Search Results for: "Lietuvos bardai"

Kulautuvoje bardais pražydo akacijos (Foto)

Kulautuvoje bardais pražydo akacijos (Foto)

Liepos 9 d. Kauno rajone įsikūręs ramus Kulautuvos miestelis tapo Lietuvos bardų sostine – čia jau vienuoliktą kartą gausų bardų-dainuojamosios poezijos mylėtojų būrį sukvietė festivalis „Akacijų alėja“. Kasmet vis labiau į dangų besistiebianti akacija šiemet džiugino išskleidusi dar daugiau žiedų – juos stebėti susirinko net 15 000 prasmingų dainuojamosios poezijos tekstų ir gitaros akordų gerbėjų.

„Prieš vienuolika metų buvo rasta vieta, laikas, žanras. Pradžioje buvęs nedidelis renginys šiandien skleidžia garsą toli už rajono ir šalies ribų – jį neabejotinai galima vadinti kultūros reiškiniu visos Lietuvos mastu. – teigė festivalio globėjas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas – Tikiu, kad gražia tradicija tapęs renginys ir toliau išliks paprastu, nuoširdžiu, dvasingu, jungiančiu kelias dalyvių ir klaustytojų kartas“.

Pušų amfiteatrą pripildė gausus bardų mylėtojų būrys

Nors pirmieji „Akacijų alėjos“ akordai buvo žadami 18 val., Kulautuvos Pušų amfiteatre ištikimieji klausytojai pradėjo būriuotis jau nuo 10 val.

Festivalio organizatoriams ir dalyviams simboline akacijos medelio laistymo ceremonija pradėjus renginį, Kulautuvos pušyno kertelės glaudė jūrą besišypsančių ir teigiamomis emocijomis alsuojančių poezijos ir muzikos piligrimų iš visos Lietuvos ir užsienio. „Esu dalyvavusi ne viename festivalyje, tačiau šis išsiskiria savo dvasia. Jis nėra rengiamas didelio miesto centre – čia galima ne tik klausytis muzikos, bet ir grožėtis nuostabia gamta, matyti tiek daug gerai nusiteikusių besišypsančių žmonių, sėdinčių tiesiog ant žolės“, – teigė į renginį atvykusi japonė Satomi Yoshino.

„Kai dainavau „Akacijų alėjos“ himną ir skaičiau Kulautuvai dedikuotą eilėraštį, pasijutau tarsi naujai gimęs. Prieš save matyti tūkstančius ne tik klausančių, bet ir girdinčių įvairiausio amžiaus žmonių – fantastika. Tai drąsiai galiu pavadinti vienu nuostabiausių gyvenimo epizodų“, – teigė bardas, poetas, rašomojo ir dainuojamojo žodžio dermės ieškotojas Edmundas Janušaitis.

Festivalis vienijo kelias bardų kartas

Šių metų festivalį sudarė trys dalys. Pirmoji, pavadinta „Mažąja akacija“, klausytojams siūlė susipažinti su Dainuojamosios poezijos šventės-apžiūros „Mažoji Akacija“, Respublikinio moksleivių dainuojamosios poezijos festivalio „Mūsų dienos kaip šventės“, Vaikų ir jaunimo dainavimo konkurso Vytautui Kernagiui atminti „Nenusigąsk, tai aš…“ ir Lietuvos mokinių dainuojamosios poezijos konkurso laureatais. Scenoje pasirodė Ignė Markauskaitė iš Raudondvario, kulautuvietės Laura Slavinskaitė ir Viktorija Railaitė, Greta Indrišiūnaitė iš Radviliškio, šiaulietė Erika Gerybaitė, Ugnė Malinauskaitė iš Utenos, vilnietės Meda Surkevičiūtė ir Emilija Pakalnytė, kolektyvas „Nuo Užupio“.

