Arūnas Sakalauskas"
Vilniaus krepšinio mokykloje birželio 16–18 dienomis vyko trijų dienų nemokama Jono Valančiūno stovykla, skirta 1998–1999 m. gim. vaikams. Stovykloje patarimus, pamokymus dalino ne tik NBA klubo „Toronto Raptors“ ir Lietuvos krepšinio rinktinės vidurio puolėjas, 22 metų 213 cm ūgio mūsų mokyklos auklėtinis Jonas Valančiūnas, bet ir krepšinio pasaulyje gerai žinomi specialistai – VKM direktorius Šarūnas Sakalauskas, treneris Gintautas Regina, VKM treniravęs Joną Valančiūną, bei Darius Maskoliūnas, Steponas Babrauskas, pirmoji Jono Valančiūno trenerė Nijolė Bartasavičiūtė. Paaugliai godžiai klausėsi šių specialistų patarimų ir pamokymų.
Bene skandalingiausiu ir gausiausiai diskutuojamu dešimtmečio teatriniu įvykiu tapęs Oskaro Koršunovo spektaklis „Shopping and Fucking“ (pagal Marko Ravenhillo pjesę) rodomas paskutinį kartą. Aktoriai Rasa Samuolytė, Vaidotas Martinaitis, Darius Gumauskas, Arūnas Sakalauskas ir Dainius Gavenonis paskutiniajai intymiai akistatai žiūrovų lauks lapkričio 30 dieną, 19 valandą, Ūkio banko teatro arenoje. Nors tai ir paskutinis „Shopping and Fucking“ spektaklis, didžiausiems gerbėjams jis tikrai neužsimirš. Pastarieji turės didžiausi galimybę įsigyti dalelę spektaklio – po spektaklio vyks aukcionas, kuriame bus galima įsigyti vieną ar kitą spektaklyje gyvavusį daiktą.
Be penkių minučių pavasarį „Idioteatras“ pasitinka žiūrovams jau pažįstamais ir visiškai naujais spektakliais. Nuo kovo pradžios iki vidurio Vilniaus ir Kauno žiūrovai turės galimybę pamatyti ne tik kultinį „Urvinį žmogų“, terapeutinių galių turintį spektaklį „Ša, kalba mamos“ ar (ne)komediją „Menas“. Scenoje pasirodys tarsi feniksas iš pelenų po 25 metų pakilusi Intymi vyrų trupę „Erelis“ bei visiškai naujas „Idioteatro“ ir teatrai.lt bendras projektas – spektaklis „Karo dievas“.
Vasario 16-ją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, publikai buvo pristatytas naujausias Dainiaus Kazlausko režisuotas spektaklis „Karo dievas“, kuriame vaidmenis atliko žinomi aktoriai Giedrius Savickas, Darius Gumauskas, Viktorija Kuodytė ir Aurelija Tamulytė. Tamsiąją žmogaus pusę pasiryžęs atskleisti režisierius apie pagrindinę spektaklio idėją kalbėjo taip: „Kur yra žmogus, ten visada bus karas. Žmogus yra labai individualus, egoistiškas, susikoncentravęs į savo asmeninius tikslus. Susitikus dviems tokiems, įvyksta nesusipratimai idėjiniame, buitiniame ar kituose lygmenyse, lengvai peraugantys į karą“. „Karo dievas“ (Le Dieu du Carnage) – naujausias prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos kūrinys. Šios pjesės veiksmas sukasi apie dvi viduriniosios klasės poras (Rėjus ir Uljė), susitinkančias aptarti tarp jų vaikų įvykusias muštynes. Tai tariamai civilizuotas, išorinio manieringumo ir buržuaziško mandagumo pridengtas susitikimas, eigoje peraugantis į tragikomišką mizansceną, pilną apsižodžiavimo ir paniekos vieni kitiems.
