Search Results for: "Lego kaladėlės"
Taip, būtent tiek LEGO dalių prireikė, kad būtų sukurtas Nindžiago miestas, į kurį persikelia naujausi animacinio filmo visai šeimai nuotykiai juostoje „LEGO Ninjago filmas“. Juosta jau rodoma ir Lietuvos kino teatruose. Prieš tai pristatytos „LEGO“ filmų dalys buvo itin sėkmingos ir populiarios mažųjų žiūrovų tarpe, tad nuspręsta į didžiuosius ekranus perkelti ir serialą apie Nindžiago miesto nindzes. Vienas filmo režisierių teigia, jog LEGO nėra tik paprastas konstruktorius. Tai – kur kas daugiau.
LEGO kaladėlės jau senokai nėra vien tik vaikų užsiėmimo priemonė. Šias kaladėles pamėgę ir tėvai, ir eiliniai žmonės, ir menininkai. Tiesa, tarp vienu žymesnių tėvų, padariusių gana ryškią įtaką LEGO pardavimų srityje yra jau legenda tapęs futbolininkas D. Bekhamas – kai viename interviu jis prasitarė, jog mėgsta su vaikais statyti LEGO konstruktorius, pardavimai išaugo 30 procentų.
Tačiau šįkart ne apie pardavimus, ir juolab ne apie D. Bekhamą, o apie Niujorko „Time Square“ muziejuje eksponuojamą parodą “Plytų menas“. Tai niujorkiečio menininko Nathan Sawaya skulptūros iš LEGO kaladėlių. Kiek žinoma, tai paroda, kurioje eksponuojami kol kas didžiausi ir įmantriausi meniniai darbai iki šiol sukurti šių kaladėlių pagalba. Iki Niujorko centre įsikūrusio muziejaus nuvykti kiek kebloka, tad akies krašteliu kviečiame pažvelgti į šią birželio 13 d. atidarytos ekspozicijos objektus
Legendiniai atlikėjo Michaelo Jacksono šokio judesiukai tokie, kuriuos verta įamžinti net ir tokioje formoje. Jie persikėlė ir į populiariųjų „Lego“ kaladėlių platformą. Pasirodo statiškos „Lego“ kaladėlės visai neprasta terpė šiuolaikiniam menui, kurį šį kartą sukūrė Annette Jung iš animatorių grupės „Talking Animals”, atkurdama šokio judesius „Lego“ kaladėlių platformoje.
Ajovos valstijoje pirmą kartą eksponuojama LEGO skulptūrų paroda. LEGO menininku ir skulptoriumi vadinamas Seanas Kenney’s savo eksponatos sukonstravo iš beveik 500 tūkst. kaladėlių. Pati didžiausia skulptūra – motina bizonė padaryta iš 45,143 kaladėlių.
Architektūra gali ir stebinti ir kelti pasibjaurėjimą. CNN.COM išrinko pastatus, kurie verti turėti „bjauriausiųjų” titulus.
Prisipažinkite, ne vienas esate susidūrę su „išplaukusiu“ menininku, gyvenančiu savame pasaulyje, viską matančiu kitokiomis spalvomis. Ir lygiai taip pat ne vienas esate su pasimėgavimu atsipalaidavę skaitydami, o gal ir klausydami talentingų žmonių kūrybos. Vieną iš tokių žmonių pavyko sutikti Kaune. Rūta Vyžintaitė – neseniai Kaune įkurto klubo „Poetautojai“ viena iš iniciatorių, jauna poetė ir tiesiog gyvenimą mylinti mergina sutiko atskleisti, kas kūrybinę gyslelę turinčius žmones įkvepia.
„Lego“ robotų projektuotojas ir programuotojas iš Indianos valstijos (JAV) Steve Hassenplugas nusprendė sukurti tai, ką buvo matęs filme „Haris Poteris ir Išminties akmuo“ (Harry Potter and the Philosopher’s Stone). Magiška šachmatų lenta ir 2,44 m aukščio žirgai…
„Šachmatų monstrų“ (Monsterchess) komplektui sukurti prireikė daugiau nei 100 000 „Lego“ kaladėlių. Žaidimo lenta užima 48,16 kv. metrų plotą.
S. Hassenplugas ir jo draugai Jonas Brostas, Ronas McRae ir Bryanas Bonahoomas ėmėsi lentos. Jie pasirinko standartines „Lego“ kaladėles, darbą pasidalino šachmatų lentos ketvirčiais ir sugebėjo įtikinti žaislų gamintoją „Lego“ nemokamai, kaip rėmėjui, išskirti jų sumanytai idėjai kaladėlių.
