Search Results for: "BVP"
Savanoriška veikla kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse sukuriama net iki 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nors Lietuva tokiais įspūdingais rezultatais pasigirti negali, savanorystė mūsų šalyje taip pat vis labiau populiarėja, o įkvepiančiu pavyzdžiu galėtų tapti mūsų artimas kaimynas – Danija, kurioje beveik pusė gyventojų užsiima neatlygintinu darbu.
Šią savaitę „LRT Opus“ terasoje „Lofto“ kieme įvyks net du nemokami užsienio grupių koncertai. Liepos 9 d. atvyksta roko grupė iš Rusijos – „Sansara“, o jau liepos 10 d. – šių metu Europos festivalių privalomi svečiai – belgai „BRNS“.
Dar visai neseniai į Lietuvą atkeliavusi Švedijos milžinė Ikea, prekiaujanti įvairiausiomis namų apyvokos priemonėmis, turi 332 parduotuves, kurios išsibarstę po 38 valstybes. Septyniasdešimt (!) metų gyvuojantis prekinis ženklas siūlo nebrangias, tačiau kokybiškas ir itin išvaizdžias prekes, dėl kurių gali pasigirti milžiniškais prekybos mastais. Štai faktai, kurie jus privers išsižioti:
Jei ištirptų visi pasaulio ledynai, kurių Žemėje yra daugiau kaip 21 mln. km³, jūros lygis pakiltų 80,5 metro kardinaliai pakeisdamas planetos žemėlapį. Įvykiams susiklosčius pagal tokį scenarijų, neatpažįstamai pasikeistų ir Lietuvos vaizdas – šalis taptų pusiasaliu.
Šios savaitės gido popsiškumo neužgoš net „AVaspo“. Na ir tegul.
Merijos sankcijos vienam miesto centro barui sukėlė tokį ažiotažą, kokio nebuvo nuo pat lapkričio mėnesio, kai vilniečiai gavo sąskaitas už šildymą. Verslininkai piktinasi – ribojimai barams ir žlugdymas tapo masiniu reiškiniu.
Nauru – vos 21 kv.km ploto sala-valstybė Ramiajame vandenyne, mažiausia pasaulio nepriklausoma respublika, turinti apie devynis su puse tūkstančio gyventojų. Nuo senų senovės saloje įsikūrę mikroneziečiai ir polineziečiai ilgus šimtmečius vertėsi žvejyba, maitinosi kokoso riešutais, kitais tropiniais vaisiais ir ramiai sau gyveno.
Ordos miestas yra Kinijoje ir kartais dar vadinamas Šiaurinės Kinijos Dubajumi. Jau daugiau kaip penkerius metus yra statomas miesto centras – „Kangbashi New Area“, tačiau apgyvendinimo prasme jis vis dar yra nulinėje stadijoje. Taip yra tikrai ne dėl tokių priežasčių kurias mums įprasta matyti skaitant apie apleistus miestus. Šios vietos nepaveikė nei jokios ekonominės problemos, nei oro užterštumas ar radiacija.
Kinijos vyriausybei tiesiog nepavyksta įkalbėti gyventojų persikelti į naująją vietą.
Pastatytas 1 milijonui gyventojų, tačiau kol kas apgyvendintas tik kelių tūkstančių. Vyriausybė teigia, kad mieste gyvena 28 tūkst. žmonių, tačiau realaus skaičiaus tai neatspindi, nes didžioji jų dalis yra tiesiog darbininkai. Beveik visi Kangabashi pastatai yra visiškai nauji, eilėmis driekiasi daugiabučiai ir dangoraižiai, tačiau greta esančiomis gatvėmis pravažiuoja vos vienas kitas automobilis. Verta pastebėti ir tai, kad viešosioms erdvėms buvo išleista per 5 milijardus JAV dolerių, tačiau jomis vis dar niekas nesinaudoja.
