Search Results for: "Donatas Banionis"
Su Lietuvos teatro ir kino šviesuoliu – aktoriumi Donatu Banioniu – susitinku jo jaukiuose namuose Šnipiškėse.
Kadangi pastaruoju metu aktorius nelinkęs bendrauti su žiniasklaida ir apskritai jau kurį laiką kur kas dažniau renkasi ramybę nei susitikimus, šis vizitas jau vien dėl to neeilinis. Eidama susitikti neturėjau jokių išankstinių nuostatų, neskaičiau nieko, kas apie jį parašyta per pastaruosius keletą metų, neklausiau kitų žmonių nuomonės. Tiesiog norėjosi tą susitikimo valandą skaityti gyvą legendą kaip knygą, klausyti ir pajausti, kas dedasi širdyje to, kuris visą savo gyvenimą pašventė teatrui ir žmogiškosios esmės paieškoms.
Gerbiamas Donatai, regis, dabar jus supa tokia ramybė – absoliutus įsiklausymas į save ir aplinką. Ar taip ir jaučiatės?
Mane daug kur kviečia – į Baltarusiją, Rusiją, bet aš atsisakau. Dabar nieko neveikiu. Anądien sudariau žmonių, su kuriais teko dirbti teatre, sąrašą – beveik visi mirę. Esu vienintelis iš savo teatro, sulaukęs 87 metų.
Kas Jums padėjo taip ilgai išlikti jaunam? Optimizmas?
Jokio optimizmo, gyvenu vienas, visko atsisakau, nes man daug geriau būti vienam. Išgyvenu tokią tikrovę, kokia ji yra, nesistengdamas jos keisti, juk Nojaus amžiaus nesulauksiu.
Grįžkime į praeitį ir pakalbėkime apie didelius darbus…
O ką čia kalbėti, tegul šneka tie, kurie visa tai matė iš šalies. Aš visą gyvenimą dirbau, turėjau pasiūlymą – ėjau. Teatre buvau nuo 1941 metų. Ką paskirdavo, tą vaidindavau. Tiesa, apie buvusius laikus negalvoju.
Anuomet vyravo kitoks supratimas: ką duodavo, tą vaidindavai, nebuvo taip, kad ateini ir prašai vaidmenų, taip, kaip dabar. Viskas priklausė nuo režisieriaus Juozo Miltinio valios. Kitoks buvo ir pats teatras – jį kūrė asmenybės, o ne teatro studijos ar kažkas. J. Miltinis nepriėmė į trupę nė vieno žmogaus iš kito teatro, kitos studijos ar konservatorijos. Priimdavo žmones iš gyvenimo: ką priėmė – tas vaidino.
Taigi Jūs buvote tas J. Miltinio rastasis? Kur Jus rado?
Mokiausi Kauno amatų mokykloje, keramikos specialybės. Kai J. Miltinis grįžo iš Paryžiaus, negavo darbo teatre, jam skyrė organizuoti saviveiklos užsiėmimus Darbo rūmų teatre. Ten atėjo aktoriai Vaclovas Blėdis, Jonas Alekna.
Aš irgi labai norėjau ten patekti, bet buvau per jaunas. Kai užbaigiau Amatų mokyklą, tuomet V. Blėdis, kuris metais anksčiau už mane išėjo iš Amatų mokyklos ir buvo priimtas į Panevėžio teatrą, pristatė mane J. Miltiniui. Taigi iš Kauno nuvykau į Panevėžį ir ten likau. Nuolat buvau mokomas galvoti apie meną, o ne apie tai, kaip kur kavos išgerti.
Jūsų žodžiuose įžvelgiu nostalgijos. O kaip dėl dabartinio teatro – koks jūsų požiūris į jį?
Gal ir per drąsiai pasakysiu, bet jei rodo per televizorių, tuoj pat išjungiu, nes man baisu, ką jie ten daro. Dabartinis teatras – pasikraipymai. Cirke geriau parodo. Dabar neretai aktoriai ant scenos elgiasi kaip klounai.
Mes kurdavome žmogaus gyvenimą, o dabar – ką jie perteikia? Nuo pat graikų laikų patys taikliausi kūriniai parašyti žmogui, o ne išoriniam pasauliui.
Einate į teatrą?