Sausio mėnesį scenoje atgimusi ir po Lietuvą pagastroliavusi Intymi vyrų trupė „Erelis“, kovo mėnesį surengs dar vieną pasirodymą Vilniuje. Trupės sudėtis – tokia pati, kaip ir prieš 25 metus: Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, Darius Auželis, varnos Albertinos fizinis pavidalas Robertas Aleksaitis ir vienas pagrindinių keistuoliškų idėjų generatorius Darius Miniotas. „Keistuolių“ veteranai žiūrovams pristatys ne tik jau pažįstamą oratoriją „Brisiaus galas“, operą-kantatą „Sakmė pagal Juzą“, bet ir naują spektaklio dalį „Sigutė“. Paklausti, ar tai nebus paskutinis „Erelio“ pasirodymas, aktoriai atsako: „Kai nebepatiks visiems būti kartu, neberengsime net jubiliejinių pasirodymų. O dabar esame vienas kito taip išsiilgę, kad vėl kartu uždainuoti yra vienas malonumas.“
Į sceną po trumpos pertraukos grįžta ir subtilaus humoro spektaklis „Menas“, pelnęs pjesės autorei Yasminai Rezai pasaulinę šlovę. Pati kūrėja šią pjesę vadina tragikomedija, nes iš tiesų, ar gali būti tragikomiškesnė situacija, nei penkiolikos metų draugystės „stažą“ turinčių draugų ginčas dėl įsitikinimų? Ginčo pretekstas – visiškai balta drobė, įsigyta už 200 000 Prancūzijos frankų. Draugystės pamatus spektaklyje klibina aktoriai Darius Meškauskas, Arūnas Sakalauskas bei laidos „Dar pažiūrėsim“ žvaigždė Giedrius Savickas. Nuo „Meno“ premjeros iki dabar tarp žiūrovų netyla nesutarimai – geras tas spektaklis, ar blogas. Aišku viena – abejingų jis nepalieka, o vertinimas priklauso tik nuo paties stebėtojo.
„Idioteatro“ artileriją užbaigia spektakliai veteranai – kartu su „Keistuolių“ teatru pastatytas „Ša, kalba mamos“ bei kultinė komedija „Urvinis žmogus“. Mamos, mamoms, apie mamas šešių žavių aktorių G. Ryškuvienės, R. Dominaitytės, A. Vilutytės, L. Budzeikaitės, S. Degutytės ir K. Maruševičiūtės lūpomis. O vyras, vyrams, tačiau ne tik apie juos – komedijoje „Urvinis žmogus“. Nuo premjeros 2005 metais urvinio pažiūrėti susirenka pilnos salės – tokio populiarumo priežastys paaiškėja tik pamačius spektaklį.
„Karo dievas“
kovo 4 d. Kauno „Girstučio“ kultūros rūmuose, 18:00 val.
kovo 8 d. koncertų ir teatro salėje „MINI“ (Siemens arenoje), 19:00 val.
Intymi vyrų trupė „Erelis“
kovo 12 d. Vilniaus „Keistuolių“ teatre, 19:00 val.
„Menas“
kovo 13 d. koncertų ir teatro salėje „MINI“ (Siemens arenoje), 19:00 val.
„Ša, kalba mamos“
Vilniaus „Keistuolių“ teatre, 19:00 val.
„Urvinis žmogus“
kovo 14 d. Vilniaus klube „New York“, 20:00 val., vaid. D. Kazlalauskas
kovo 15 d. Kauno „Girstučio“ kultūros rūmuose, 18:00 val., vaid. D. Meškauskas.
Daugiau informacijos apie spektaklius rasite „Idioteatro“ puslapyje www.idioteatras.lt.
Spalio 7 dieną „Idioteatras“ kviečia žiūrovus į pirmąją naujojo sezono premjerą: bus pristatytas spektaklis pagal daugybę apdovanojimų visame pasaulyje pelniusią pjesę „Menas“, kurios autorė – populiari šiuolaikinė prancūzų dramaturgė Yasmina Reza.
Dauguma kritikų „Meną“, kurio pagrindinė tema yra draugystės atspalviai ir niuansai, vadina komedija. Tačiau autorė kategoriškai su tuo nesutinka ir prisimena puolusi į giliausią depresiją, kai premjeros Paryžiuje metu girdėjo salę be perstojo kvatojant. „Man tai buvo katastrofa, nes maniau, kad spektaklis pavirs buka pramoga“, – sakė Y.Reza. Ji pati „Meną“ ir kitas savo pjeses linkusi vadinti „linksmomis tragedijomis, tačiau vis dėlto tragedijomis“.
