Search Results for: "Eilės apie seną jūreivį"
Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ organizatoriai ruošiasi jubiliejiniam dešimtajam festivaliui ir kartu švęsti kviečia makabriškuosius „The Tiger Lillies“. Trečią kartą Lietuvoje viešėsiantys muzikos apdovanojimų „Grammy“ nominantai iš Londono festivalyje pristatys spektaklį „Eilės apie seną jūreivį“ pagal anglų poeto klasiko Samuelio Tayloro Coleridge’o poemą ir surengs koncertą. „Sirenos“ sostinėje vyks rugsėjo 26–spalio 6 dienomis.
Kabaretas? Opera? Čigoniški ritmai? O gal vis dėlto – teatras? Neseniai pasibaigęs tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“ žiūrovus net du vakarus privertė apmąstyti šį klausimą, stengiantis apibrėžti britų „The Tiger Lilies“ pasirodymus. Perpildytos salės byloja, jog šie scenos chuliganai, neįtelpantys į vieno žanro rėmus, jau rado savo klausytoją ir Lietuvoje. Apie juodo homoro perpildytą „The Tiger Lilies“ pasaulį – tiesiai iš jų įkūrėjo, pagrindinio vokalisto ir dainų autoriaus Martyno Jacques’o lūpų. Į „Laikas.lt“ klausimus menininkas atsakinėjo persirengimo kambaryje prieš pat pasirodymą Prancūzijos publikai, todėl iš karto atsiprašė, jog atsakymai bus glausti. Bet taiklūs.
9 metai, 130 spektaklių, 40 tūkstančių žiūrovų – tokia Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ matematika. Jau rugsėjo 26-ąją šie skaičiai gerokai šoktels į viršų, nes tądien startuos jau 10-oji šio festivalio programa, šiandien organizatorių pristatyta „Lietuvos rusų dramos teatre“.
„Ambicingas spektaklis“, „stereotipus laužanti interpretacija“, „inovatyvus mąstymas“ – taip Norvegijoje buvo liaupsinamas Oskaras Koršunovas ir jo spektaklis „Peras Giuntas”. Lietuvoje šį pastatymą pagal Henriko Ibseno pjesę bus galima išvysti vos vieną dieną. Trupė iš Norvegijos „Perą Giuntą” Lietuvos publikai pristatys dešimtojo Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ metu. Drąsiausias šalies teatro festivalis sostinėje prasidės rugsėjo 26 dieną.
Dešimtasis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, šiais metais vyksiantis rugsėjo 26 – spalio 6 dienomis, jau baigė formuoti jubiliejinę programą, ruošiasi trupių vizitams ir skelbia išankstinių bilietų prekybą. Užsienio programoje laukiama trupių iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Norvegijos, Gruzijos ir Latvijos. Lietuviškoje programoje bus parodyta daugiau nei 10 spektaklių. Tai naujausi Oskaro Koršunovo, Eimunto Nekrošiaus, Gintaro Varno, Jono Vaitkaus, Yanos Ross, Vido Bareikio, Pauliaus Ignatavičiaus, Rugilės Barzdžiukaitės ir Konstantino Bogomolovo darbai.
Šventės jau seniai baigėsi, pasidarė liūdna ir atsirado noras, kad šalia būtų žmona? Vesti – tai visiškai normalu. Mes netgi žinome keletą argumentų, kurie puikiai parodo, kokia gera yra susituokusių vyro būsena/būklė. 7 santuokos pliusai arba kokia nauda iš laimingos santuokos?
1. Daug laimės
Australijos mokslininkai tai garantuoja. Jie mini rekordinį skaičių – 135% – būtent tiek, jų manymu, susituokęs vyras yra laimingesnis nei vienišas. Patys mokslininkai argumentuoja tai ramesniu gyvenimu ir rūpesčiu, kurį laimingasis periodiškai jaučia iš savo antrosios pusės.
2. Didelis atlyginimas
Virdžinijos universiteto tyrėjai nustatė, kad vedę vyrai gauna 22% didesnius atlyginimus nei jų vieniši kolegos. Kitas Amerikos mokslininkų tyrimas (kurio respondentais, beje, buvo jūreiviai, karininkai) parodė: žmona – svarus argumentas viršininkui, kad jis kilstelėtų vyrą karjeros laiptais. Taigi: norite geros karjeros – kuo greičiau kurkit fiktyvią santuoką ;).
3. Mažiau problemų
JAV Teisingumo ministerija surinko duomenis apie gatvės nusikaltimus. Darbuotojais nustebę “krito” ant kėdžių: vienišiai keturis kartus dažniau rizikuoja tapti žmogžudystės, apiplėšimo arba išprievartavimo aukomis. Į vedusius gatvės chuliganai kažkodėl nesitaiko; gali būti, kad bijo keršto.
4. Reguliarus seksas
2006 metais Britanijos mokslininkai atliko 38 šalių vyrų apklausą. Duomenys praktiškai visur buvo tokie patys: vedę vyrai visame pasaulyje lenkia nevedusius pagal sekso kiekybės rodiklį. Apie sekso kokybę britai nutyli, tačiau mes žinome: gerose rankose moteris akimirksniu prieina kondiciją.
5. Gyvenimas be priklausomybių
Laiminga santuoka taip pat padeda apsaugoti jus nuo alkoholio ir nikotino priklausomybės. Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centras padarė būtent tokias išvadas: vyrai – alkoholikai ir rūkaliai dažniausiai būna nevedę.
6. Mažesnė tikimybė susirgti vėžiu
Dar vienas, ganėtinai svarbus santuokos pliusas – išsiskyrę ir nevedę vyrai miršta nuo vėžio atitinkamai 11 ir 16 kartų dažniau nei susituokę. Įrodyta Norvegijos mokslininkų 2007 metais. Ir apskritai, su gyvenimo trukme gyvenantiems teisėtoj santuokoje viskas yra gerai. Kalifornijos universiteto specialistai tyrinėjo vyrus 8 metų laikotarpyje. Jie priėjo išvadą, kad nesusituokusiems grėsė maždaug 88% didesnė grėsmė numirti šiuo gyvenimo tarpsniu (t.y. santuokai tinkamo amžiaus).
7. Nėra širdies problemų
Kaip paaiškėjo, santuoka teikia ne vieną pliusą vyro sveikatai – tačiau tik laiminga santuoka. Jutos (JAV) valstijos mokslininkai išsiaiškino, kad žmonės, susituokę iš meilės, turėjo idealų kraujo spaudimą. Beje, taisyklę paliudijo ir faktas, kad nelaimingoje santuokoje gyvenančių vyrų spaudimas buvo visiškai “sugedęs”. Buvo netgi tokių atvejų, kad gydytojai versdavo ypatingai nesveikus pacientus išsiskirti siekdami išsaugoti likusią sveikatą.
Nuo spalio 20-osios iki lapkričio 10 d. scenos menų inkubatorius Menų spaustuvė kviečia siūlyti naujas kūrybines idėjas, kurias jų autoriai norėtų įgyvendinti Menų spaustuvės erdvėse ar jos teritorijoje.
Šios akcijos prioritetai – šiuolaikinių scenos menų ar tarpdisciplininiai sumanymai, kurie pasižymi originalumu, žanro, stiliaus, estetikos naujumu. Šiuo atveju Menų spaustuvė neakcentuoja idėjų autorių amžiaus ar patirties – jie nebūtinai turi būti pradedantys menininkai.
Svarbu, kad jų idėja būtų paremta ne (ar ne tik) tradicinio teatro raiškos priemonėmis, o siūlytų naujus kelius ir naujus turinius. Reikia naujų formų! – šaukė Čechovo pjesės herojus. Praėjo 100 metų, bet šauksmas tebeaidi.
„Mes laukiame tokių projektų, kurie jų autoriams atrodo neįmanomi egzistuojančioje scenos menų infrastruktūroje. Tų, kurie kirba menininkų vaizduotėje, bet dėl vienų ar kitų priežasčių „neįsipaišo“ į kitų teatrų repertuarinius planus“, – pabrėžia Menų spaustuvės direktorius Audronis Imbrasas.
Idėjos pateikimo formos Menų spaustuvė šiuo atveju nereglamentuoja. Svarbu atsiųsti ar atnešti tekstinę dalį su suformuluotu sumanymu bei (jei įmanoma) vienokią ar kitokią vaizdinę informaciją eskizo, nuotraukos ar kt. pavidalo. Taip pat turėtų būti įtraukti biudžeto apmatai.
Gavusi visas idėjas, Menų spaustuvės administracija įvertins jų meninį ir ekonominį pagrįstumą ir atrinktus projektus įtrauks į savo įvairiems fondams rašomas paraiškas.
Skelbdama naujų formų paieškas, Menų spaustuvė siekia suaktyvinti scenos menų plėtros procesus ir aktualizuoti pačius scenos menus, išprovokuoti diskusijas, reaguoti į realybę.
Kodėl tai negalėtų būti „karšta“ drama ar opera, reportažinis šokis, fizinė poezija, dainuojamoji dramaturgija, kaimyno pasakojimas, jūreivio eilės ir kt.?
Menų spaustuvė – tai šiuolaikinių menų centras, atviras visiems kūrybingiems žmonėms ir norintiems jais tapti. Menų spaustuvė siekia ugdyti kūrybingą visuomenę, naujinti Lietuvos kultūrą ir Lietuvą per kultūrą.
Įsikūrusi gyvybingą kelių šimtmečių istoriją menančiose buvusios spaustuvės patalpose, Menų spaustuvė senas sienas pildo nauju turiniu, ypatingą dėmesį skirdama šiuolaikiniams scenos menams. Ji suteikia galimybę kūrybinėmis veiklomis užsiimančioms nevyriausybinėms organizacijoms kurti, o žiūrovui – išvysti tai, ko nerodo kiti teatrai.