Buvau keletą kartų nuėjęs, nepatiko. Dabar neva stato Šekspyrą, bet Šekspyro ten maža – tai miltais barstosi, tai vėl kuo, aplink stalą šoka.
Kaip suprantu, Jūsų dienos bėga be teatro…
Liko tik prisiminimai. Atsimenu tuos, kurie paliko didelį įspūdį, pavyzdžiui, rusų režisierių Andrejų Tarkovskį. Jis giliai mąstė, mokėjo atskleisti žmogiškąją esmę.
Ką laikote savo kūrybos viršūne?
Viena iš didžiųjų – „Solaris“. Bet čia vėlgi priklauso nuo mąstymo – po šio filmo buvau gavęs laišką, kuriame prašoma daugiau tokioje „chaltūroje“ (liet. menkavertis) kaip „Solaris“ nebesifilmuoti.
Taigi koks tas aktoriaus kelias?
Priklauso nuo to, su kokiu režisieriumi dirbi. Aš neturėjau galimybės dirbti be režisieriaus. Mano tikrasis mokytojas, pastatęs mane ant kojų, padėjęs man tapti D. Banioniu – J. Miltinis. Jis keldavo aukštus reikalavimus, sakydavo: „Donatai, tu čia nesikraipyk, tu atskleisk esmę. Mąstyk, kodėl žmogus žudysis, ką jis galvoja“.
Ar įmanoma taip giliai išgyventi kito likimą? Kaip pavykdavo taip giliai priimti kito likimą į savo sielą?
J. Miltinis mane smarkiai kritikuodavo, sakydavo, kad plaukiu paviršiumi. Jeigu rimtai, man brangūs yra gal penki vaidmenys, kuriais aš atskleidžiau žmogiškąją esmę, perteikiau, kodėl žmogus nesugeba prasmingai gyventi. Taigi vaidinau 70 filmų, o iš jų gal tik 5 geri.
Gal esate pernelyg savikritiškas?
Ne, aš suprantu, ką sakau. Suvokiu, ką norėjo pasakyti „Solaris“, „Niekas nenorėjo mirti“, gal dar vienas kitas, o ką kiti?
Kaip režisierius J. Miltinis sugebėdavo padaryti, kad aktorius atsiskleistų taip, kaip jis norėjo?
Ne su visais tai pavykdavo. Keletas žmonių spjovė į viską ir išėjo, nes tie reikalavimai nepatiko.
Ne paslaptis, kad J. Miltinį daug kas vadino netgi tironu. Iš kur ta Jūsų kantrybė…
Man viduje buvo labiau priimtina, matyt, negu kitiems. Bet, aišku, kartais tikėdavausi geresnio atlikimo, išeidavo blogiau…Tironu vadino nevykėliai, tie, kurie kažką nuveikė – nevadina, o tie, kurie išėjo iš teatro, taip sako.
Esate apkeliavęs visą pasaulį. Kas paliko didžiausią įspūdį?
Europoje nėra valstybės, kurioje nebuvau. Daug teko svečiuotis Italijoje, kuri paliko neeilinį įspūdį. Net popiežiaus Povilo VI esu palaimintas. Tuo metu buvo uždrauta artėti Dievo link, bet aš, pamelavęs, kad einu į parduotuvę, pasiėmiau Romos miesto žemėlapį ir nuėjau į Vatikaną.
Ar aktoriaus kelią buvo sunku suderinti su asmeniniu gyvenimu?
Iš pradžių keletas poras, kurios norėjo kurti šeimas, J. Miltinio nurodymu turėjo išeiti iš teatro. Kai aš tuokiausi, 1948 metais, tai jau buvo Tarybų valdžia, manęs iš teatro neišvarė, nes buvau iki vedybų jau 7 metus praleidęs teatre. Tais laikais niekas nenorėjo, kad teatre būtų šeimų, nes teatras turėjo būti asmenybių sambūris, o ne taip, kad vyras su žmona pradėtų diktuoti sąlygas.
J. Miltinis – tarsi centrinė Jūsų gyvenimo figūra, ar žmona nepavydėdavo?
Ne, ji pati buvo aktorė. Dirbo su J. Miltiniu. Atėjo amžius meilei ir susituokėme. Viskas, kas gyvenime padaryta gražiausio, padaryta iš meilės, juk visas pasaulis kūrėsi dėl meilės.
