Search Results for: "Katia Lietuvoje"
Vakarų Lietuvos rajonus prie žemės lenkia paskutiniai uragano Katios likučiai. Sinoptikų duomenimis, pajūryje vėjo gūsiai gali siekti iki 20 metrų per sekundę. Tuo tarpu likusioje šalies dalyje gamtos stichija dar silpnesnė. Tiesa, vėliau pajūrio dargana greičiausiai pasieks šiaurinę ir rytinę Lietuvos dalis.
Virš Atlanto vandenyno susiformavęs ir Europos krantus užgriuvęs uraganas Katia trečiadienį pasiekė ir Lietuvą. Tačiau gamtos stichija vakarinius ir šiaurinius rajonus gąsdino jau ne uraganu, o tiktai smarkiu vėju.
Nors dar antradienį, sinoptikų duomenimis, trečiadienį pajūryje buvo tikimasi vėjo gūsių iki 23 metrų per sekundę, trečiadienį vėjo gūsiai net silpnesni.
ATOGRĄŽŲ AUDRA KATIA UŽGRIUVO AIRIJĄ IR BRITANIJĄ, ŽUVO VIENAS ŽMOGUS
ATOGRĄŽŲ AUDRA KATIA VIRTO KETVIRTOSIOS KATEGORIJOS URAGANU
Gūsių metu iki 20 metrų per sekundę įsibėgėjantis vėjas gali išversti sausus medžius, aplaužyti jų šakas.
Rugsėjo 15 d. numatomi vėsesni, su trumpais lietumis orai.
reklama
Rugsėjo 16 d. vėjas rims, lietaus bus kiek mažiau.
Plėšė viską
Praėjusią parą pūtęs smarkus vėjas Latvijoje pridarė problemų gelbėjimo tarnyboms – į iškvietimus vykta dešimt kartų. Trečiadienį Latvijos teritorijoje pajūryje taip pat prognozuojami vėjo gūsiai iki 25 m/s. Kuržemėje ir Vidžemėje – 20–22 m/s. Popietę vėjas turėtų rimti.
Latvijos priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos atstovas Maris Kronbergas televizijai ATV sakė, kad „visa, kas galėjo būti nuplėšta, tai ir buvo nuplėšta“.
Daug medžių užvirto kelius, tačiau, laimei, žmonių aukų išvengta.
Uraganas Katia, antradienį pasiekęs Švediją, taip pat sukėlė nemažai problemų šiai Skandinavijos valstybei. Stiprus vėjas vertė medžius, buvo sutrikdytas traukinių eismas, o tūkstančiai gyventojų liko be elektros energijos.
Kai kur taip pat sutriko ir automobilių eismas.
Daugiausia žalos uraganas pridarė Šiaurinėje Švedijos dalyje, teigiama, kad pavojus išlieka ir trečiadienį, tačiau vėjas bus silpnesnis.
Antradienį stipriausias vėjas buvo užfiksuotas apie 15 val. vietos laiku – apie 80 km/val., gūsiai iki 105 km/val.
Gimė virš Atlanto
JAV meteorologai dar rugsėjo pradžioje perspėjo, kad virš Atlanto vandenyno susiformavo uraganas Katia, kuris yra antrasis šį sezoną. Tiesa, nors baimės būta daug, gerokai daugiau nei šimtą kilometrų per valandą greitį pasiekusi gamtos stichija nuo JAV pasuko Europos link.
Pagrindinis uragano smūgis teko Didžiajai Britanijai. Panašaus galingumo gamtos stichija čia regėta tik prieš 15 metų.
Kai kuriose Škotijos pakrančių zonose į krantą atsimušančios bangos, palydimos 70 mylių per valandą pučiančio vėjo, užlieja kelius. Dėl šios priežasties paskelbtas potvynių pavojus, praneša „DailyMail“.
Kai kuriose šalies vietose dingo elektra, o vėjo gūsiai verčia ne vien tik medžius, bet ir mūrinius pastatus.
Netrukus penktąjį sezoną uždarysiantys bohemiečiai ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras intensyviai rengiasi paskutinei šių metų naujienai – pirmą kartą Lietuvoje statomos čekų kompozitoriaus Leošo Janačeko operos „Katia Kabanova“ premjerai.
Prieš prasidedant baigiamosioms repeticijoms kūrybinė komanda trumpam pasinėrė į vandens ir tamsos stichiją – Lietuvos vaikų ir jaunimo centro baseine buvo filmuojamas operos vaizdo klipas.