Nemažai informacijos suteikiantis video anglų kalba
Net ir dabar Kangabashyje dygsta namai, verslo ir visuomenės pastatai. Miesto pareigūnai tiki, kad tai tik laiko klausimas, kada dauguma iš 1,5 milijono už 24 kilometrų senajame Ordoso mieste gyvenančių kinų persikraustys į naująją vietovę. Ordoso savivaldybė čia jau persikėlė, bet kol kas tai vienintelis veikiantis biuras mieste.
„Čia ganėtinai nyku“ – „TheNew York Times“ pasakoja elegantiško „Lido“ restorano Kangabashi mieste rinkodaros vadovas Li Li. „Čia atvykstantys lankytojai yra savivaldybės pareigūnai ir jų svečiais. Vietinių gyventojų šičia beveik nėra“.
Kangabashi vietos ekonomika turėtų klestėti dėl netoliese esančių didelių dujų ir anglies klodų. Kaip ir visoje Kinijoje nekilnojamo turto kaina šiame mieste pastoviai kyla, o pirkėjų trokštančių įsigyti tuščius butus tikrai netrūksta.
Investuotojai supirkę didžiąją dalį gyvenamų butų ir yra įsitikinę, kad ilgai netrukus jų investicija atsipirks, tačiau rinkos analitikai mano, kad tai gali sukelti dar vieną NT burbulą kuris sprogs.
Ir visgi, kokia paslaptis slypi, kad žmonės nenori gyventi šiame mieste? Pirmiausia, gyvenimas Kangbashi gali sukelti daug nepatogumų. Norėdami patekti į naująjį kvartalą iš senojo, kuriame tebegyvena didžioji dalis miestelėnų, kelyje sugaištumėte apie pusvalandį. Be to, į naująją vietą labai lėtai perkeliamos miestui gyvybiškai svarbios įstaigos.
Apibendrinant šis projektas vertinamas kaip pernelyg optimistiškas ir gana keistas Kinijos vyriausybės sprendimas. Senasis Ordoso miestas auga pavydėtinu greičiu, čia kasdien atsiranda vis naujų milijonierių, kurie turtus susikrovė iš anglių pramonės, o vienam gyventojui skaičiuojamas BVP yra didžiausias visoje šalyje. Tokių naujų urbanistinių projektų rengimas yra viena iš Kinijos vyriausybės plano sukurti gausią vidurinę klasę dalių. Ir nors Kangbashi gatvėse dabar spengia tyla, tikriausiai galima prognozuoti, kad ji užtruks ne amžinai.
Nesvarbu, ar gyventojai nuomoja būstą Osle, Ciuriche ir Ženevoje, ar turi nuosavą, būdami šiuose miestuose jie tikrai jaučiasi brangiausiais pasaulio gyventojais.
Tokias išvadas priėmė trejus netus pokyčius pasaulyje stebėjęs Šveicarijos UBS bankas. 2009 m. pradėto ir kasmet atnaujinamo tyrimo „Kainos ir atlyginimai: perkamosios galios palyginimas pasaulyje“ (Preise und Löhne – Kaufkraft rund um die Welt) metu ekonomikos pokyčiai stebimi 73 pasaulio miestuose. Tyrimo duomenys nustatomi atsižvelgiant į 122 prekių ir paslaugų krepšelį, 122 su darbu, atlyginimu ir darbo laiku susiję klausimai paremti 14 profesijų duomenimis. Iš viso surinkta 30 tūkstančių anketinių duomenų.
Šių metų tyrimo ataskaitoje skelbiama, kad kainų atžvilgiu brangiausia gyventi yra Norvegijos sostinėje Osle, Šveicarijos miestuose Ciuriche ir Ženevoje. Kiek geriau šioje situacijoje Danijos sostinei Kopenhagai ir Švedijos sostinei Stokholmui.
veicarija, kaip ir Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas, nepriklauso Europos Sąjungai. Jos yra Europos Laisvos Prekybos Asociacijos ( ELPA) narės.
Londonas (Didžioji Britanija) pagal kainų ir paslaugų brangumą užima 15-ą, Dublinas (Airija) – 20-ą, Maskvą (Rusija) – 42-ą vietą. Pigiausiai už 122 prekes ir paslaugas mokėsite Delyje, Mumbajuje (Indija) ir Maniloje (Filipinai).