Kas buvo sunkiausia karjeros metu?
Režisieriaus reikalavimai. Tie žodžiai: Donatai, tu neperteikei herojaus mąstymo, tu tik kraipaisi. Dabar mene tam tikras nuosmukis. Pasakysiu linksmai: miltų pabarstė, kelnes numovė – ir teatras. Bet, žinoma, priklauso nuo to, kas kaip žiūri: tiesiog jauti – prie širdies ar ne, jei nesuprantu, tai nesuprantu. Kiti giria giria, o aš tik ranka numoju.
Jaunimogidas.lt
Vilniuje pristatytas brangiausias Lietuvos kino istorijoje filmas „Tadas Blinda. Pradžia” trečiadienį pasieks Klaipėdos žiūrovus. Po išankstinių seansų oficiali filmo premjera didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyks rugsėjo 23 dieną.
Apie 3,5 tūkst. litų kainavęs režisieriaus Donato Ulvydo istorinis nuotykių filmas tapo brangiausiu iki šiol sukurtu lietuvišku filmu. Juosta atskleidžia legendinio herojaus jaunystę ir pirmojo filmo apie Žemaitijos svieto lygintoją priešistorę ir tarsi užbėga už akių prieš keturis dešimtmečius sukurtam televizijos serialui „Tadas Blinda”.
Pagrindinis Tado Blindos vaidmuo atiteko pirmąjį kartą vaidybą išbandžiusiam Mantui Jankavičiui.
Kitus vaidmenis sukūrė Agnė Ditkovskytė, Tatjana Liutajeva, Antanas Šurna, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Donatas Banionis, Dainius Kazlauskas, Jokūbas Bareikis ir kiti žinomi aktoriai. Filmo operatorius – Ramūnas Greičius.
Brangiausiam Lietuvoje istoriniam nuotykių filmui pranašaujama didelė sėkmė. Manoma, kad jis pagal žiūrovų skaičių pralenks rekordus pasiekusią komediją „Zero 2”, kuri prieš keletą metų kino teatruose surinko apie 70 tūkst. žiūrovų ir 1 mln. litų pajamų.
Prieš keletą dienų Lietuvoje dėl verslo reikalų apsilankiusi populiari ukrainiečių kilmės Rusijos aktorė Tatjana Liutajeva, filme “Tadas Blinda. Pradžia” suvaidinusi dvarininko Bernardo Gruiniaus (akt. Vidas Petkevičius) žmoną Konstanciją, teigė neabejojanti, jog savo darbą suderins su kelione į Lietuvą ir netrukus į jai brangią šalį atskris dar kartą. Jau rugsėjo 23 dieną čia įvyks ilgai laukta istorinio nuotykių filmo premjera.
“Labai laukiu “Tadas Blinda. Pradžia” premjeros. Filmą man jau teko matyti, tačiau nekantrauju juostą pažiūrėti didžiajame kino teatro ekrane. Šis filmas man labai brangus dar ir dėl to, jog pirmą kartą teko vaidinti su dukra Agne Ditkovskyte. Tad kaip galėčiau praleisti filmo premjerą?”, – retoriškai klausia T. Liutajeva.
Po daugiau nei dešimtmečio pertraukos Lietuvoje naują vaidmenį sukūrusi T.Liutajeva sako, jog dirbti čia buvo didžiulė šventė. „Galiu pasakyti, kad retas Rusijos kino filmas suburia tokią stiprią komandą, kokią aš sutikau Lietuvoje. Malonu dirbti su profesionaliais lietuvių aktoriais, operatoriais ir režisieriais“, – sakė kino žvaigždė.
Filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ bus pirmasis, kuriame ji vaidina kartu su savo 21 m. dukra A. Ditkovskyte. Verta pastebėti tai, kad T. Liutajeva filme iš tiesų vaidina A. Ditkovskytės herojės Kristinos motiną. „Mes su Agne esame labai panašios, jautriai jaučiame viena kitą. Apskritai esame puikios draugės – dėl to kartu dirbti filmavimo aikštelėje net lengviau”, – dar besifilmuodama filme tvirtino aktorė T. Liutajeva.
Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją XIX a. Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse. Filme pagrindinį vaidmenį atlieka Mantas Jankavičius, taip pat vaidina Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Donatas Banionis, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Jokūbas Bareikis ir kiti garsūs bei žiūrovų mėgiami šalies aktoriai. Filmo režisierius – Donatas Ulvydas.
Nuotykių, veiksmo, aistros ir kovos už savo bei artimųjų laisvę kupinas kino filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ kino teatruose – jau nuo rugsėjo 23 dienos. DĖMESIO! Premjerinę savaitę vyks ir rekordiškai daug išankstinių filmo seansų visoje Lietuvoje.
“Greta visų kitų labai svarbių pabaiginėjimo štrichų, šiuo metu daromas mažiausiai kūrybos, bet daug atidumo reikalaujantis darbas – dėliojami visi filmo titrai. Be to, vyksta paskutinieji spalvų korekcijos darbai, dailinami paskutiniai garsai. Paskui lauks pats pagrindinis darbas – viską sulipdyti į vieną vietą”, – likus lygiai mėnesiui iki filmo “Tadas Blinda. Pradžia” pasirodymo kino teatruose pasakoja režisierius Donatas Ulvydas.
Pasak D.Ulvydo, tai, jog dėl finansavimo bėdų premjeros data buvo net kelis kartus nukelta, filmui išėjo į naudą: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Turėjome daugiau laiko ne tik būtiniems darbams (montažas, garso takelio kūrimas, efektai), bet ir tam, kam kartais jo pritrūksta. Gavome unikalią progą daugiau dėmesio skirti muzikos kūrimui (šiuo metu kuriama dvigubai daugiau muzikinių kompozicijų nei vidutiniškai kurdavo mūsų filmo kompozitorius Kipras Mašanauskas); pas garso režisierių Artūrą Pugačiauską buvo pakviesti aktoriai ne ištisiniams pergarsinimams (mūsų filme bus net 99% tikro, aikštelėje įrašyto garso), o smulkmeniškoms vieno stringančio žodžio, skiemens ar net alsavimo korekcijoms; darant spalvų koregavimą jau tris kartus rengėme kontrolines medžiagos peržiūras skirtingose Lietuvos kino salėse – tikrinome vaizdą, bandėme atrasti optimaliausią, žiūrovo akiai maloniausią, vaizdo kokybę”.
Vaizdas iš garso studijos, kur šiuo metu “gyvena” filmas:
http://youtu.be/baysvAtw_KI
Jau dabar aišku, jog filmo “Tadas Blinda. Pradžia” trukmė bus 110 minučių, o režisierius neabejoja, kad juosta kino teatrus pasieks laiku. “Tikrai žinau, kad iki premjeros viską spėsime, tačiau filmo lipdymo darbai tęsis iki pat paskutiniosios savaitės. Darbų dar yra, bet kruopščiai paskaičiuotas grafikas garantuoja, jog viską spėsim laiku. Viską ir net šiek tiek daugiau”, – sako D.Ulvydas.
Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją XIX a. Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse.
Filme „Tadas Blinda. Pradžia“ pagrindinį vaidmenį atlieka M. Jankavičius, taip pat pirmą kartą kartu vaidina Tatjana Liutajeva ir jos dukra Agnė Ditkovskytė, garsūs aktoriai – Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Donatas Banionis, Vidas Petkevičius, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Andrius Kaniava ir kiti. Filmo režisierius – D. Ulvydas, vyr. operatorius – Ramūnas Greičius, scenarijaus autorius – Jonas Banys.
Pirmojo istorinio nuotykių filmo, statomo Lietuvoje po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos, premjera – jau rugsėjo 23 dieną.
Filmo anonsas:
http://youtu.be/CtI5bzDJ-vA
Nedaug trūko, kad prie jau šių metų rugsėjį kino teatrus pasieksiančio lietuviško istorinio veiksmo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ aktorių būtų prisijungęs legendinis Rusijos kino ir teatro aktorius, dainininkas bei televizijos laidų vedėjas Michailas Bojarskis. Juostos kūrėjai neslepia, kad vos užbaigus rašyti scenarijų, pirmiausia nuožmaus carinės Rusijos veikėjo Michailo Muravjovo vaidmuo buvo pasiūlytas būtent jam.
