Search Results for: "Kelionė į žvaigždes"
„Gera muzika gyvai“ sveikina visus su naujaisiais 2014 m. metais ir skuba jums pristatyti naująjį world music sezoną. Šį pavasarį muzikinės kelionės jus nuskraidins į Švediją, Prancūziją, Senegalą, Nigerį ir Kanadą.
Liepos 30-31 d. Lietuvoje viešės ryški Brazilijos world muzikos žvaigždė – Makely Ka, kuris tituluojamas vienu geriausiu savo kartos kompozitoriumi ir atlikėju. Jo kūryba – tai išskirtinė šiuolaikinės braziliškos muzikos jėga: gilūs ir ironiški dainų tekstai, netikėtos kūrinių formos bei neįprasta, sunkiai pamirštama dainavimo maniera.
Religija žmogaus gyvenime šiuo metu tikrai nėra vertybių sąrašo viršuje. Ten, ko gera, labiausiai tikėtina išvysti karjerą, sotų ir patogų gyvenimą, labai retai meilę. Tačiau kai kuriems žmonėms rūpi ne tik užtikrinta jų pačių ateitis, bet ir juos supančios visuomenės gerovė. Apie gyvenimo pašventimą kažkam aukštesnio, tarnystę grožiui ir gėriui, pasakoja Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros parapijos vadovas kunigas Eugenijus Troickis.
Kai kasdienybė pradeda įgristi savo pilka monotonija, o siela verkšlena kaip nuskriaustas vaikas, sau tariu: „Laikas permainoms.“ Geriausias mano atrastas būdas atsinaujinti – kelionės. Visi keliai mane anksčiau ar vėliau atvesdavo prie vandens, kol vieną dieną supratau, kad noriu keliauti ne tolyn, bet gilyn, ir pasinėriau. Tada prasidėjo pačios paslaptingiausios ir nuostabiausios mano povandeninės kelionės.
Tapti naru nėra sudėtinga: išklausai teorinį kursą, išmoksti susikomplektuoti ir pasiruošti įrangą, atlieki bandomuosius nėrimus su patyrusiu instruktoriumi, pasitikrini sveikatą ir pradedančiojo naro pažymėjimas jau tavo rankose. Gali net nemokėti plaukti, po vandeniu tai visiškai nebūtina. Plaukti aš mokėjau ir be didesnių sunkumų atlikau visas reikalingas užduotis. Kokie ten gali būti sunkumai, kai nardai vos keturių metrų gylio baseine? Dar keletas įkvepiančių filmukų apie vandens pasaulio grožį ir kupina pradedančiojo naro naivumo bei entuziazmo vykstu į Egiptą, tiesiai į nuostabiais povandeniniais koralų sodais ir spalvingomis žuvimis garsėjančios Raudonosios jūros glėbį.
Tikrasis nuotykis prasideda tada, kai jau stoviu jūros platybėse plūduriuojančio laivelio denyje. Vargais negalais įspraudžiu savo kūną į neopreninį naro kostiumą. Paslaugūs egiptiečiai padeda užsidėti specialią oro pripildytą liemenę, patikrina oro slėgį mano balione, paduoda plaukmenis ir kaukę. Tuomet suvokiu, kaip visa tai rimta, ir apima mažytė panika. Beribės jūros akivaizdoje pasijuntu maža ir bejėgė. O kas, jei ta žydra gelmė mane praris, jei pasimesiu jos platybėse? Širdis daužosi kaip pašėlusi, bandau ją numaldyti ir paklaikusiu žvilgsniu ieškau savo instruktoriaus. Instruktorius jau vandenyje, mojuoja kviesdamas paskubėti. Įsikandu savo oro reguliatorių ir šoku tiesiai į bangų glėbį.
Kitokia realybė
Gelmių dėsniams pažinti reikia šiek tiek laiko. Iš pradžių tenka susitaikyti su tuo, kad netenki savo nerangaus, sunkaus kūno. Po vandeniu galima visiškai ignoruoti žemės trauką. Galimybė sklandyti erdvėje sužavi ir skatina eksperimentuoti. Galiu judėti visomis kryptimis, gulėti, vartytis ar kaboti žemyn galva ir tam nereikia jokių pastangų. Galiu tiesiog leistis nešama ar sūpuojama povandeninių srovių ir nepajudinti nė piršto.