Pasak „Meną“ režisuojančio Dainiaus Kazlausko, tai visų pirma intelektualus spektaklis, kuriame visas dėmesys sukoncentruotas į trijų draugų tarpusavio santykius. Jie pateikiami taip, kad žiūrovas besijuokdamas kaskart tarsi verčiamas pamąstyti apie rimtesnius dalykus. Dėl to ir spektaklio scenografija yra itin minimalistinė – siekiama išryškinti žmonių psichologiją.
Trys draugai, kuriuos scenoje vaidins aktoriai Arūnas Sakalauskas, Darius Meškauskas ir Giedrius Savickas, kartu jau penkiolika metų. Aplinkiniams atrodo, kad jie neišskiriami. Tačiau kai vienas iš jų nusiperka labai brangų paveikslą – visiškai baltą drobę – dėl jos kone iš karto ilgametės draugystės pamatai ima klibėti. Ilgainiui ima aiškėti, kad ginčai dėl paveikslo – tai tik pretekstas, iš tiesų trys draugai gilinasi į kur kas esmingesnius savo santykių aspektus.
„Įvairiose situacijose žiūrovai bent iš dalies atpažins ir pačius save, ir savo draugus. Bėgant laikui kiekviena draugystė kinta. Ji visuomet kupina subtiliausių niuansų, ypač jei į juos žvelgiama per humoro prizmę“, – kalbėjo D.Kazlauskas.
„Meno“ autorei Y.Rezai būtent ši pjesė, pirmą kartą pastatyta Paryžiuje 1994 metų spalį, pelnė pasaulinį pripažinimą. Vien Prancūzijoje „Meno“ pastatymas pelnė tris nacionalinius apdovanojimus, o vėliau Y.Rezai buvo įteiktos „Tony“ ir „Olivier“ statulėlės – prestižiškiausi Brodvėjaus ir Vestendo prizai. Per nepilnus du dešimtmečius pjesė išversta į 35 kalbas, ji rodyta daugybėje pasaulio scenų.
Pati Y.Reza, garsėjanti taip pat ir ekstravagantiškais pareiškimais teatralų adresu, tvirtina norinti kurti visiškai naują žanrą, kuris atitiktų šiuolaikinės visuomenės poreikius, įpročius ir tradicijas. Kai kurių kritikų tvirtinimu, jai tai puikiai pavyko: gimtojoje Prancūzijoje Y.Reza vadinama dramaturge, kuriai pavyko į teatrus sugrąžinti ištisą naująją kartą.
Aštuntąjį sezoną pradedantis „Idioteatras“ spektaklio „Menas“ premjerą rengia naujojoje „Siemens“ arenos salėje „Mini“. Čia šių metų gegužės mėnesį vyko „Meno“ išankstinė peržiūra.
„Jau tada mums kilo minčių, kad tai perspektyvi nauja erdvė teatrui Vilniuje, tad reikia ją išnaudoti. Gali būti, kad „Menas“ – ne paskutinė mūsų premjera šioje salėje“, – sakė „Idioteatro“ vadovas Donatas Tarasevičius.
Nuo 1995 metų pradžios „Idioteatras“ Lietuvoje pastatė kelis spektaklius, iš kurių didžiausio pasisekimo sulaukė komedijos „Urvinis žmogus“, „Boeing Boeing“ ir „Ša, kalba mamos!“ Be to, „Idioteatras“ pastatė „Urvinį žmogų“ Lenkijoje, bendradarbiavo statant šią komediją Maskvoje.
Spektaklio „Menas“ premjera – spalio 7 dieną naujoje „Siemens“ arenos salėje „Mini“, Pradžia – 19 valandą.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro repertuaras pasipildys dar viena šiuolaikiška XX a. dramaturgijos klasiko Antono Čechovo kūrinių interpretacija.
Balandžio 3 ir 19 d. 18. 30 val. bus vaidinamas spektaklis „Dėdė Vania“. Tai – garsaus prancūzų režisieriaus Erico Lacascade‘o sceninė adaptacija pagal Čechovo pjeses „Dėdė Vania“ ir „Miškinis“.