„Šiam vaidmeniui ieškojome būtent rusų aktoriaus, toks buvo pradinis mūsų sumanymas. Iš pradžių mąstėme apie Nikitą Michalkovą, tačiau dėl jo užimtumo net nepavyko susisiekti ir pakalbėti apie pasiūlymą. Tada į galvą šovė mintis apie M. Bojarskį. Jį surasti pavyko gan greitai – kontaktus davė aktoriaus duktė. Po penkių minučių draugiško ir malonaus pokalbio, kino legenda sutiko, kad jam atsiųstume filmo scenarijų“, – pasakoja „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas.
Praėjus kelioms dienoms po pasiūlymo, „garsiausiu visų laikų muškietininku“ vadinamam M. Bojarskiui, deja, vaidmens teko atsisakyti. „Filmo scenarijus sudėliotas kone idealiai, skaičiau jį su dideliu pasimėgavimu, kaip gerą šiuolaikinį nuotykių romaną. Tačiau per visą savo karjerą beveik visada vaidinau teigiamus personažus, todėl man būtų sunku įsijausti į aršaus baudžiavos panaikinimo priešininko Muravjovo rolę. Tiesiog nematau joje savęs, nejaučiu personažo“, – telefonu sakė Rusijos legenda.
Tuomet, kai istorinio nuotykių romano kūrybinei komandai teko ieškoti kitų variantų, idealiausias, galima sakyti, atsirado pats. „Vieną dieną internete aptikome pieštą Muravjovo personažo paveikslėlį. Visi sutiko, kad jis – kaip iš akies trauktas Donatas Banionis. Iš pradžių jau tuomet kelerius metus kine nevaidinęs aktorius suabejojo pasiūlymu, tačiau pamatęs paveikslėlį ir nustebęs dėl herojaus panašumo, sutiko“, – prisimena Ž.Naujokas.
86 metų aktorius D. Banionis, pastaruosius keletą metų niekur nevaidinęs, pripažino, kad filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjų kvietimas sukurti personažą jam buvo kiek netikėtas, o ir pats darbas, kaip vėliau pasirodė, nebuvo lengvas: „Filmavimo aikštelėje neteko nuobodžiauti. Reikėjo sukurti įtikinamą personažą, prisiminti rusų kalbą, kuria įsakymus duoda Muravjovas“.
D. Banionis iš viso sukūrė per 100 teatro ir daugiau nei 80 vaidmenų kine. Labiausiai aktorių išgarsinę filmai – „Niekas nenorėjo mirti“ (1965, rež. V. Žalakevičius), „Ne sezono metas“ (1968, rež. S. Kulišas), „Karalius Lyras“ (1970, rež. G. Kozincevas), „Soliaris“ (1972, rež. A. Tarkovskis).
Carinės Rusijos veikėjas M. Muravjovas nuo 1963-ųjų porą metų ėjo Vilniaus generalgubernatoriaus pareigas, malšino 1963-1964 m. sukilimą Lietuvoje. Jis pasižymėjo ypatingu žiaurumu, dėl to vėliau buvo pramintas „Koriku“.
Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse. Juostoje taip pat vaidina Mantas Jankavičius, Agnė Ditkovskytė, Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Tatjana Liutajeva, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Jokūbas Bareikis ir kiti garsūs bei žiūrovų mėgiami šalies aktoriai. Filmo, kuris pretenduoja tapti brangiausia visų laikų Lietuvoje sukurta juosta, scenarijaus autorius – Jonas Banys, režisierius – Donatas Ulvydas.
Neseniai filmo kūrėjai paskelbė, jog istorinio romano „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera Lietuvos kino teatruose įvyks rugsėjo 23 dieną.
Gruodžio 2 d., 18 val., Vilniaus prekybos centre „Panorama“ bus atidaryta fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus paroda „neGalios nePaliesti“, kuri yra skirta keisti visuomenės požiūrį į negalią turinčius vaikus. Parodos atidaryme dalyvaus neįgalūs vaikai ir su jais nusifotografavę žinomi kultūros, meno ir televizijos atstovai.