Vanduo apglėbia ir švelniai glosto visą mano kūną ir pamažu atsipalaiduoju. Jaučiuosi tarsi grįžusi į motinos įsčias, tik čia kur kas daugiau vietos… Džiaugiuosi nauja būsena, kol patenku į išties stiprią srovę. Tada tenka sutelkti visas jėgas ir kartu su bendražygiais kabintis už povandeninių uolų. Plaukti prieš srovę – beprasmis jėgų švaistymas. Kol tai suvokiu, iš visų jėgų mojuoju plaukmenimis, iriuosi netgi rankomis ir galiausiai išsekusi susiprantu atsiduoti nenumaldomam srautui.
Vanduo moko prisitaikyti. Jo jėga yra gebėjimas įveikti kliūtis jas apeinant. Vanduo siekia savo tikslo švelniai, bet ryžtingai tekėdamas, persismelkdamas ir trumpam priimdamas net keisčiausią jam siūlomą formą. Suvokiu, kad formą keisti nėra sunku, kai žinai, jog esi turinys – visuomet tas pats, nors ir kitaip atrodantis. Ši vandens savybė visada pažadina mano moterišką prigimtį, taip pat mokančią atsiduoti, apeiti kliūtis ir, žinoma, kurti. Juk viena sakraliausių vandens savybių – įkvėpti ir palaikyti gyvybę. Būti vaisingai, dovanoti gyvybę yra ir moteriško prado galia bei privilegija.
Taigi netenku kūno, atsiduodu srovei ir tada patiriu dar vieną džiuginantį dalyką – povandeninę tylą. Tyla po vandeniu nėra absoliuti, tačiau garsai tokie reti ir subtilūs, palyginti su tais, kuriuos galima išgirsti sausumoje. Girdžiu savo burbuliuojantį kvėpavimą, o su kitais narais galiu kalbėtis tik labai ribota gestų kalba. Lieka begalė laiko sau ir, aišku, povandeninio pasaulio, kuris savo spalvų, formų ir gyvių įvairove nė kiek nenusileidžia žemei, tyrinėjimui.
Spalvų ir formų burtai
Tai, ką teko išvysti po vandeniu, pranoko mano drąsiausias fantazijas. Labiausiai nustebino spalvos, kurios skaidriame jūros vandenyje tviska visu ryškumu net iki dešimt metrų gylio ir tik neriant gelmėn pradeda palaipsniui blankti. Pasirodo, koralai gali būti žali, violetiniai, juodi, balti, raudoni ir netgi tokios ryškiai rožinės spalvos, kurią iki šiol laikiau šiuolaikinių technologijų, bet ne gamtos kūrybos vaisiumi. Žuvys varžosi su koralais savo netikėtais spalvų deriniais, kurių prisižiūrėjusi užsimanau tokios pat suknelės ar bent skarelės. Bandau įsiminti tuos keistus derinius, kad išnėrusi galėčiau juos nupiešti ir ilgiau pasigėrėti šiomis nenusakomomis grožybėmis. Fotografavimas po vandeniu man neatrodo patraukliai. Gaudydami kadrus fotografuotojai neturi laiko pasidžiaugti pačiu nardymu ir povandeniniu pasauliu. O kur dar tas begalinis brangių aparatų prižiūrėjimas, gal kada nors vėliau…
Atsidžiaugusi spalvomis įninku tyrinėti formas, kurių čia begalybė. Koralai primena apšerkšnijusius medžius, samanas, skėčius, pirštus, spyglius, grybus, gėles ir žvaigždes. Jie gali būti kieti tarsi akmenys arba minkšti ir švelnūs kaip kūdikio oda. Tarp koralų slepiasi žuvys. Čia sutinku mažyčius oranžinius klounus, aršiai ginančius savo buveinę. Per daug prisiartinus jie piktai puldinėja tarsi mažyčiai šuniukai. Pasirodo, pasakojimai apie šaltas ir bejausmes žuvis tėra mitas. Sutinku čia ir žaismingų išdykėlių, bandančių žaisti mano išpučiamo oro burbuliukais, ir tikrų pavyduolių, besikėsinančių įsikabinti į mano plaukmenis. Tačiau rimtai čia niekas į mane nesikėsina, net abejingai pro šalį plaukiantys rykliai, kol esu mandagi ir nelipu niekam ant peleko.