Vilniuje (60) gyventi pigiau nei Varšuvoje (Lenkija) (46), Šanchajuje (Kinija) (49), Prahoje (Čekija) (52), Rygoje (Latvija) (53) ar Taline (Estija) (56). Tačiau pagal brangumą Lietuvos sostinė lenkia Kijevą (Ukraina) (61), Meksiką (Meksika) (64).
Tyrimas parodė, kad dabar Jungtinių Valstijų miestuose gyventi pigiau nei ankstesniais metais. UBS vertinimu, didžiąja dalimi tam pasitarnavo JAV dolerio kurso kritimas kitų valiutų atžvilgiu.
Didžiausių algų sostinės – taip pat Ciurichas ir Ženeva. Jiedu šiemet į trečiąją vietą nustūmė Kopenhagą, 2009 m. tituluotą atlyginimo dydžio lydere. Visgi Danijos sostinėje po mokesčių valstybei gyventojo kišenėje liktų mažiau nei Osle ar Sidnėjuje (Australija). Šveicarijos priežastis – geresni šalies BVP rodikliai nei praėjusio tyrimo metu. Kopenhagoje šį augimą „sukramtė“ 2 metus augusi infliacija. Danijos ekonomikai įtakos turėjo ir euro nuosmukis. Tuo tarpu Šveicarijos frankas dabar išgyvena aukso amžių.
Londone (22) prieš mokesčius gyventojų gaunamas atlyginimas yra 20 vietoje, dydžiu panašus į gaunamą Majamyje (JAV) ir Vienoje (Austrija). Maskvoje (41) gaunamos algos lygis mažai skiriasi nuo Taipėjaus (Taivanas), Singapūro ir Honkongo.
Taline (46) darbo užmokesčio dydžiai beveik nesiskiria nuo Prahos, Varšuvos ir Stambulo (Turkija). Vilnius pagal šiuos rodiklius – tik 52 vietoje. Jame ne ką geriau nei Bratislavoje (Slovakija), Dohoje (Kataras), Bogotoje (Kolumbija) ar Rygoje (55).
Mažiausi prieš mokesčius atlyginimai – Nairobyje (Kenija), Maniloje, Mumbajuje.
Daugiausiai sau leisti gali Ciuricho, Sidnėjaus ir Liuksemburgo (Liuksemburgas), Majamio ir Los Andželo (JAV) gyventojai. Jų perkamoji galia didžiausia tuo atveju, jeigu jie pirktų savo šalyje pagamintus produktus ir vietoje teikiamas paslaugas.
Maskva pagal šį rodiklį užima 37-ą, Talinas – 43-ą, Praha – 46-ą, Varšuva – 52-ą vietas.
Vilniaus ir Rygos padėtis dar prastesnė – jie atitinkamai dalinasi 54 ir 57 vietomis. Šios Baltijos šalių sostinės rodikliais yra panašios į Santjagą (Čilė) ir Buenos Aires (Argentina). Kijevas pagal šiuos paskaičiavimus – 68-as.
Gal vertėtų ir nenusivilti… Savo šalyje pagaminto „tipiško prekių krepšelio“ beveik neįperka Meksiko, Manilos, Nairobio ir Džakartos (Indonezija) gyventojai.
Visus tyrimo duomenis rasite UBS internetiniame puslapyje.
Šie rodikliai dar ne kartą keisis. Valiutų kursai tai kyla, tai leidžiasi. JAV doleris neseniai buvo smukęs kaip niekad žemai, vis daugiau kritikos sulaukia euras. Šių metų rugpjūtį Šveicarijos frankas buvo pasiekęs neregėtas aukštumas, o dabar yra vėl kiek „palengvėjęs“.
O kas bus rytoj?
Nerijus Drochneris
Stiklinės salono lubos, vaizdas į žvaigždes ir prie kūno linijų prisitaikanti kėdė – tai Europos lėktuvų gamintojo „Airbus“ inžinierių ir dizainerių ateities oro transporto koncepcija. Taigi, kuo gi skraidysime 2050 metais!?