Po įžanginio „Mažosios akacijos“ koncerto prasidėjo „Akacijos ieškojimas“ – Didysis festivalio koncertas. Ant scenos lipo Muzikinio teatro solistas, televizijos laidų vedėjas Deivis, duetu su sūnumi – aktoriumi, televizijos projektų dalyviu Jokūbu Bareikiu – net 11 kūrinių atliko aktorius, vienas dainuojamosios poezijos tautinių klasikų Saulius Bareikis, scenoje pasirodė su vandens, krentančio per uolos akmenis, melodija sulyginta dainų autorė, electronic, ambient, experimental muzikinių projektų atlikėja Saulė, publiką džiugino 30 metų „išlaikymo“ festivalio signataroVirgio Stakėno baladės. „Akacijų alėjos“ bardų scenoje debiutavo aktorius, režisierius, skaitovas, du kartus Auksinio scenos kryžiaus ir Nacionalinės Premijos laureatas Rolandas Kazlas, pasirodė poetas, dainų autorius ir atlikėjas, viduriniosios bardų kartos lyderis Domantas Razauskas, dainų autorius ir atlikėjas, populiarių dainų kūrėjas Aleksandras Makejevas, tarptautinių konkursų ir „MTV Europe Music Awards“ laureatė Jurga Šeduikytė, dainininkas Mantas. Paskutiniojoje festivalio dalyje „Liksminkimos“ kitaip V. Kernagio dainas atliko jau pažįstami „AvenueAcoustic“.

Šiųmetinio festivalio devizas – „Traukinys į šlovę“. „Šie garsaus amerikiečių folk dainų autoriaus ir atlikėjo Vudžio Gatrio (Woody Guthrie) biografinės knygos žodžiai buvo lyg priesakas ir jauniems atlikėjams, ir patyrusiems scenos vilkams. Na o žiūrovai tarsi teisėjai balsavo plojimais. Ir tų plojimų buvo daug…“ – prisimindamas audringą publikos palaikymą teigė festivalio prodiuseris Virgis Stakėnas.

„Akacijų alėjoje“ – ne vienas netikėtas debiutas

„Šiandien man trys premjeros: pirmą kartą grojau su V. Kernagio prizine gitara, pirmą kartą su sūnumi Jokūbu ir pirmą kartą girdėjau jo sukurtas dainas. Nors esu priekabus klausytojas žmogui, kuriam esu neabejingas, patiko dainų turinys, harmoninė slinktis. Mane nustebino. Gerąja prasme“, – po pasirodymo scenoje pasakojo Saulius Bareikis. Ne pirmą kartą festivalyje dalyvavusio atlikėjo teigimu, nors šis renginys yra masinis ir nemokamas, klausytojo negalima vadinti nemotyvuotu. „Čia susirenka kelios kartos, įvairių sluoksnių, pareigų žmonės. Ir „Akacijos“ juos suvienija. Festivalyje skamba autentiška daina, atliekama gyvai, yra turinys, poezija. „Akacijų alėja“ – labai reikalingas reiškinys, kuris padeda išlikti gyviems esamoje politinėje ir kultūrinėje situacijoje. Jo energetika – pozityvi“, – teigė S. Bareikis.

Kalbėdamas apie „Akacijų alėją“, kitame amplua pasirodęs ir ne vieną klausytoją maloniai nustebinęs Rolandas Kazlas džiaugėsi, kad šis festivalis vienoje vietoje suburia labai daug žmonių. Laisva valia. „Žmonės klauso, dainuoja. Tai, ką girdi, nešioja savyje, vežasi namo. Tai yra įrodymas, kad esame ir būsime“, – sakė R. Kazlas.

Anot kaunietės Lolitos Čivinskienės, labai keista matyti Rolandą Kazlą tokiame vaidmenyje. „Žiūriu ir vis dar negaliu suderinti to, ką matau ir to, ką girdžiu. Ir man tai PATINKA“, – maloniai nustebinta teigė L. Čivinskienė.

Pats atlikėjas prieš pasirodymą sakė jautęsis kaip prieš maratoną. „Kūnas virpa, kai matai keliolika tūkstančių žmonių. Jausmas – savotiškas. Kaip aukojimui skirto gyvulio. Bet reakcija buvo tokia, kaip nujaučiau“, – teigė R. Kazlas. Anot bardų scenos debiutanto, šis festivalis išsiskiria tuo, kad jo metu ne šokama, o klausomasi žmonių kalbėjimo. „Šiais laikais žmonės tik kalba, bet mažai kas klausosi. O čia klausosi“, – susižavėjęs „Akacijų alėjos“ publika sakė R. Kazlas, scenoje pasirodęs su aktore Jone Dambrauskaite (klavišiniai), Genadijumi Savkovu (akordeonas), Povilu Laurinaičiu (bosinė gitara).

Džiaugėsi gamtos prieglobsčiu

Po vienuoliktojo festivalio „Akacijų alėja“ gamtos mylėtojai nesiskirstė – liko nakvoti šalia renginio vietos įkurtame palapinių miestelyje. „Į šį festivalį atvykau pirmą kartą. Ir man čia labai patinka. Gamta ir muzika – tai yra nuostabu. Džiaugiuosi, kad dabar gyvename palapinėje – juk vasara, o ir apie kelionę mano nereikia galvoti“, – teigė vilnietė Rūta.