Kiekviename „žingsnyje“ sutinku įvairiausius povandeninio pasaulio gyventojus – tai į milžinišką kamuolį susisukusių barakudų būrį, tai spalvingus ir grakščius jūros drugelius ar pelekais tarsi mažais sparneliais mojuojančias papūgžuves. Uolų plyšiuose kyšo pusaklės, milžiniškas gyvates primenančios murenos ir ilgus ūsus kraipantys omarai. Plunksnuotosios liūtažuvės išties labiau primena paukščius, todėl iki šiol nesuprantu, ką bendro jos turi su liūtais. Gal nebent tai, kad glostyti jas būtų taip pat pavojinga dėl plunksniniuose pelekuose esančių nuodų liaukų. Todėl paglostyti pasirenku išmintingomis akimis į mane žvelgiantį vėžlį, bet jis greitai pasišalina suabejojęs mano geriausiais ketinimais.
Šiame keistame ir paslaptingame povandeniniame pasaulyje lengva užsimiršti, tačiau esu čia tik svečias. Apie tai man primena link raudonai pažymėtos ribos artėjanti oro slėgio matuoklio rodyklė ir nuo gelmių vėsos atšalęs, vis dar besvoris mano kūnas. Turiu atsisveikinti ir grįžti į savąjį sausumos pasaulį.
Peržengus ribą
Nuo pirmojo pasinėrimo praėjo nemažai laiko, tačiau ribos tarp sausumos ir vandens stichijos peržengimas man vis dar kelia jaudulį. Akimirkos prieš šokant kaskart priverčia permąstyti savo santykį su vandeniu – visagale stichija, kuriai meldėsi mano protėviai, nuo kurios esu priklausoma kaip ir visa, kas gyva.
Vanduo, kaip ir kiti išorinio pasaulio objektai ar reiškiniai, turi simbolinę, archetipinę realybę, atsispindinčią žmogaus psichikoje. Ši realybė daugiaprasmė, daugiasluoksnė kaip ir pats žmogus. Nepažinios gelmės simbolizuoja žmogaus pasąmonę, kurioje taip pat, kaip vandenyje, galioja visai kitokie dėsniai, kuri gali apdovanoti, bet gali ir pražudyti nepatyrusį keliautoją.
Savo gebėjimu nuolat atsinaujinti, keisti pavidalą, judėti vanduo primena jausmų pasaulį. Jis gali būti ramus ir audringas, šiltas ir atšiaurus, gilus ir nesuvaldomas kaip ir mūsų vidinės būsenos. Peržengti ribą reiškia atsiduoti kitokiai realybei, išeiti iš saugios komforto zonos, trumpam prarasti kontrolę ir įprastą stabilumą.
Vandens stichijos akivaizdoje kaskart tenka susitikti su giliausiomis savo baimėmis. Baisu atsiduoti šiai jėgai, baisu žengti į nepažinią gelmę. Tam reikia šiek tiek drąsos rizikuoti ir labai daug noro pažinti. Tikiu, kad didžiausios galimybės tobulėti laukia būtent už baimės durų. Kaskart išdrįsusi tas duris praverti, grįžtu su pilnomis kišenėmis lobių…
Tai, kas lieka
Jūra išplauna visas slegiančias, nereikalingas mintis, jaučiuos prisigėrusi jos grožio ir ramios didybės. Žvelgiu į laime spindinčias savo bendražygių akis ir jaučiu, kad tą patį spindesį jie pastebi ir žiūrėdami į mane. Jūra paleidžia mus švelniai išsūpuotus tarsi kūdikius. Net išlipusi į krantą kurį laiką jaučiu jos siūbavimą. Mintyse padėkoju dosnioms gelmėms ir atsisveikinu iki kitos povandeninės kelionės.
