Search Results for: "Jonas Paulius II"
Prieš savaitę popiežių Joną Paulių II paskelbus palaimintuoju, jo atminimą įamžins ir Lietuvos paštas. Šeštadienį į apyvartą bus išleistas naujas pašto ženklas „Jono Pauliaus II Piligrimų kelias“.
Dailininko Henriko Ratkevičiaus kurtame pašto ženkle vaizduojamas palaimintasis popiežius Jonas Paulius II ir piligrimų kelio pirmasis objektas – Vilniaus arkikatedra. Šis pašto ženklas bus išleistas 150 tūkst. tiražu, jo nominalinė vertė – 2,15 Lt.
Kartu su naujais pašto ženklais bus išleidžiami ir pirmos dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Beveik 27-erius metus valdęs Katalikų bažnyčios vadovas buvo vienas įtakingiausių XX amžiaus lyderių, vadinamas didžiuoju piligrimu. Per savo pontifikavimo laikotarpį aplankė 129 valstybes, tarp jų 1993 m. rugsėjo 4–8 d. Lietuvą. Jis buvo pirmasis istorijoje mūsų šalį aplankęs popiežius.
Viešnagės metu Šventasis Tėvas nuosekliai gvildeno apaštališkosios kelionės po Baltijos kraštus temą – „Liudykime Kristų, kuris mus išvadavo“, pabrėžė, jog laisvė neatskiriama nuo atsakomybės.
Įamžinant Jono Pauliaus II apsilankymą Lietuvoje, svarbiausios ir su šiuo popiežiumi susijusios Lietuvos šventovės buvo sujungtos į Jono Paulius II piligrimų kelią. Į šį kelią iš viso įtraukta šešiolika sakralinių objektų.
Šių metų gegužės 1 dieną popiežius Benediktas XVI Joną Paulių II paskelbė Katalikų Bažnyčios palaimintuoju. Šis statusas yra paskutinis žingsnis prieš žmogaus paskelbimą šventuoju. Jonas Paulius II mirė 2005 metais.
Tai – jau keturioliktas šiais metais į apyvartą išleistas pašto ženklas. Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų. Lietuvos paštas taip pat teikia pasiuntinių, logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.
Didžiulį lietuvių susidomėjimą keliančio miuziklo „Karolis“ premjera Vilniaus Katedros aikštėje įvyks jau šį sekmadienį. Pagrindinį kūrinio herojų – Joną Paulių II – miuzikle įkūnijantis atlikėjas Liudas Mikalauskas šį vaidmenį vadina pačiu sudėtingiausiu iššūkiu jo karjeroje
Šį sekmadienį net 27 metus Katalikų Bažnyčiai vadovavęs Jonas Paulius II popiežiaus Benedikto XVI dekretu bus paskelbtas palaimintuoju. Kartu su visu pasauliu šį neeilinį įvykį švęs ir lietuviai. Pagrindiniu iškilmių Lietuvoje akcentu taps Vilniaus Katedros aikštėje 21 val. įvyksianti garsaus Italijos kompozitoriaus Sandro Di Stefano miuziklo „Karolis“ premjera. Šį įstabų kūrinį visi norintys galės išvysti nemokamai.
Pagrindinis apie Jono Pauliaus II (tikrasis vardas – Karolis Vojtyla) gyvenimą bei įtaką pasaulio istorijai pasakojančio miuziklo vaidmuo buvo patikėtas garsiam atlikėjui L.Mikalauskui. Pastarąsias dvi savaites intensyvių repeticijų ritmu gyvenantis Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas neslėpė, jog šis vaidmuo jam taps didžiausiu išbandymu karjeroje.
„Vaidinti tokį žmogų pirmiausia yra didžiulė atsakomybė. Ruošdamasis šiam vaidmeniui peržiūrėjau ne vieną filmą apie Joną Paulių II, perskaičiau daug jo parašytų straipsnių ir recenzijų. Bandau gilintis ne tik į tekstą, bet ir į jo gyvenimą, į jo ėjimą popiežystės link, – prieš kūrinio premjerą pasakojo L.Mikalauskas. – Šiame miuzikle yra parinkti tokie Karolio Vojtylos tekstai, kuriuos ne taip paprasta išmokti. O ir išmokimas – dar ne viskas. Juos dar reikia suprasti ir sugebėti perteikti taip, kad ir kitas žmogus suprastų. Dabar daugiausiai dėmesio skiriu tam, kaip pasakyti Jono Pauliaus II žodžius, kad žmonės iš mano lūpų suprastų juos taip, kaip suprasdavo ir juos girdėdami iš popiežiaus lūpų. Tai yra sunkiausia. Nes Jonas Paulius II savyje turėjo daug energijos, daug temperamento, daug vidinės charizmos ir vienu žodžiu mokėdavo nupasakoti didžiules pastraipas“.