Gausus festivalio atributikos krepšys

Žydinčias ir teigiamomis emocijomis alsuojančias „Akacijas“ festivalio svečiams dar ilgai primins ribotu tiražu išleisti „Akacijų alėjos“ ir renginio dalyvių kompaktiniai diskai. Jų buvo galima įsigyti „Akacijų krautuvėlėje“, šalia kurios atlikėjai dalyvavo ir autografų sesijoje. Kiekvienas panorėjęs galėjo nusikalti ir festivalio monetą.

Artistų triūsas įvertintas apdovanojant juos „Akacijų ordinais“ – unikaliais, originalaus dizaino numeruotais garbės ženklais. Vienuoliktojo festivalio metu buvo pristatytas ir naujasis festivalio simbolis – žalioji gitara „Akacija“. O žaliaspalvius festivalio marškinėlius puoš ne tik emblema, bet ir dalyviu pavardės.

Vasaros pabaigą nužymės bardų festivalis „Purpurinis vakaras"

Vasaros pabaigą nužymės bardų festivalis „Purpurinis vakaras”

Rugpjūčio 27 – 28 dienomis Anykščiuose vyks trečiasis Nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras”, kurį rengia VšĮ „Bardai LT” glaudžiai bendradarbiaudama su Anykščių rajono savivaldybe.

Martynas Tyla: „Akacijų alėja“ puikiai laviruoja muzikos rinkoje

Martynas Tyla: „Akacijų alėja“ puikiai laviruoja muzikos rinkoje

Jubiliejų švenčiantis bardų festivalis „Akacijų alėja“ ir muzikos apdovanojimai M.A.M.A. tampa bičiuliais. Apie bendradarbiavimą, lietuvybės puoselėjimą, jaunimo galimybes bei perspektyvas kalbamės su asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ (M.A.M.A.) pirmininku Martynu TYLA.

Blaivus vakarėlis „Varom!“ - nuo salsos iki „Skamp“ hitų

Blaivus vakarėlis „Varom!“ – nuo salsos iki „Skamp“ hitų

Jau rytoj Vilnių sudrebins pramogų pasaulio stereotipus ryžęsis sutriuškinti blaivių vakarėlių lyderis – „VAROM!“ renginys, žadantis energingą, pašėlusį ir nemokamą vakarą!

Kava ir poezija: sekmadienį  penkiose sostinės kavinėse bus deklamuojamos eilės

Kava ir poezija: sekmadienį penkiose sostinės kavinėse bus deklamuojamos eilės

Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ ir kavos išsinešimui tinklas „Coffee Inn“ rengia staigmeną poezijos mylėtojams: spalio 13 d. nuo 14 valandos penkiose sostinės kavinėse „Coffee Inn“ skirtingu metu skambės penkių Lietuvos bardų muzika ir bus skaitomos garsių poetų eilės.

Festivalio „Senamiesčio Žiogas“ uždarymas su garsiais  dainuojančiais aktoriais

Festivalio „Senamiesčio Žiogas“ uždarymas su garsiais dainuojančiais aktoriais

Visą vasarą Kauno miesto gyventojus ir svečius kvietęs dainuojamosios poezijos festivalis „Senamiesčio Žiogas“ atsisveikina iki kitų metų. Šiltuoju metų laiku vykstantis festivalis jau septintus metus dovanoja klausytojams penkis nuotaikingus koncertus.

Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“: renginių daugiau

Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“: renginių daugiau, bilietai – pigiau

Dainuojamosios poezijos gerbėjai savo kalendoriuose turi apsibraukti spalio 14–20 dienas: tuo metu visoje Lietuvoje vyks jau vienuoliktasis tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“, kurį organizuoja Vilniaus mokytojų namai.

Karklės festivalyje -  nuo Mario Basanov&Vidis muzikos - iki „Metallica tribute“

Karklės festivalyje – nuo Mario Basanov&Vidis muzikos – iki „Metallica tribute“

„Nesvarbu kuo groji – plokštelėmis ar elektrinėmis gitaromis, balso stygomis ar būgneliais – visi mes esame įsimylėję muziką. Ši meilė vienija, tirpdo priešiškumą, išlaisvina ir nepagydomai užkrečia gera nuotaika“, – teigia „Karklė Live Music Beach“ organizatoriai, pristatantys dar vieną naujieną – ištisą kuopą festivalyje dalyvausiančių žymiausių šalies didžėjų.