Pagrindinis vaidmuo šiuolaikinę operą pristatančiame vaizdo klipe teko daugkartinei Lietuvos moksleivių šuolių į vandenį čempionei Ligitai Malinauskaitei – mergina šokinėjo nuo aukščiausio, net 5 metrus siekiančio tramplino. Septyniolikmetei pirmą kartą tai teko daryti tamsoje – didelį baseiną apšvietė tik vienas prožektorius. Taip pat pirmąkart į vandenį ji nėrė apsirengusi – lyg pagrindinė operos herojė Ligita vilkėjo lengvo šilko suknele.
„Šokti į vandenį tamsoje buvo labai keista ir neįprasta – bent kažkurią akimirką jaučiausi kaip tikroji Katia Kabanova, šokanti į upę…“ – po tris valandas trukusio filmavimo prisipažino jaunoji šuolininkė.
Kauno St. Lozoraičio mokyklos vienuoliktokė šuolių į vandenį treniruotes lanko nuo pirmos klasės, tačiau pirmą kartą į vandenį šoko prieš kameras.
„Man tai buvo labai atsakingas momentas, norėjau viską padaryti kuo geriausiai – nepriekaištingai išpildyti šuolį. Adrenalino kiekis kraujyje tikrai smarkiai padidėjo, bet tuo pačiu jaučiau ir didesnį malonumą, nes žinojau, kad kažkas, žiūrėdamas į mano šuolį, juo mėgausis“, – pasakojo Ligita.
Operos „Katia Kabanova“ premjera įvyks jau kitą savaitę, gegužės 21 ir 22 dienomis Vilniaus kongresų rūmuose. Tai bohemiečių kūrybinės linijos „Opera gurmanams“ šių metų dovana ištikimiems gerbėjams. Pagrindinį Katios Kabanovos vaidmenį atliks solistė Aušrinė Stundytė, pirmąkart prisijungianti prie bohemiečių. Kostiumus kuria dizaineris Juozas Statkevičius.
Kaip teigia LVSO vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius, šiuolaikinio čekų kompozitoriaus L. Janačeko muzika – kietas riešutėlis net ir patyrusiems atlikėjams bei klausytojams. Jo muzikinės kalbos turtingumas ir intensyvumas, supintas su intensyvia siužeto jėga, nustebins ne vieną muzikos mylėtoją.
Operos libretas pasakoja dramatišką meilės istoriją, kur meilė moteriai susipina su meile motinai ir anytos vaidmuo tampa lemtingas jaunos poros gyvenime. Operos kūrėjai kalba apie moralės normų ribas, kaltės jausmą ir tragiškas pasekmes mėginant iš jo išsivaduoti.
Bilietus į spektaklius platina Bilietai.lt.
Ruduo – uraganų metas. Stiprus vėjas ir uraganai rudenį darosi vis aktyvesni ir atneša nemažai žalos. Dar visai neseniai Amerikoje siautęs uraganas Irene ir net Lietuvą pasiekęs uraganas Katia kelia vis daugiau ir daugiau diskusijų dėl klimato kaitos.
Apie uraganus, jų vardus, kilmę ir prognozes šiam rudeniui kalbėjausi su geografe, meteorologe ir fizikos mokslų daktare Audrone Galvonaite.
Kas yra uraganai ir kokia jų kilmė?
Uraganai formuojasi tropinėse platumose, ciklono metu ir tik virš vandenynų. Dėl tam tikrų sąlygų susiformuoja vadinamas uraganinis vėjas (vėjas, kai jo greitis pasiekia 33 m/s ir maždaug 100 km/h). Tuomet uraganas ima keliauti iš tropinių platumų į sausumas. Kai kada, ieškodamas naujų energijos šaltinių, uraganas pasuka neįprastomis kryptimis, kaip buvo su Irene arba Katia, kuri atkeliavo net iki Europos.
Nuo ko priklauso uragano trajektorija – ar įmanoma ją prognozuoti?
Uragano trajektorija priklauso nuo vandenyno įšilimo, nuo jo paviršiaus temperatūros. Tam, kad susiformuotų uraganas, vandenyno paviršiaus temperatūra turi būti ne žemesnė negu 27° C. Na, dar prisideda bendroji atmosferos cirkuliacija, srovės ir taip toliau. Jeigu paviršius nepakankamai įkaitęs, uraganas tiesiog užgęsta.
Ar įmanoma prognozuoti, koks Lietuvoje bus ateinantis ruduo? Ar gali būti didelių uraganų?
Dabar darosi tikrai labai sunku prognozuoti, nes dėl klimato kaitos atsiranda daug netikėtumų ir pokyčių. Tačiau sudaromi scenarijai, bandoma aiškinti. Jeigu lankėtės www.meteo.lt, matėte, jog ateinantis ruduo bus vėsesnis negu turėtų būti Lietuvoje – numatoma temperatūra bus truputėlį žemesnė už daugiametę, kuri yra 7,1° C. Tačiau kritulių santykis turėtų būti artimas vidutiniam – 190 l/m².
Koks buvo iki šiol stipriausias uraganas Lietuvoje?
Anatolijus. Jis, susiformavęs Atlanto vandenyne, atlėkė pas mus iš pietinių platumų. Uragano metu vėjo greitis buvo apie 40 m/s, o gūsiuose – net 45 m/s. Tai buvo pirmos kategorijos uraganas. Iš viso, uraganai turi 5 kategorijas.
Ar tik taip atrodo, ar Lietuvoje išties paskutiniu metu formuojasi vis stipresni ir dažnesni viesulai? Ar viesulai yra susieti su uraganais?
Pirmiausiai, uraganas ir viesulas yra skirtingi reiškiniai. Nuo uragano viesulas nepriklauso, bet nuo uragano gali ateiti viesulų. Amerikoje uragano metu viesulų gali būti nuo 8 iki 80. 1981 m. gegužės 25 d., kada viesulas siautė Širvintuose, buvo nešiojami galingi traktoriai, autobusai keliami virš namų ir taip toliau. Tokie viesulai būna Lietuvoje. Tai nėra jokia anomalija, tik dabar galbūt apie juos dažniau kalbama, nes jiems daug dėmesio skiria žiniasklaida. Ir, turiu pasakyti, su klimato kaita kai kurie reiškiniai darosi agresyvesni.
Pagal ką uraganams suteikiami vardai? Keista, tačiau pastaruoju metu atrodo, kad visi, daugiausiai žalos Pasaulyje pridarė uraganai yra vadinami moterų vardais.
Kadangi, kaip minėjau, visi uraganai susiformuoja vandenynuose, pirmieji juos dažniausiai pastebi jūreiviai. Uraganai pradžioje buvo vadinti jūrų mergelėmis arba sirenomis. Jūrų mergelės – dėl uragano metų pašiaušiamų bangų, kurios atrodo baltos lyg skarelės, o sirenos – nuo kauksmo, švilpimo, lyg ir girdisi kažkokios aimanos ir panašiai. Vėliau jūreiviai pradėjo vadinti uraganus savo žmonų vardais. Tam, kad galėtų kitiems pasigirti, kad, pavyzdžiui, matė uraganą ir suteikė jam vardą.
O kai susiformavo Pasaulinė Meteorologijos Organizacija ir prasidėjo feministiniai judėjimai, buvo pasipiktinta, kodėl uraganai vadinami tik moteriškais vardais. Ir nuo 1978 m. uraganai imti vadinti tiek vyriškais, tiek moteriškais vardais. Kiekvienais metais, prieš prasidedant uraganų laikotarpiui (prieš balandžio mėnesį, nes uraganų laikotarpis nuo yra nuo balandžio iki lapkričio), kiekvienam vandenynui sudaromas atskiras vardų katalogas. O tie vardynai sudaromi pagal abėcėlę iš būdingiausių vardų tam regionui. Tarkime, Atlanto vandenyne daugiausiai yra rusiškų ir angliškų, Ramiajame – kinietiškų ir japoniškų ir taip toliau. Vardų dažniausiai būna 20-22 (pagal tai, kiek prognozuojama uraganų), o uraganui bebūtinai duodamas pirmasis katalogo vardas. Pirmas, kuris pastebi besiformuojantį uraganą, gali parinkti vardą ir pranešti į Pasaulinę Meteorologijos Organizaciją. O jeigu to vardyno jau neužtenka, uraganai vadinami Alfa, Beta, Gama.
Uraganų vardai gali kartotis kas maždaug 6 metus. Išskyrus tuos uraganus, kurie pridarė daug žalos – tokie vardai tiesiog išimami iš vardyno – jie lieka juodajame „uraganų žudikų“ sąraše.
Kalbėjosi Goda Raibytė
„Opera gurmanams“ – taip režisierė Dalia Ibelhauptaitė pavadino būsimų bohemiečių kūrinių seriją. Ją pradės ir tuo pačių bohemiečių bei LVSO sezoną užbaigs čekų kompozitoriaus Leošo Janačeko opera „Katia Kabanova“.
Apie artėjančią premjerą su žurnalistais plaukiant laivu Nerimi šiandien kalbėjosi kostiumų dizaineris Juozas Statkevičius, LVSO vadovas Gintaras Rinkevičius, solistas Edmundas Seilius ir, žinoma, režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
„Katios Kabanovos“ pristatymui Neries upę bohemiečiai pasirinko neatsitiktinai. Kūrybinė grupė sako, kad pagrindinį vaidmenį operoje atlieka Volgos upė, kuri yra visų įvykių ir veikėjų emocinių patirčių liudininkė. Todėl plaukiant Nerimi norėta perteikti kūrinio nuotaiką.
Vieno įdomiausių XX a. kompozitorių L. Janačeko kūrinys pirmą kartą išvys Lietuvos sceną. Operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė sako, kad tai bus minimalus pastatymas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama muzikai ir vaidybai.
„Norime pristatyti XX a. operas, kurios nėra atliekamos Lietuvoje, tačiau visame pasaulyje labai gerai žinomos. Dažnai mes turim iškreiptą supratimą apie šiuolaikinę operą – kad ji neturi melodijos, siužeto ar realių personažų. Janačeko muzikinės kalbos turtingumas ir intensyvumas operoje „Katia Kabanova“ taip supintas su siužeto dramatine jėga, kad, manau, nustebins ne vieną muzikos mylėtoją“, – sako D. Ibelhauptaitė.
Jos teigimu, šįkart operos pastatyme bus mažiau vizualinių detalių. „Todėl geniali Janačeko muzika skleisis per solistų atlikimą, dramą, personažų emocijas ir Juozo Statkevičiaus kuriamus kostiumus“, – sako režisierė.
Labai sudėtingą Katios Kabanovos vaidmenį atliks solistė Aušrinė Stundytė, pirmąkart prisijungianti prie bohemiečių. Solistė dainuoja pagrindinius vaidmenis Vokietijos, Portugalijos ir kitų Europos šalių teatruose. Boriso, Katios mylimojo partiją atliks gruzinų kilmės tenoras George Oniani, dainuojantis Bonos operoje. Kitus vaidmenis atliks bohemiečių solistai: Jovita Vaškevičiūtė, neseniai dainavusi Kiolno operoje, Edmundas Seilius ir Liora Grodnikaitė, Varvaros vaidmenį atlikusi Čikagos operoje.
Anot LVSO vadovo Gintaro Rinkevičiaus, L. Janačeko operos muzika – kietas riešutėlis net ir patyrusiems atlikėjams bei klausytojams.
„Čekų kompozitoriaus muzika prikausto klausytojo dėmesį originaliomis kompozicijomis, emocingais proveržiais, nuolatiniais perėjimais į kulminaciją, kurie tobulai susijungia į vientisą kūrinio konstrukciją. Paruošti ir atlikti Janačeko muziką bus malonus iššūkis orkestrui“, – teigia G. Rinkevičius.
Operos „Katia Kabanova“ siužetas, paremtas Aleksandro Ostrovskio pjese „Audra“ ir įkvėptas paties kompozitoriaus meilės istorijos, kalba apie amžinai aktualias temas – aistros ir pareigos konfliktą, moralės normų ribas, kaltės jausmą ir tragiškas pasekmes mėginant iš jo išsivaduoti.
Opera „Katia Kabanova“ šiemet užbaigs intensyvų bohemiečių ir LVSO kūrybinį sezoną. Jo metu kūrybinė grupė pastatė P. Čaikovskio operos „Oneginas“ premjerą, įspūdingą kalėdinį koncertą „Lakštingalos sugrįžta“. Į sceną buvo grąžinti didžiausio žiūrovų dėmesio susilaukę kūriniai – Dž. Pučinio opera „Bohema“, S. Sondheimo miuziklas „Svynis Todas – demonas kirpėjas“ ir V. A. Mocarto opera „Užburtoji fleita“. Taip pat kartu su elektroninės muzikos kūrėjais rugsėjį buvo pristatyta elektroninės operos fantazija „XYZ“.
Operos „Katia Kabanova“ premjera įvyks gegužės 21 ir 22 dienomis Vilniaus kongresų rūmuose. Bilietus į spektaklius platina Bilietai.lt.
Kas kitas jei ne tenykštė muzika geriausiai atskleidžia šalies sielą. Šįkart kviečiame apsilankyti pačiuose Europos Vakaruose įsikūrusioje Portugalijoje ir susipažinti su melancholiškuoju muzikos žanru fado.