S. Hassenplugas konstravo kiekvienos šachmatų figūros-roboto pagrindą, išdėstydamas ratukus taip, kad šie prilaikytų visus keturis figūros apačios kampus, bei du ratukus judėjimui, varomus „Lego Mindstorms“ robotų rinkinio elektriniais varikliais.
R. McRae, kuris kadaise sukonstravo veikiantį „Lego bankomatą“, ėmėsi programinės įrangos. Jutiklinis kompiuteris, „Bluetooth“ pagalba apjungiantis visą žaidimo lentą, gali vienu metu pajudinti daugiausiai septynias figūras.
Dauguma figūrų turi judančias detales. „Karaliai“ ir „valdovės“ judina skeptrus, o „žirgai“ – priekines kojas. Kūrybinė grupė suprato, kad tai gali turėti įtakos žaidimui.
Vieno susitikimo metu jauna moteris ignoravo elementarų šachą ir matą norėdama laimėti su savo „bokštu“.Ji tikėjosi pamatyti, kaip minėta figūra „išspjauna“ patrankos sviedinį.
Milžiniški šachmatai, kaip ir daug kitų iš „Lego“ kaladėlių pagamintų suaugusiųjų žaisliukų, šiemet buvo pristatyti „Brickworld“ suvažiavime Čikagoje (JAV).
Robotizuotos figūros
Neskaitant „pėstininkų“, J. Brosto suprojektuotos šachmatų figūros turi bent dvi judėjimo galimybes, todėl S. Hassenplugas žaidimo lentą papildė trečiu elektriniu varikliu. Be minėtų judančių detalių – „bokšto“ patrankos sviedinio, „žirgo“ priekinių kojų, „karaliaus“ ir „valdovės“ skeptrų – dar išsiskiria „rikis“, kuris žybsi blyksinčias „žvakės“.
„Valdovės“ yra su skirtingomis galvomis. To sumanytojos – S. Hassenplugo žmona ir jos draugė, nusprendusios, kad dvi moterys net ir šachmatų lentoje neturėtų būti vienodai papuoštos. J. Brostas daugumą kitų figūrų modeliavo atsižvelgdamas į standartinių šachmatų formas, tačiau „žirgą“ sukūrė visu kūnu, ir S. Hassenplugo teigimu, jis susilaukia daugiau komentarų nei visos kitos figūros kartu.
Žaidimas
Žaidėjai daro ėjimus per grafinę kūrėjų komandos sukurtą sąsają. Jutiklinis kompiuteris reaguoja į figūrų pozicijų pakitimus. Programinės įrangos pagalba, internetu ir papildomais kodais valdomos visos 32 šachmatų figūros.
Kai žaidėjas pasirenka ėjimą, kompiuteris susisiekia su su robotu, ir šis pradeda judėti. Kitos judančiajai kelią užstojančios figūros pasisuka arba pajuda iš savo vietos ją praleisdamos, o tada sugrįžta į savo vietą. Šachmatai sumontuoti taip, kad žaidėjai varžytųsi tarpusavyje arba priešininku pasirinktų kompiuterį. Sistema taip pat turi galimybę atkartoti ėjimus garsiausių šachmatininkų, tikių kaip Polis Morfis, Michailas Talis, Garis Kasparovas, Chosė Raulis Kapablanka, Michailas Botvinikas, Vasilijus Smyslovas, Aleksandras Aliochinas ar Robertas Fišeris.
Valdymas
Visi galimi kiekvienos figūros ėjimai sumodeliuoti pagal judėjimo kryptį ir atstumą. Kompasas šiuo atveju būtų nepatikimas pagalbininkas, ir S. Hassenplugo teigimu, galėtų tik pakenkti visai elektronikai. Kiekvieno kvadrato viduryje sumontuoti skirtingų spalvų jutikliai. Viena iš spalvų šiuose keturių spalvų kvadratuose atsikartoja, taip robotui perduodama informacija apie galimas figūros judėjimo galimybes. Spalvų variacijas žyminti informacija saugoma kompiuteryje. Nuskaitydama šiuos unikalius identifikavimo spalvų derinius, figūra gali bendrauti su kompiuteriu ir orientuotis žaidimo lentoje.
„Šachmatų monstrų“ sukūrimas pareikalavo keturių asmenų vienerių metų triūso ir 30 000 JAV dolerių.