Ericas Lacascade‘as (g. 1959) – aktorius, plačiai žinomas režisierius, daugiau kaip dešimt metų jis vadovauja Prancūzijos Normandijos dramos centrui ir teatro pasaulyje išgarsėjo ryškiomis klasikinių ir modernių dramos tekstų inscenizacijomis bei pastatymais, kuriems būdingas ypatingas emocionalumas ir ekspresija. Itin didelį susidomėjimą sukėlė Lacascade‘o pastatyti klasikiniai Sofoklio, Pierre‘o Carlet de Chamblaino de Marivaux, Jeano Racine‘o veikalai, o ypač spektakliai pagal Antono Čechovo pjeses (pvz., trilogija „Ivanovas“, „Trys seserys“, „Žuvėdra“). Lacascade‘as itin daug dėmesio skiria laboratoriniam, tiriamajam darbui, į kurį įtraukia būsimo spektaklio aktorius, todėl jo spektakliai visada tampa ypatingais teatro įvykiais Prancūzijoje, sėkmingai dalyvauja garsiausiuose tarptautiniuose festivaliuose.
Prieš porą metų į Lietuvą pakviestas Oskaro Koršunovo teatro ir šešis mėnesius su lietuvių aktoriais dirbęs režisierius įsitikinęs: „Teatras – ne kinas ar opera. Jis niekada nebus pelningas, nors valstybinės institucijos to ir labai norėtų“. Ši menininko nuostata gerbiama visame pasaulyje. Į ją reiktų įsiklausyti pas mus.
Pjesę „Dėdė Vania“ (1896) Lacascade‘as vadina Antono Čechovo (1860–1904) šedevru. Daug metų gilindamasis į Čechovo kūrybą, režisierius savo spektaklyje nepateikia atsakymų į Čechovo laikų visuomenėje kilusias problemas, o įžvelgia dramaturginėje medžiagoje šiuolaikiškus klausimus: „Ar mane traukia tvankaus šeimyninio mikrokosmoso paveikslas? O gal pusiau inteligentiškos – pusiau kaimiškos skęstančios buržuazijos portretas? Ar tos raudos ir dejonės dėl prabėgusios jaunystės, ar be vilties užsimezgančios meilės istorijos? Sugniuždytas Vania, sužlugęs gyvenimas – daugybė gyvenimų… Žodžių ir jausmų stiprumas, personažų reiklumas jų pačių atžvilgiu? Jų įžvalgumas? Jų ekshibicionizmas? Jų nesugebėjimas veikti? Mūsų nesugebėjimas? Mūsų smarkumas? Jų pasidavimas? O gal mūsų?“. Viena svarbiausių spektaklio temų – ryžtingas mėginimas nepasiduoti, nes pieš pasiduodami – dvasiškai ar fiziškai – spektaklio herojai subtiliai kovoja už save ir prieš save, už kitus ir prieš kitus.
Lacascade‘o „Dėdė Vania“ veikia ne tiek sceninių įvaizdžių šiuolaikiškumu, kiek nauju teatro ir žiūrovo santykiu. Režisierius itin tiksliai sukuria žiūrovui visiškai naujas laiko ir erdvės sąlygas, tampa ne tiek veiksmo stebėtoju, kiek jo dalyviu, nors viso spektaklio metu išlaikoma ketvirtoji-neregimoje spektaklio siena. Lacascade‘o spektaklyje aktoriai, kurdami savo personažus, gravitacijos centro ieško kartu su publika. Tiksliau, jie kuria personažus ne tik su ja, bet „per ją“, todėl ir tampa pačiais tikriausiais spektaklio bendraautoriais.
„Dėdės Vanios“ situacijų ir personažų elgesio parabolė primena žmogaus kelionę įveikiant įvairias psichologines kliūtis – spektaklyje įdomu stebėti visus personažus, nes režisierius kiekvienam išradęs unikalią „psichologinę“ mašiną. Dirbdamas su skirtingų patirčių aktoriais, jis kuria vientisą teatrinę bendruomenę ir tuo pačiu suteikia galimybę aktoriams sužibėti atskirais mažais benefisais. Spektaklį sudaro daugybė mažų jaudinančių monospektaklių. Žiūrovas, tapęs veiksmo dalyviu, padeda sukurti naują „Dėdės Vanios“ prasmių lauką, nes režisierius nekartoja Čechovo teksto – priverčia jį tarytum naujai, „čia ir dabar“ gimti veikėjų lūpose.