Parodoje bus eksponuojamos 30 meninių fotografijų, kuriose su negalią turinčiais vaikais nusifotografavo prie iniciatyvos prisidėjusių 20 visuomenėje žinomų žmonių, tokie, kaip Juozas Statkevičius, Marijonas Mikutavičius, Linas Kleiza, Nerijus Juška, Eglė Špokaitė, Andrius Mamontovas, Ričardas Doveika, Rūta Mikelkevičiūtė, Oskaras Koršunovas, Neringa Čereškevičienė, Alfredas Bumblauskas, Liveta ir Petras Kazlauskai, maestro Donatas Banionis, Šešuolėlių dvaro savininkas Raimondas Petrauskas, Evelina Anusauskaitė ir jau daugiau kaip dešimtmetį JAV gyvenantis J.Miltinio mokinys aktorius Petras Steponavičius.
„Ši paroda mums primins, kad žmogaus esmė yra jo viduje, o ne išorėje. Mes turime bendrauti su asmenybe, o ne su kūnu į kurį žmogus yra įdėtas. Bendrauti su neįgaliais žmonėmis mes turim kaip ir su bet kuriais kitais. Manau, kad tai jiems yra svarbiausia. Apie tai ir kalba paroda“,- sakė parodai nusifotografavęs Andrius Mamontovas.
Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ vadovės Aušros Stančikienės teigimu, Lietuvoje jau yra per 30 tūkst. vaikų su negalia. Kasdien vidutiniškai dar šešiems vaikams šalyje nustatoma negalia. „Vaikų su negalia skaičius auga, o visuomenės požiūris yra pagrįstas daugiau gailesčiu, o ne rūpesčiu. Todėl siekiame atkreipti žmonių dėmesį ir paskatinti juos tapti tais, kurie padeda pagerinti tų vaikų gyvenimo kokybę“, – sakė A. Stančikienė.
Projekto metu surinktos lėšos bus skiriamos neįgalaus vaiko ir jo šeimos sveikatinimo ir sveikatos palaikymo bei negalią turinčio vaiko gyvenimo kokybės pagerinimo programoms, paslaugoms ir priemonėms apmokėti.
„Tai yra viena iš gražių socialinių iniciatyvų prie kurių prisijungiame šiais metais. Daug žmonių galės pamatyti šią parodą ir galbūt tai juos paskatins susimąstyti apie šalia mūsų gyvenančius neįgaliuosius ir apie tai, kaip galėtume jiems padėti“, – kalbėjo prekybos centro „Panorama“ rinkodaros vadovė Aušra Balčiūnaitė.
Pernai prasidėję labdaros renginiai, organizuojami labdaros ir paramos fondo „Algojimas“, šiais metais išaugo į labdaros renginių ciklą „Ištiesk gerumui ranką“. Paroda „neGalios nePaliesti“ yra vienas iš šio ciklo renginių. Paroda prekybos centro „Panorama“ antrame aukšte vyks iki gruodžio 16 dienos.
Š.m. spalio 21 dieną (ketvirtadienį) Lietuvos kino studijos (LKS) didžiajame paviljone įvyks atsisveikinimo vakaras „Paskutinė vakarienė”. Jį organizuoja visuomeninis judėjimas „Taip” ir LKS patalpose laikinai įsikūrę kino atstovai, susivieniję po ,,Saulėtekio Studijos” vėliava.
Į renginį kviečiami visi tie, kurie dirbo LKS, kurie vaidino šioje studijoje statytuose filmuose, kurie juos kūrė ir vienaip ar kitaip buvo susiję su Lietuvos kinu. Kviečiami ir tie, kurie neabejingi Lietuvos kino likimui, kuriems rūpi LKS ir Lietuvos kino ateitis.
Vienas iš renginio organizatorių, „Taip” visuomeninio judėjimo pirmininkas Artūras Zuokas pasakė: „Labai gaila, kad LKS turime surengti ” Paskutinę vakarienę”. 2004 metais Vyriausybės padarytos privatizavimo klaidos jau nebeištaisysime, o šis vakaras yra tik dar viena proga prisiminti kino istoriją, filmus, jų aktorius bei režisierius. Belieka tik tikėtis, kad dabartiniai LKS savininkai įvykdys savo įsipareigojimus ir šalia Vilniaus, Skaidiškėse bus baigta statyti nauja kino studija”.