Tikiu, kad kiekvienas turime savo gelmę su joje slypinčiais lobiais ir paslaptimis. Sau ir jums linkiu nebijoti ieškoti ir juos atrasti tiek savyje, tiek aplinkui.
Liepos 29–31 dienomis kino teatras „Pasaka“ ir kino gryname ore programa „Kinas po žvaigždėmis“ siūlo kelionę laiku ir neįtikėtinomis vietomis: ne tik grožėtis įstabia Graikijos sala, apsilankyti magiškoje Alisos šalyje, bet ir pasinerti į tikrais įvykiais paremtą istorinę dramą apie gyvenimą tarsi pragare.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotas projektas „Stop skurdui“ pasiekė finišo tiesiąją. Visoje Europoje minimų kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų proga vykdyta iniciatyva baigėsi jaudinančiu renginiu. Penktadienį Vilniuje paskelbti nauji Gerumo ambasadoriai bei pristatytas profesionalių aktorių ir globos namuose augančių vaikų sukurtas muzikinis spektaklis „Kelionė į žvaigždes“.
Režisierius Jonas Čergelis kuria dokumentinį filmą „Kelionė į žvaigždes“. Kūrinyje atsiskleis globos namų auklėtinių kasdienybė ir jos transformacijos į vaikų gyvenimą įsiveržus teatrui. Pokyčių liudininkai – patys vaikai, globos namų darbuotojai ir profesionalūs aktoriai, pakvietę mažuosius statyti spektaklį.
Lietuvos scenos žvaigždėms rūpi socialinę atskirtį patiriantys vaikai. Savo rūpestį jie išreiškia konkrečiais darbais. Prie globos namų auklėtinių ir profesionalių aktorių statomo spektaklio savo ranką pridėjo ir muzikantas Gabrielius Liaudanskas-Svaras.
Stato muzikinį spektaklį
Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų proga spektaklį kuria Panevėžio teatrų aktoriai ir A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniai. Muzikinis spektaklis statomas pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“.
„Daiktas yra tarsi žuvies davimas, aš manau, kad geriau yra dovanoti meškerę. Jei gauni vien tik dovanas, kartu ateina ir suvokimas, kad esi neįgalus ar nuskriaustas. Neretai prie šios būsenos prisirišama. Kūryba, knygos, spektaklių statymas vaikus išmoko kurti. O jei gali sukurti pasaką, tai gali sukurti ir gyvenimą, gali perkurti savo ir bičiulių likimus. Tai labai svarbu“, – sakė V. V. Landsbergis.
Arklys Dominykas leidžiasi į kosminę kelionę. Aplankydamas įvairias planetas, arklys mokosi ir astronomijos, ir gyvenimo tiesų. Šiais takais keliaus ir jaunieji spektaklio aktoriai. Kiekviena planeta pažadina tam tikras galias, padeda tobulėti. Spektaklyje planetų išmintį atskleis dainos.
Norėdami realizuoti kūrybinius sumanymus į G&G Sindikato įrašų studiją Vilniuje atvyko hiphopo stiliaus muziką, beatbox‘ą ir breiką mėgstantys vaikai. G. Liaudanskas-Svaras pasiūlė sukurti dainą karo planeta vadinamam Marsui. Po geros valandos Marso gyventoją vaidinsiantis Audrius prie mikrofono jau repavo: „Na ką, na ką, išsigandai arkly? / Tu – mano svečias ir nebijot gali / Žiūrėk man drąsiai į akis / Kol pas mane esi tau nieko nenutiks / Nors apvalus ir danguje raudonas / Ne obuolys aš ar koks nors balionas / Neatsikąsi ir nepradursi tu manęs / Nes karo dievas Marsas – aš“.