Miuzikle „Karolis“ atskleidžiamas kitoks iš pradžių apie teatro sceną svajojusio, tačiau vėliau pašaukimą tarnauti Dievui bei žmonėms pajautusio Karolio Vojtylos veidas. Ryškiausia XX a. Pasaulio asmenybe laikomą Joną Paulių II miuzikle įkūnijantis L.Mikalauskas prisipažino, jog šis vaidmuo jau spėjo paliesti giliausias jo sielos kerteles.
„Aš niekada gyvenime nebuvau praleidęs Didžiosios savaitės taip, kaip aš ją praleidau šį kartą. Besiruošdamas šiam vaidmeniui aš Didžiąją savaitę praleidau bažnyčioje, maldoje, susikaupime , kažko ieškodamas, – atviravo atlikėjas. Aš tikiuosi, kad į miuziklą ateidami žmonės atsineš vidinį susikaupimą ir sugebės atvira širdimi priimti Kristaus žodį, perteikiamą per Karolio Voitylos prizmę. Šiame kūrinyje bus daug apmąstymo, daug šventumo ir daug meilės žmogui“.
Miuzikle be L.Mikalausko taip pat pasirodys dainininkai Egidijus Bavikinas, Tomas Ladiga, Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė, aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis „Žilvitis“ ir kiti atlikėjai. Miuziklo „Karolis“ režisierius – Nerijus Petrokas. Iš italų kalbos vertė s.Liucija Grybaitė FMA. Projektą organizuoja viešoji įstaiga „Šou imperija“. Prodiuseriai – Aušra Vyšniauskienė ir Valdas Latoža.
Projektą globoja – kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Kazys Starkevičius. Projektą remia Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybės.
Po premjeros Vilniuje, miuziklą „Karolis“ birželio 4 dieną galės išvysti ir kauniečiai. Kūrinys bus atliekamas Kauno Santakos parke, kur 1993 m. Lietuvoje lankęsis Jonas Paulius II šimtatūkstantinei žmonių miniai aukojo Šv. Mišias.
Miuziklo „Karolis“ premjera Vilniaus Katedros aikštėje įvyks sekmadienį, gegužės 1 d., 21 val.
Vilniaus rajono savivaldybėje, kurioje dirba daugiausiai lenkų tautybės asmenys, regis, vadovaujamasi visai kitokiais įstatymais nei Lietuvos respublikoje. Beveik penkerius metus trukęs teismų karas su Vilniaus rajono savivaldybe ir jos mere Marija Rekst dėl lenkiškų gatvių pavadinimų, atrodo, niekada nesibaigs. Viso to kaltė – M. Rekst ir jos pavaldinių nesusigaudimas įstatymuose.
Vilniaus rajono savivaldybė ignoruoja Lietuvos teismų sprendimus pakeisti lenkiškus gatvių pavadinimus į lietuviškus, arba nukabinti dvikalbes lenteles. M. Rekst tyčia atsisako tai daryti. Jos argumentai: „Kas turi keisti užrašus? Savivaldybė? Savivaldybės administracija. Kokiu būdu? Jeigu yra poreikis. Pas mus gyvena daugiau nei 61 proc. lenkų, jie nori, kad užrašai būtų lenkų kalba. Aš manau, kad taip ir turi būti”.
Valstybinė kalbos inspekcija gerai žino, kad Vilniaus rajono kai kurių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse vartojamos lietuvių ir lenkų kalbos. Lenkiški užrašai yra teisiškai nepagrįsti. Vartojant dvikalbius gatvių pavadinimus pažeidžiami Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis, kuris skelbia, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra tik valstybine kalba.
Taip pat M. Rekst vadovaujama savivaldybės administracija pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės lietuvių kalbos komisijos nutarimą Nr. 66, kuris numato, jog viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti.
Ir to negana, pažeidžiamas ir dar vienas Vyriausybės nutarimas, kuris skelbia, jog gatvių pavadinimų lentelėse turi būti vartojamas teisiškai įregistruoti (įtraukti į Registrą) pavadinimai.
Tačiau, atrodo, kad Lietuvoje ne visiems galioja vienodi įstatymai. M. Rekst ginasi nuo mestų kaltinimų ir gina lenkiškus gatvių pavadinimus, bandydama teismams įrodyti kitokią tiesą. Ji teigia: „Viešuosius užrašus, tarp jų ir gatvių pavadinimų, tautinės mažumos kalba Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ir galiojantys nacionaliniai bei aukštesnės galios – tarptautiniai teisės aktai“.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas tai vadina absurdu: „Mūsų inspekcija nemato argumentų, kodėl Vilniaus krašte būtų galima kabinti gatvių pavadinimus dviem kalbomis. To neleidžia šiuo metu galiojantys teisės aktai, tokią Inspekcijos nuomonę ne kartą yra patvirtinę teismai. Gaila, kad tokio akivaizdaus dalyko nenori suprasti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų atsakingi pareigūnai“.
Jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato tokių užrašų teikimo galimybės. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija ir oficialus išaiškinimas, kurią teismuose cituoja M. Rekst, nėra tiesiogiai taikytinas tarptautinis dokumentas, jos nuostatos įgyvendinamos tik atsižvelgiant į valstybių teisines sistemas. Kitaip tariant, konvencija yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas.
Už dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių kabojimą yra atsakinga M. Rekst pavaldinė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska. Ji už teismo nutarimo nevykdymą buvo nubausta 400 Lt, tačiau nuobaudą apskundė teismui.
Šiuo metu reikia laukti teismo posėdžio, kuriame Valstybinė kalbos inspekcija gins savo poziciją. Šio teismo nutartį bus galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Kol paskutinis teismas nepriims galutinės nutarties, tol ir kabos dvikalbės lentelės. Teismų karuselė sukasi, o padėtis nesikeičia.
Paulius Tumosa
Madride antradienį prasideda Pasaulio jaunimo dienos. Į šešias dienas truksiantį susitikimą laukiama atvykstant daugiau kaip milijono žmonių iš viso pasaulio.
Renginys prasidės 20.00 val. pamaldomis „Cibeles” aikštėje Ispanijos sostinės centre. Popiežius Benediktas XVI, kuris katalikiškąjį pasaulio jaunimą sukvietė į „tikėjimo šventę”, į Madridą atvyks ketvirtadienį.
Pasaulio jaunimo dienos vyksta kas dveji treji metai. Jas inicijavo Benedikto XVI pirmtakas Jonas Paulius II. Programoje numatyti ne tik religiniai, bet ir kultūriniai renginiai.
Susitikimo kulminacija bus Mišios, kurias popiežius sekmadienį aukos „Cuatro Vientos” aerodrome prie Ispanijos sostinės vartų.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ką tik išleido Rimvydo Stankevičiaus eseistikos knygą „Betliejaus avytė“. Knygoje autorius kalba apie literatūrą, gamtą, dievoiešką, atsiskleidžia susirūpinimas dabartinės visuomenės moraline sveikata ir kultūrine branda, svarbios idealizmo ir patriotizmo temos. Tai – antroji rašytojo knyga, sudaryta iš spaudoje skelbtų publicistikos skilčių (pratęsia anksčiau išėjusią „Diktantai sielai“), ir aštuntoji autoriaus knyga apskritai. Į klausimą, kokia tai knyga, ir į kitus bičiulio rašytojo, literatūros kritiko Arno Ališausko klausimus atsakė „Betliejaus avytės“ autorius.
Iki mūsų dienų išliko 38 kalbas ir 50 dialektų mokėjusio Džiuzepės Gasparo Mecofančio talentą iliustruojantis anekdotas: paklaustas, kurią iš kalbų išmokti buvo sunkiausia, jis atsakė: „Kinų, be abejo, kinų! Kol ją išmokau, sugaišau net šešias savaites!“
Šeštadienį, Šv. Juozapo iškilmėje, Vilniaus arkikatedroje šv. Mišias aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, minėdamas kunigystės 50-ties metų jubiliejų. Po šv. Mišių jubiliatas bus sveikinamas Vilniaus arkivyskupijos kurijoje. Visi tikintieji Ganytoją pasveikinti galės sekmadienį, po 10 val. šv. Mišių.
Pasaulinis TED konferencijų populiarumas yra fenomenalumas įrodymas, kad tikėjimas žmonijos bendruomeniškumu, proto ir idėjų galia gyvas net ir post-kriziniu laiku. Ypač maloniai netikėta, kad TED iniciatyva rado vietą Lietuvoje – šalyje, kurioje dėl suprantamų priežasčių, pragmatizmas dažniausiai laimi prieš nuo TED netasiejamą idealizmą. Ir ta vieta ne marginali: į šeštadienį Vilniuje, Teatro arenoje įvykusią „TEDxVilnius 2012“ konferenciją vėl negalėjo sutilpti visi norintieji, nors šiemet dalyvių skaičius padidėjo iki 700. Organizatoriai turėjo daryti atranką, kuriuos internetinę anketą užpildžiusius dalyvius priimti, o kuriuos atidėti kitiems metams.
Kaip ir kiekvienais metais, knygų mylėtojai vėl renkasi į Vilniaus knygų mugę, kuri startuoja jau šiandien ir visiems žada daug gerų renginių. O mes siūlome pasižvalgyti po mugės programą ir išsirinkti sau tinkamus renginius.
Be traumas besigydančių Kšyštofo Lavrinovičiaus, Dariaus Songailos ir Roberto Javtoko lietuviams nepavyko taip spurtuoti žaidimo kaip svečiams iš Rusijos.