Kartu A.Zuokas paminėjo, kad, Vilniaus savivaldybei padedant, ,,Saulėtekio studijos” žmonės neliks be pastogės ir darbo vietos. Jiems bus suteikta galimybė persikelti į pramoninės paskirties patalpas Kirtimuose.
Jo įsitikinimu, Vilnius turi būti kino miestas, kuris telktų Lietuvos kino kūrėjus bei kviestų kino specialistus iš įvairių šalių filmus filmuoti Lietuvoje.
„Vilniuje būtina įsteigti kino biurą, kokius jau turi daugelis Europos sostinių, sukurti palankią mokestinę aplinką paslaugų eksportui ir tik tada galėsime konkuruoti su tokiais miestais kaip Praha, Ryga, Budapeštas, į kuriuos jau dabar filmų kurti važiuoja garsiausios kino studijos, režisieriai bei aktoriai, kartu atveždami miestams didelius pinigų ir darbo kiekius”, – kalbėjo „Taip” pirmininkas.
„Paskutinėje vakarienėje” turėtų dalyvauti tokie visuomenei gerai žinomi kino atstovai kaip: aktoriai: Vaiva Mainelytė, Vytautas Tomkus, Eugenija Pleškytė, Gražina Balandytė, Gražina Baikštytė, Eglė Gabrėnaitė, Stasys Petronaitis, Donatas Banionis, Juozas Budraitis, Regimantas Adomaitis, Remigijus Sabulis, Kostas Smoriginas, Jūratė Onaitytė, Vidas Petkevičius, Antanas Šurna, Lina Braknytė, Valentinas Masalskis, Romas Ramanauskas, Eglė Gabrėnaitė, Dainius Gavenonis, Gabija Ryškuvienė,Saulius Balandis; režisieriai: Arūnas Žebriūnas, Gytis Lukšas, Šarūnas Bartas, Almantas Grikevičius, Audrius Stonys, Arūnas Matelis, Algimantas Puipa, Janina Lapinskaitė, Gytis Lukšas, Emilis Vėlyvis, Jonas Vaitkus; operatoriai: Jonas Gricius, Algimantas Mikutėnas; kino kritikai: Živilė Pipinytė, Gražina Arlickaitė, Skirmantas Valiulis, Rūta Oginskaitė, Jūratė Visockaitė.
Šią dieną LKS bus baigiamas filmuoti paskutinis filmas, atjungiamas vanduo, elektra ir pradedami Lietuvos kino studijos pastatų griovimo darbai.
LKS buvo privatizuota 2004 m. Tąkart už 100 proc. jos akcijų investicijų bendrovės „Hermis fondų valdymas” kontroliuojama įmonė „Telivesta” sumokėjo 14,15 mln. Lt. Vėliau ji LKS pastatus ir sklypą pardavė „MG Baltic” koncernui priklausančiai bendrovei „MG Valda”, ketinusiai jos teritorijoje pastatyti ekologiškus namus. O LKS pagal privatizavimo sąlygas turėjo išlaikyti veiklą bei persikelti į naujas patalpas, kurios šiuo metu statomos Vilniaus rajone.
„Dieną naktį… Aš tave matau“, – brailio raštu prabilo gamta žmogui, apakusiam nuo šiuolaikinės civilizacijos dėmenų, nebereginčiam natūralios aplinkos grožio, pamiršusiam savitą gamtos abėcėlę. Tokią frazę prieš dvejus metus „ištarė“ menininkės Kristinos Šaltytės, kuriančios aplinkos meną, kūrinys „Aš tave matau“, pristatytas Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose.
Gegužės 13 dieną penktą kartą bus įteikti tradiciniai lietuvių kino apdovanojimai – „Sidabrinės gervės”, kasmet parodančios lietuviško kino situaciją.
Pelningiausias Lietuvoje filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ šią savaitę kino teatruose bus parodytas paskutinį kartą. Tačiau per 3,73 mln. Lt pajamų surinkusią juostą nuo šiol galima rasti parduotuvių lentynose. Žiūrovams siūlomos trys filmo įrašų versijos: DVD ar „Blu-ray“diskas su filmu arba specialioji DVD versija su subtitrais anglų, latvių ir estų kalbomis bei ypatinga dovana – 46 minučių filmu apie „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrimą.