Search Results for: "CERN"
1986 m. balandžio 26-osios naktį Ukrainoje įvyko viena didžiausių branduolinių avarijų žmonijos istorijoje. Sprogo ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Po sprogimo dar 10 dienų nepavyko sustabdyti radioaktyvių medžiagų sklidimo į aplinką. Per tą laiką į atmosferą pateko didelis kiekis radionuklidų, skleidžiančių alfa, beta, gama spinduliuotes. Juos vėjas išnešiojo po visą Europą. Dėl žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingo radiacijos lygio iš teritorijų, esančių 30 km spinduliu aplink elektrinę, buvo evakuoti visi gyventojai. Avarijos padarinių likvidavime dalyvavo daugiau kaip 600 tūkst. žmonių (civilių ir kariškių) iš visos tuometinės Sovietų Sąjungos.
Pažangiausių mokslinių tyrimų pristatymas, praktinės užduotys ir naudingų kontaktų užmezgimas – jau balandžio 18–21 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) siūlo neeilinę galimybę Lietuvos studentams dalyvauti intensyviuose IT mokymuose CERN SPRING CAMPUS’16.
1911 m. balandžio mėnesį olandų mokslininkas Heikė Kamerlingas Onesas (Heike Kamerlingh Onnes) tyrinėjo medžiagas labai žemoje temperatūroje. Jis paėmė gyvsidabrio ir jį atšaldė iki maždaug -269 laipsnių temperatūros. Ir išsižiojo. Jis negalėjo patikėti, tai ką stebėjo. Superlaidumas – tai tikriausiai vienas paslaptingiausių reiškinių, atrastų mokslininkų. O levitacijos galimybė buvo atrasta ne iš karto.
Pagrindinis garsaus serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ personažas Šeldonas, daug kam pažįstamas kaip šiek tiek pamišęs mokslo entuziastas, už galimybę apsilankyti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) atiduotų kone viską. Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Juodagalvis ne tik įgyvendina šio herojaus svajonę, bet ir aktyviai populiarina CERN veiklą Lietuvoje. Kovo 15 d. atsidarysiančiame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) jis pristatys CERN parodą „Accelerating Science“.
Nors po Černobylio katastrofos praėjo beveik 30 metų, kalbos apie tikrąsias nelaimės priežastis netyla iki šiol. Vieni kaltę verčia prižiūrėtojams, kiti – silpnoms elektrinės konstrukcijoms. Tačiau vieną kontroversiškiausių sprogimo versijų atskleis dokumentinis filmas „Rusų genys“ („The Russian Woodpecker“), kurį bus galima pamatyti spalio 15 dieną prasidėsiančiame žmogaus teisių kino festivalyje „Nepatogus kinas“. Filme aiškiai ir be užuolankų teigiama – katastrofą suplanavo tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia.
Lauros Sintijos Černiauskaitės apysaka „Žiema, kai gimė Pašiauštaplunksnis“ – knyga, skirta vaikams, beįžengiantiems į paauglystės metus. Paauglystė – laikotarpis, kai jaunas žmogus pradeda uždavinėti (ir sau, ir kitiems) labai sudėtingus klausimus, į kuriuos atsakymų dažnokai neranda ir ne vieną dešimtmetį pragyvenęs žmogus.
Praėjusį penktadienį, dizaino savaitgalio metu, kai Vilniaus loftų rajone susiriko daugybė žmonių, TADAO CERN fotostudijoje vyko dar nematyta fotosesija, pavadinimu ‚Blow Job‘. Jos metu į studiją užsukusiems svečiams buvo siūloma nusifotografuoti taip, kaip jie nėra to darę iki šiol.
„Norėjau ko nors labai linksmo sau ir lankytojams, tiesiog kvatoti ir gerai leisti laiką. Buvau nustebęs kiek daug yra laisvų ir juokingai nebijančių atrodyti žmonių! Erdvi studija buvo pilnutėlė, o susirinkę juokėsi iki ašarų iš savęs ir iš kitų. Kiekvienas (o jų buvo daugiau nei šimtas!), kuris tą vakarą išdrįso atsistoti prieš mano objektyvą, ilgam prisimins fotosesiją, o savo albume turės neeilinį kadrą“- sako menininkas Tadas Černiauskas, paklaustas kaip kilo ši idėja. Garsėjantis puikiu jumoro jausmu ir išskirtiniais projektais fotografas netrukus žada dar šį tą įdomaus ir intriguojančio.
„Sunku šios fotosesijos nuotaiką išreikšti žodžiais – tiesiog žiūrėkite nuotraukas ir gerai leiskite laiką“ – pridūrė Tadas ir prasitarė, kad ‚Blow Job‘ projektas gali būti pakartotas, nes norinčių įsiamžinti tokioje fotosesijoje randasi vis daugiau ir daugiau.
Projekto nuotraukos http://www.tadaocern.com/blowjob.html
Projekto nuotraukos atsisiųsti www.tadaocern.com/blowjob.rar
Visos nuotraukos http://www.facebook.com/tadaocern
Viename didžiausių ir labiausiai vertinamų pasaulio mokslinių tyrimų centrų, jau daug metų darbuojasi tūkstančiai mokslininkų. Ką jie ten veikia? Gal ką paslapčia rezga? Surinkę visą informaciją, „Mokslo
sriubos“ kūrėjai kviečia susipažinti su svarbiausiais ir įdomiausiais CERN projektais.
Atominės elektrinės darbuotojui paspaudus avarinio stabdymo mygtuką, balandžio 26 dieną 1 valandą 23 minutės 40 sekundžių, įvyko vandens garų sukeltas sprogimas, kuris išgriovė reaktoriaus ir energijos bloko konstrukcijas, į aplinką išsviedė dalį radioaktyvių reaktoriaus šerdį sudarančių medžiagų ir sukėlė didžiulius gaisrus atominės elektrinės teritorijoje. Įvyko didžiausia technologinė avarija žmonijos istorijoje – sprogimas 4-jame RBMK tipo Černobylio elektrinės bloke, tačiau apie tai informuoti pasaulį delsta. Praėjus vos kelioms valandoms po sprogimo atominėje elektrinėje radioaktyvūs debesys pasiekė Švediją ir Švediją, o kitos dienos rytą apgaubė Šiaurės Italiją.
Fotografas Tadas Černiauskas turi kuo pasigirti: neseniai pradėjęs karjerą jau įsirengė asmeninę studiją, surengė parodą, turi klientų ir gerbėjų. Tačiau Laikas.lt skaitytojams jis žinomas ne dėl šių nuopelnų, o dėl nepaprastai gražių „Ryžaplaukių“ fotosesijos nuotraukų.