Rokas tarybiniais laikais (I dalis)

Rokas tarybiniais laikais (I dalis)

Norėdami geriau suprasti lietuvišką roką (plačiąja prasme – ir stilistiškai, ir kaip subkultūrą), turime žinoti ir tai, kuo gyveno bei gyvena mūsų kaimynai – latviai, estai, rusai, baltarusiai, lenkai. Tyrinėjimus pradėsime nuo bendros situacijos TSRS, taip pat šįsyk paminėsime ir Lenkiją. Apie kitų kaimyninių šalių roko ištakas ir raidą pakalbėsime truputį vėliau.

Muzika

Muzika, kuri „maitina“ mūsų smegenis

Klausydami savo mėgstamos muzikos, dažnai nesusimąstome apie jos dainų tekstus, o apie muzikantų gyvenimą taip pat dažnai nežinome įvairių subtilybių. Ir nors dažnai muzikos kūrimas daugeliui atrodo pramoga, nereikalaujanti labai aukšto IQ (visgi, tai ne tikslieji mokslai), labai intelektualių muzikantų yra tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Mūsų muzikos apžvalgininkas Mindaugas Peleckis pradeda paieškas…

Intelektualiausieji… kaip atsirinkti?
Kandidatų į protingiausio muzikanto sostą – išties daug. Todėl pavardinsiu bent kelis variantus (galbūt skaitytojai su manimi nesutiks, gal turės kitų favoritų).
Užsieniečiai muzikos mėgėjų tinklaraščiuose yra balsavę, kas intelektualiausias. Daugiausia pagyrų sulaukė: Jimas Morrisonas („The Doors“), Janis Joplin, Jimis Hendrixas, Davidas Bowie, Brianas May‘us („Queen“), Marilyn Mansonas, Rory‘s Gallagheris, Nickas Drake‘as, Nickas Cave‘as, Blixa Bargeldas („Einsturzende Neubauten“), Z‘EV (Stefanas Weisseris), Davidas Tibetas („Current 93“), Tony‘s Wakefordas („Sol Invictus“), Kurtas Cobainas, Frankas Zappa, Robertas Frippas („King Crimson“), Alice Cooperis, Gene‘as Simmonsas („Kiss“), Johnas Lennonas, George‘as Harrisonas (abu – „The Beatles“), Bobas Dylanas, Leonardas Cohenas, Bono („U2“), Stevenas Wilsonas („Porcupine Tree“), Jordanas Rudessas („Dream Theatre“), Borisas Grebenščikovas, Viktoras Cojus…
Tiesą sakant, šį sąrašą galima tęsti dar ilgai. Intelektualusis art rokas, prog (progresyvusis) rokas ir metalas, dainuojamoji poezija (bardai, singer-songwriter), įvairių atmainų eksperimentinė muzika – tai intelektualiausieji muzikos stiliai. Vienas jų net vadinasi IDM (intelligent dance music) – intelektualioji šokių muzika (Lietuvoje tai būtų „Pieno Lazeriai“, „BrassBastardz“, „Happyendless“, IJO, Leonas Somovas ir Jazzu, Mario Basanovas ir kt.). Tarp Lietuvos eksperimentininkų taip pat daug intelektualų: pradėkime nuo Maestro Giedriaus Kuprevičiaus, unikalaus kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus, genialaus kūrėjo Viačeslavo Ganelino bei jo kolegų trio „GTČ“ – Vladimiro Tarasovo ir Vladimiro Čekasino. Tai intelektualiausias Lietuvos džiazas, pripažintas visame pasaulyje. Be abejo, yra daug džiazo kūrėjų, kurie nenusileidžia intelektualumu ir dabar: tai Petras Vyšniauskas, Liudas Mockūnas, Vytautas Labutis, Vytis Nivinskas, Dainius Pulauskas ir begalė kitų. Turime itin intelektualių klasikos atlikėjų: prestižinį Julliardą baigęs pianistas ir muzikos mokslų daktaras Edvinas Minkštimas, Petras ir Lukas Geniušai, Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai, Šarūnas Nakas, Gintaras Sodeika ir begalė kitų. Liaudies ir kantri muzikos žinovas Algirdas Klova, kantri legenda Virgis Stakėnas, šviesaus atminimo bardas ir rokeris Vytautas Kernagis… Taip pat negalime pamiršti Veronikos Povilionienės, Aistės Smilgevičiūtės („Skylė“), Alinos Orlovos, Algirdo Kaušpėdo („Antis“), Sauliaus Urbonavičiaus („Bix“) ir, be abejo, Andriaus Mamontovo. O jei dar negana – Igorio Kofo („Lemon Joy“), „Spički“, Makso Melmano ir „Biplan“, grupių „Siela“, „Avaspo“, „Donis“, „Liberte“, „The Earth Confession“ kuriama muzika taip pat yra intelektuali.