Domino ne tik muzika
Su garsios muzikos grupės G&G Sindikatas nariu susitikę vaikai, atlikėjui turėjo daugybę klausimų. G. Liaudanskas-Svaras demonstravo, kaip kompiuteriu kuriama muzika, mokė groti plokštelėmis, pasakojo apie gatvės meną (angl. street art).
Susitikimo metu paaiškėjo, kad kai kuriems vaikams, muzikos kūrimas jau ne naujiena. Jie muzikantui turėjo konkrečių klausimų apie muzikai kurti skirtą programinę įrangą ir guodėsi, kad ne visa ji prieinama globos namuose.
„Vaikai tikrai geri, manau bus šaunus spektaklis. Daug kalbėjomės, jie domisi muzika, jos kūrimu. Pradėti kurti gali ir jie patys, tereikia programinės įrangos ir konsultacijų“, – pasakojo G. Liaudanskas-Svaras.
Jaunieji artistai sužinojo ir apie kitus muzikanto pomėgius. Svečius itin sudomino trafaretiniai piešiniai. Pamatę trafaretais dekoruotus laikrodžius, vaikai atlikėjo prašė tekstiliniais dažais išmarginti jų marškinėlius. G. Liaudanskas-Svaras noriai pildė visus prašymus, o vaikus skatino domėtis įvairiomis meno rūšimis.
Socialinės iniciatyvos – ne naujiena
G. Liaudanskui-Svarui šis susitikimas – jau ne pirmoji socialinė iniciatyva, į kurią muzikantas aktyviai įsitraukia. Metų pradžioje šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė jam įteikė Gerumo ambasadoriaus ženklą. Gerumo ambasadoriai – tai žmonės, kurie savo iniciatyvomis ir prasminga veikla dar iki 2010-ųjų paskelbimo kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, darė viską, kad socialinė atskirtis Lietuvoje būtų kuo mažiau jaučiama.
„Su vaikais teko dirbti ne kartą. Mano principas – nieko nedaryti už juos, vaikai patys turi viską daryti, tai turi būti jų sukurta. Bet koks pasiekimas, bet koks sukurtas dalykas reikalauja įdėto darbo. Kartais dėl šios priežasties pradinis entuziazmas sumažėja, tačiau visada lieka dalis vaikų, kurie ima ir padaro, kuriems muzikos kūrimas patinka“, – sakė G. Liaudanskas-Svaras.
Vaikus žaloja stereotipai
Muzikantą piktina visuomenėje gajūs stereotipai apie globos namuose ar socialinės rizikos šeimose augančius vaikus. Atlikėjo nuomone, aplinkinių nuostatos, su kuriomis susiduria vaikai, juos veikia tiesiogiai ir gali būti labai žalingos tiek patiems vaikams, tiek visuomenei.
„Jeigu visuomenėje vyrauja stereotipas, kad jis yra blogas vaikas, kad jis yra piktas, visuomenė automatiškai jį atmeta, atstumia, tai anksčiau ar vėliau jis iš tikrųjų pasidaro piktas. O ką jam daryt?!“, – klausia kūrėjas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotas spektaklio statymas – viena iš Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų veiklų. Spektakliu siekiama parodyti, kad vaikai gali būti kūrybingi, linksmi, padėti atskleisti jų talentus bei atkreipti visuomenės dėmesį į socialinės atskirties problemas Lietuvoje. Spektaklio kūrimo akimirkas fiksuoja vaizdo kamera – kuriamas dokumentinis filmas, kurį televizijos žiūrovai galės pamatyti jau lapkričio mėnesį.
Kiekvienas žmogus individualus, todėl ir sekso poreikiai yra skirtingi. Beje, čia yra ir astrologų nuomonė, kurie teigia, jog žvaigždės veikia ne tik moters charakterį, bet ir jos norus bei intymaus gyvenimo aistras. Taigi, ko laukia iš vyro…
Kam 2017-ieji bus sėkmingi, o kuriems Zodiako ženklams reikėtų pasisaugoti? Kas gali tikėtis meilės, o kam derėtų saugoti sveikatą ar skirti ypatingą dėmesį karjerai? Pažvelkime į dangų ir sužinokime, ką šiemet žada žvaigždės.