Search Results for: "Ignas Kančys"

„Mokslo sriuboje“ - didysis greitintuvas ir visatos paslaptys

„Mokslo sriuboje“ – didysis greitintuvas ir visatos paslaptys

„Praėjusioje laidoje papasakojau apie Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją. Ši organizacija ir jos mokslininkų tyrimai privertė daugelį aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Dabar, CERN užsimojo dar smarkiau. Jos didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas – tai vienas didžiausių kada nors vykdytų mokslinių eksperimentų mūsų Žemėje“, – paskutinę pirmojo sezono laidą pradeda“, – „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys.

„Mokslo sriuba“: apie nematomus algoritmus tavo gyvenime

„Mokslo sriuba“: apie nematomus algoritmus tavo gyvenime

„Matematika yra kalba, kuria Dievas parašė Visatą“, – maždaug prieš
400 metų gražiai yra pasakęs Galilėjus. Praėjo ne vienas amžius,
tačiau šių dienų mokslininkai nepriešgyniauja. Dauguma iš jų sutinka,
kad matematikos panaudojimui ribų nėra.

„Yra toks Gordono Mūro dėsnis, pagal kurį kas pusantrų metų
kompiuterių procesorių sparta padidėja 2 kartus. Teigiama, kad jei
dėsnis ir toliau veiks, tai 2020 m. kompiuterių galia prilygs žmogaus
smegenų galiai. Tačiau, net ir dabartiniuose superkompiuteriuose
įkinkyti sumanūs algoritmai, praktiškai jau gali išspręsti bet kokią
verslo ar visuomenės problemą. Taip teigia specialistai. Kyla
klausimas, kas yra tie paslaptingi algoritmai ir ar tikrai jie turi
reikšmingos įtakos mūsų gyvenime?“ – žiūrėti laidą kviečia „Mokslo
sriubos“ vedėjas Ignas Kančys.

http://www.youtube.com/watch?v=fvWnfwnLXMQ

Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų
žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. Kiekvieną
šeštadienį „Mokslo sriubą“ galima ragauti adresu www.mokslosriuba.lt.

"Nemirtingumas" - Lietuvos kompozitorių muzikai puoselėti

„Nemirtingumas” – Lietuvos kompozitorių muzikai puoselėti

Rugsėjo 29 d., trečiadienį, 18 val. jaunųjų menininkų projektas-prisistatymas „Nemirtingumas”, skirtas Lietuvos kompozitorių muzikai puoselėti. Atlikėjai: Kristina Žaldokaitė (balsas), Birutė Asevičiūtė (fortepijonas) ir Arvydas Kazlauskas (saksofonas). Vaizdas – Antanas Dombrovskij, Ignas Kančys. Koncertą ves muzikologė Alina Ramanauskienė. Organizatoriai – LKS Kauno skyrius.

„Esame bendraamžiai, nutarę groti lietuvišką muziką. Kiek daug jos neatliekama, nepažįstama. Apmaudu, kad ji dažnai užsiguli kompozitorių stalčiuose, vietoj to, kad pasiektų adresatą – klausytoją. Tuo pačiu norime skatinti lietuviškos muzikos kūrybą ir sklaidą, o taip pat jaunųjų kompozitorių tobulėjimą, atlikdami ką tik sukurtą jų muziką,” – teigia B. Asevičiūtė.

Viskas prasidėjo nuo F. Bajoro „Sakmių siuitos”. Šis kūrinys, tam tikra prasme tapęs lietuvybės simboliu muzikoje, jau seniai žavėjo pianistę B. Asevičiūtę ir dainininkę K. Žaldokaitę. Kilo mintis šį kūrinį paruošti, o vėliau atlikti kartu su Antano Dombrovskio vaizdo projekcija projekte „Folk session” renginyje „Tebūnie naktis” (2009, Vilnius), kuriame buvo pristatytas lietuviškos muzikos kelias nuo sutartinių iki dabartinės kartos kompozitorių kūrinių.

Tąkart Kristina ir Birutė netikėtai atrado kompozitorės Loretos Narvilaitės kūrybą, kuri patiko ir tiko. Projekte „Folk session” šios kompozitorės daina „Nemirtingumas” (poeto Henriko Radausko tekstu) buvo atliktas neįprasta sudėtimi – balsas, fortepijonas ir birbynė. Kūrinys sulaukė pasisekimo, tad nuspręsta jį išpildyti originalia sudėtimi, birbynę pakeičiant saksofonu. Atlikimui festivalyje „Permainų muzika” vaizdo menininkas Ignas Kančys sukūrė „Nemirtingumo” vaizdo projekciją.

Rengiant „Nemirtingumo” programą, prie dueto prisijungė bendraminčiai, taip pat puoselėjantys lietuvišką muziką – smuikininkė Agnė Doveikaitė ir saksofonininkas Arvydas Kazlauskas. Smuikininkė koncertuose Vilniuje ir Kaune nepasirodys, nes tuo metu gastroliuos Japonijoje, tačiau ją žiūrovai galės išvysti festivalyje „Permainų muzika” rugsėjo 30 dieną, Klaipėdos koncertų salėje.

K. Žaldokaitė garsėja kaip visapusiška atlikėja, gebanti dainuoti įvairios stilistikos muziką – džiazą, soul, gospel, klasikinę, populiariąją. Tačiau labiausiai Kristina žinoma kaip gospel choro „Sounds in G” vadovė, dirigentė ir solistė. Ji dalyvavo Lietuvos džiazo festivaliuose, šiuolaikinės muzikos festivaliuose „Gaida” ir „Jauna muzika”, taip pat „Pažaislio muzikos festivalyje”, nuolat tobulinasi ir dalyvauja Švedijos ir Vokietijos gospel chorų festivaliuose ir jau antrus metus yra „Vilnius Gospel” festivalio meno vadovė.

B. Asevičiūtė aktyviai koncertuoja su įvairiais ansambliais ir solistais, dalyvavo daugelyje konkursų ir festivalių – pasirodė festivaliuose „Pavasario gaida”, „Sugrįžimai”, „Tebūnie naktis”, „Kražių festivalis” ir kt. Ji dirba koncertmeistere Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Vilniaus B. Dvariono muzikos mokykloje, rengia programas su solistais.

A. Kazlauskas laimėjo tarptautinius konkursus Latvijoje, Estijoje bei Slovėnijoje. Kaip solistas grojo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestrais, kameriniu orkestru Sinfonia Concertante bei pučiamųjų orkestru Rīga. Šiuo metu dėsto saksofoną Latvijos J. Vitolo muzikos akademijoje, koncertuoja kaip solistas ir kaip Rygos saksofonų kvarteto narys.

Koncerto metu nuskambės jau minėta Felikso Bajoro „Sakmių siuita”, taip pat Antano Kučinsko, Fausto Latėno, Ramintos Šerkšnytės, Loretos Narvilaitės, Dalios Kairaitytės ir Vidmanto Bartulio kūriniai. Tad kviečiame prisiliesti prie tautos dvasios, pasineriant į lietuviškos muzikos vandenis!

„Mokslo sriuba“: ar įmanoma tapti genijumi?

„Mokslo sriuba“: ar įmanoma tapti genijumi?

Žvelgdami į Žmonijos istoriją matome daug asmenybių, kurios buvo genialios. Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla. Jei ne jų darbai, tikėtina mes gyventume kukliau nei dabar. Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. O genijus atsimename. Jie įkūnija tobulo žmogaus įvaizdį, o mes norime būti tobuli.

Kaip kuriami lietuviški lazeriai?

Kaip kuriami lietuviški lazeriai?

Prieš 160 metų ryšys tarp Europos ir Amerikos buvo palaikomas tik laivais. Visos naujienos, žinios keliaudavo laiškais. O kartais dėl atšiauraus oro ir didelių audrų net laivai negalėdavo plaukti. XIX amžiaus viduryje tarp miestų ir valstybių jau buvo tiesiamos telegrafo linijos. Samuelis Morzė, Morzės abėcėlės išradėjas, prognozavo, kad tik laiko klausimas, kada povandeninis kabelis sujungs Europą su Amerika. Tai įvyko prieš daugiau nei 150 metų.

„Mokslo sriuba“: kas būtų

„Mokslo sriuba“: kas būtų, jei užmigtų traukinio mašinistas?

Lekiame 80 kilometrų per valandą greičiu su traukiniu. Mašinistas sėdi prie šilumvežio valdymo pulto ir nejučiomis jį suima miegas… Vilniuje yra viena salė iš kurios valdomi visi Lietuvos geležinkelių traukiniai. Specialistai ją vadina NASA centru. Į valdymo centrą ateina informacija iš geležinkelių jutiklių, vaizdo kamerų, matomas kiekvienas kelias, kiekvienas važiuojantis traukinys. Kaip būtų stabdomas nevaldomas traukinys?

„Mokslo sriuba“: iš ko gaminama kosmetika? (video)

„Mokslo sriuba“: iš ko gaminama kosmetika? (video)

Senovės graikų filosofas Platonas sakė, kad grožis yra Dievo įsikūnijimas. „Tam tikra genialumo forma. Spindulys iš dangaus, temdantis mums protą. Grožis – trumpalaikė tironija.“ – sakė kiti susijaudinę išminčiai. Žvelgiame į veidrodį ir klausiame savęs, ar esame gražūs? Ar vidutiniškai gražūs, ar truputį gražesni? Kodėl mums patinka būti šalia gražių žmonių?

Pirmoji „Mokslo sriubos“ laida - apie dirbtinę saulę ir troškimą sužinoti (Video)

Pirmoji „Mokslo sriubos“ laida – apie dirbtinę saulę ir troškimą sužinoti (Video)

Šeštadienio rytą interneto eteryje startavusi pirmoji „Mokslo sriubos“ laida prie kompiuterių ekranų prikaustė įdomiam mokslui neabejingus smalsuolius.