Žmonės-mįslės
Šie žmonės ir dar daug, kurių visų čia nesuminėsiu dėl vietos stokos, kuria ir kūrė itin kokybišką muziką, kuri ne tik pripildyta gyvybinės energijos, bet ir „maitina“ smegenis. Ar kam nors galėtų šauti į galvą, kad genialiojo Freddy Mercury „kolega“ – „Queen“ gitaristas“ Brianas May‘us – yra astrofizikas, mokslų daktaras, garsios mėnesinės dokumentinės BBC televizijos programos „The Sky at Night“ bendraautoris. Tai ilgiausiai transliuojama televizijos laida (nuo 1957 m. balandžio 24 d. į eterį išėjo jau 700 laidų!) pasaulyje. B. May‘us garsėja ir tuo, kad, kaip ir mūsų pirmieji bigbito ansambliai, pats susikonstravo gitarą (ji iki šiol veikia). Šis muzikantas, skirtingai nei daugelis, kuriuos įtraukė priklausomybių liūnas, niekada nerūkė, negėrė ir nevartojo narkotikų (skirtingai nei kiti „Queen“ nariai). Sudėtingą jo sukurtą „Queen“ dainą „The Prophet‘s Song“ jis susapnavo. Tai ilgiausia „Queen“ daina (trunka aštuonias minutes). B. May‘aus sapne buvo Didysis Tvanas, Biblija ir Nojaus arka. B. May‘aus vardu pavadintas asteroidas, kurį 1998 m. atrado čekų astronomai. Tai – „52665 Brianmay“.
Ne mažiau paslaptingas – ir Davidas Bowie, pramintas roko chameleonu. Tarp keliasdešimties jo albumų – ir svajinga hipiška dainuojamoji poezija, ir glam rokas, ir roko eksperimentai, ir popmuzika ir elektroninė muzika, ir dar daug visko D. Bowie apibūdinti galėtų jo paties dainos pavadinimas: „Hello, spaceboy…“
„Tje Doors“ lyderis Jimas Morrisonas rašė puikią poeziją, deja, jo gyvenimas nutrūko 27-erių. Lietuviškai išleista jo poezijos knygelė, tačiau vertimas – gana prastas… Menininkas save vadino Karaliumi Driežu (The Lizard King), Mr. Mojo Risin‘ (tai „Jim Morrison“ vardo anagrama). Štai vienas iš J. Morrisono poezijos šedevrų:
Vidinės laisvės akimirka
Kai protas atsivėręs ir
Atsiskleidusi vidinė visata
O siela klajonėms palikta
Sumišusi, be vietos, ieškanti
Draugų ir mokytojų – ir ten, ir čia
Vienas nesuprantamiausių muzikantų ir poetų yra Borisas Grebenščikovas. Tai eruditas, besidomintis daug kuo, tačiau tuo pačiu kyla įtarimas, kad jis tik žaidžia žodžiais ir prasmėmis, tarsi įvaro klausytoją į labirintą (panašų į D.Bowie, kurį kažkada jis mėgdžiojo) ir liepia paklusti psichodelinės poezijos taisyklėms. Iš daugybės B. Grebenščikovo (arba tiesiog BG) tekstų pasirinkau šmaikštų „Pasakėčia nr. 2“, kur rašoma Ezopo stiliumi:
Viena lapė beržely gyveno
Atėjo meška ir pradėjo į ją spoksot
Tada atėjo šalčiai
Viskas užšalo
Lapė nuėjo į kreditą
Meška prišalo prie medžio
Ir vis dar spokso
Pamoka čia paprasta:
Nebūk kaip ta meška –
Atėjai, ir nėra čia ko žiūrėt

Šia linksma nata ir norėčiau baigti trumpus patyrinėjimus apie intelektualius muzikantus. Išties tai didžiulio straipsnio tema, tačiau išvadą galima padaryti ir iš šio, nediduko: protingų muzikantų yra daug, o ir intelekto sąvoka ne taip paprastai apibrėši. Vieniems tai IQ skaičiukai, kitiems – gilesnė nei paprastai muzika ir dainų žodžiai, kuriuos kuria neeiliniai žmonės.
Mindaugas Peleckis