Spektaklis skirtas įvairaus amžiaus, įvairaus skonio žiūrovui, o žinantis, kas yra gurmaniškas „teatro malonumas“, čia atras visiškai naują plastinį čechoviškos medžiagos sprendimą, nes aktoriai kasdienybę išgyvena ypač išraiškinga, beveik choreografine plastika. Čia apstu šiuolaikiniam šokiui būdingų elementų, kurie režisieriaus dėka lieka ištikimi „antiveiksminei“, pustonių ir prasmių pripildytai Čechovo dramaturgijai.
Dailininko Gintaro Makarevičiaus scenografija spektakliui suteikia intelektualaus, rafinuoto kūrinio aurą: pilkšva, išgryninta erdvė tampa poetiniu režisieriaus kuriamo „šokio“ lauku, kuriame klaidžioja kostiumų dailininkės Jolantos Rimkutės taikliai charakterizuoti personažai. Balkšvame šerkšne panirusios nebylios jų mizanscenos kartais iškalbingesnės už garsiai tariamus žodžius.
„Dėdės Vanios“ sceninę adaptaciją iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė, spektaklį Ericas Lecascade‘as kūrė, bendradarbiaudamas su Daria Lippi (Prancūzija).
Specialiai atnaujintam spektakliui Lecascade‘as ruošia du pagrindinių vaidmenų atlikėjus: Dėdę Vanią vaidins Arūnas Sakalauskas, Jeleną – Toma Vaškevičiūtė. Kitus vaidmenis atliks Arvydas Dapšys, Dainius Gavenonis, Airida Gintautaitė, Gediminas Girdvainis, Tomas Rinkūnas, Rasa Samuolytė, Paulius Tamolė, Aurelija Tamulytė ir Jonas Verseckas.
Sausio pabaigoje Lietuvos kino teatruose pasirodys linksma komedija „Patriotai“, kurioje vaidins garsiausi šalies aktoriai. Prie vyriškos komandos – Arūno Sakalausko, Giedriaus Savicko, Nerijaus Gadliausko ir Ramūno Cicėno, prisijungė ir Rimantė Valiukaitė. Naujoje komedijoje aktoriai R. Valiukaitė ir R. Cicėnas ir vėl vaidino sutuoktinių porą.
Eimunto Nekrošiaus premjera pagal Aleksandro Puškino kūrinį „Borisas Godunovas“ Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) užbaigs pastarųjų penkerių metų kūrybinę programą. Nepagražintus Rusijos istorinius faktus, valdovų kovą dėl valdžios atskleidžiantis spektaklis yra ir paskutinė jubiliejinio 75-ojo sezono premjera. „Boriso Godunovo“ pristatyme režisierius ir aktoriai pasakojo apie sudėtingą kūrybinį procesą.
Spalio 17 dieną į Lietuvos kino teatrus atkeliaujantis pirmasis lietuviškas vaidybinis animacinis filmas „Gustavo nuotykiai“ ženklina naujos eros Lietuvos kine pradžią. Į naują lygį perkeltas kino menininkų ir kompiuterinės grafikos specialistų bendras kūrinys – puikus įrodymas, kad Lietuvos talentai puikiai išmano animacijos meną, o turint noro, pakanka galimybių sukurti pilno metro filmą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.
Žinomų Lietuvos aktorių vaidybą ir kompiuterinės grafikos meistrų sukurtą animaciją sujungę filmo „Gustavo nuotykiai“ autoriai jau spalį Lietuvos kino teatruose pristatys daug darbo ir širdies pareikalavusį jų kūdikį. Išskirtinis, pirmasis lietuviškas vaidybinis animacinis filmas suvienijo daug unikalių patirčių.
Rudenį Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradės jubiliejinį 75-ąjį sezoną. Jame spektaklius kurs pasaulyje pripažinti, prestižiniu „Europos teatro naujosios realybės“ prizu ir daugeliu kitų apdovanojimų įvertinti režisieriai Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas ir Krystian Lupa iš Lenkijos.