Search Results for: "Julijus Cezaris"
Aktoriui Tomui Rinkūnui dar nėra trisdešimties, o jam jau priklauso pagrindiniu Lietuvos teatriniu apdovanojimu laikomas Auksinis scenos kryžius už geriausią nepagrindinį vaidmenį. Su pačiu Tomu ir kalbamės apie niekada nesibaigiančią aktorinę brandą, kuriamą vaidmenį įkvepiančius dalykus, ryšį tarp šiandieninio teatro ir žiūrovo, valdžią ir jų tampomas marionetes, teatrinius apdovanojimus ir, žinoma, apie spalio 25–26 dienomis OKT/Vilniaus miesto teatre vėl rodomą spektaklį „Julijus Cezaris“, kuriame aktoriaus sukurtas Kasijaus vaidmuo ir atnešė kryžių.
Tadas Gryn – aktorius, kuriantis vieną iš šešių Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro spektaklio „Julijus Cezaris“ personažų, dažnai tapatinamų su realiais politiniais veikėjais. Kiek jo kuriamame vaidmenyje yra realių politikos aktualijų atspindžių? Ir apskritai, kiek viso to telpa pačiame spektaklyje, jeigu karščiausiuose jo taškuose kai kurie žiūrovai tiesiog atsistoja ir išeina? Arba netgi nedviprasmiškai užsimena apie teatro uždarymą. Apie tai ir kalbamės su pačiu Tadu.
Šį ketvirtadienį visos Kaune gyvenančios ar besisvečiuojančios Ievos, visi jas pažįstantys ar norintys susipažinti yra kviečiami sužinoti visą tiesą apie Ievas apsilankius nemokamoje Joseph L. Mankiewicz filmo „Viskas apie Ievą“ peržiūroje.
Laisvės alėjos restorane „Miesto sodas“ ketvirtadienio vakarais atgimsta kino legendos. Jau antrą kartą restorane įvyks „Volfas Engelman“ inicijuotas geriausių kino juostų peržiūrų vakaras „Holivudo rinktiniai“. Šį ketvirtadienį žiūrovams pristatomas Joseph L. Mankiewicz filmas „Viskas apie Ievą“, 1950 (ang. „All about Eve“). Dėl intriguojančio scenarijaus ir profesionalių aktorių kolektyvo ši kino juosta buvo pripažinta žiūrovų bei kritikų ir sulaukė itin didelio pasisekimo. Ji buvo nominuota 14 ir gavo 6 „Oskarus“, tarp kurių minimi ir apdovanojimai už geriausią filmą bei scenarijų. Taip pat kino juostoje galite išvysti dar jauną ir niekam nežinomą aktorę Marilyn Monroe, kuri netrukus po filmo pasirodymo tapo viena populiariausių Holivudo įžymybių.
Apie šią alaus daryklos „Volfas Engelman“ inicijuotą kino juostos peržiūrą komentuoja ir garsus kino kritikas Gediminas Jankauskas: „J. L. Mankiewicz’ius, Holivudo kino istorijoje žinomas kaip epinių istorinės tematikos filmų („Julijus Cezaris“, „Kleopatra“) kūrėjas. Bet „Viskas apie Ievą“ yra visiška tokio kino priešingybė. Seną gerą spektaklį primenantis filmo veiksmas rutuliuojasi teatre ir gerai atkuria jo užkulisinį gyvenimą, kupiną aistrų, pavydo, intrigų ir neišsipildžiusių vilčių. Pagrindiniu smuiku čia griežia senstanti trupės lyderė Margo, kurią įkvėptai suvaidino legendinė aktorė Bette Davis. Bet netrukus ji pradeda užleisti pozicijas tylenei Ievai Harington (akt. Anne Baxter).“
„Holivudo rinktiniai“ peržiūros bus rengiamos visą vasarą. Kiekvieną ketvirtadienio vakarą 20 val. kino mėgėjams pristatomi geriausi visų laikų kino filmai, o artimiausiomis savaitėmis yra numatyta parodyti tokius filmus, kaip Victor Fleming „Vėjo nublokšti“, 1939 (ang. „Gone With the Wind“) ir Charles Chaplin „Didmiesčio žiburiai“, 1931 (ang. „City Lights“).
Kažkada teatro meno vadovo, režisieriaus Oskaro Koršunovo ištarta frazė, jog tik būdami „ten“, užsienyje, galime būti ir „čia“, Lietuvoje, tampa vis taiklesnė. Tik prasidėjus sezonui teatras, užuot rodęs spektaklius Lietuvos publikai, turi išvykti į ilgą gastrolių maratoną kiaurai visą Europą.
Nors jubiliejinis penkioliktasis Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro gyvavimo sezonas prasidės kiek daugiau nei už poros mėnesių, o teatre vyrauja artėjančių atostogų nuotaikos, pirmieji bilietai į rudens bei žiemos spektaklius – jau prekyboje.
Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatras skelbia tikrą šekspyriadą. Vien per ateinančią savaitę publika turės galimybę pamatyti net keturias netradicines Williamo Shakespeare`o kūrinių interpretacijas, pastatytas remiantis savotišku teatro motto tapusiu principu klasiką statyti kaip šiuolaikinę dramaturgiją.
Pradėti. Be pradžios. Atrodytų, jog vaikštau gatve be jokios prasmės, sukdama ratus aplink visas miesto aikštes, autobusu apvažiuodama visą miestą. Išlipdama. Įlipdama. Be jokio veikėjo, smulkiai jį apibūdinančių savybių, visai be jokio paaiškinimo, kur jis dirba, ką šiuo metu veikia, ar turi, kur grįžti vakare, o ryte, kur išeiti, galų gale, kuo jis iš viso toks ypatingas, jog nusipelno būti išskirtas iš kitų tokių pačių niekam nežinomų, niekada jokiame tekste nebūsiančių veikėjų, galbūt net neturėsiančių žmonų, vaikų, kailinių ar kepurių.
Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatre pastatytos Williamo Shakespeare’o „Julijaus Cezario“ interpretacijos režisieriui bei aktoriams vien scenoje – per ankšta. Politinius skaudulius gvildenantis spektaklis išėjo į gatves. Pirmąja improvizuota scena tapo aikštė prie Prezidentūros.
Nieko naujo nepasakysiu – kalbėti prieš auditoriją – pati didžiausia žmonių fobija, lenkianti net skrydžio baimę ar pasidygėjimą ropliais. Kad ir kokia bebūtų ta auditorija – prosenelės klasiokai, susirinkę į „Medžiotojų“ užeigą atšvęsti 130-ojo gimtadienio, tūkstančiai regioninio radijo klausytojų, „akademinis jaunimas“ aūloje, ar tiesiog mergina – baimė suklysti ir nusišnekėti, pasirodyti ne tokiu, kokiu esate, sumenkinti įspūdį apie save – ji visada yra šalia. O prie to prisideda ir pati didžiausia žmonių tarpusavio bendravimo problema – gebėjimas suprasti vienas kitą.