Search Results for: "Lietuvos nacionalinis kraujo centras"

Homoseksualumas – kliūtis kraujo donorystei

Homoseksualumas – kliūtis kraujo donorystei

Lietuvos nacionalinis kraujo centras nuolat ragina Lietuvos gyventojus duoti kraujo ligoniams. Tačiau ne visiems donorams durys į Nacionalinį kraujo centrą yra atviros. Homoseksualūs ir biseksualūs vyrai nelaukiami kraujo centro priimamajame.

Įdomūs tik vyrai

Diskriminacijos gyslą galima užčiuopti vos prisėdus pildyti kraujo donorų apklausos anketos. Joje vyrų klausiama, ar šie turėjo santykių su kitais vyrais. Atsakę teigiamai kraujo duoti negali.

Potencialių kraujo donorių moterų lytine orientacija nesidomima. Tik teiraujamasi, ar jų „lytinis partneris galėtų turėti santykių su kitais vyrais“.

Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas teigė, kad dėl klausimo apie homoseksualus ir kraujo donorystę Europoje diskutuojama jau keletą metų. „Kraujo donorai atrenkami pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymus, kurie parengti pagal ES direktyvas. Tokia situacija yra visoje Europoje“, – kalbėjo kraujo centro vadovas.

Rizikos grupė

Sveikatos ministerijos įsakyme dėl donorų sveikatos tikrinimo tvarkos absoliučių priešparodymų (kontraindikacijų) sąraše pirmoje vietoje įrašytas „donoro priklausymas padidintos rizikos grupei (homoseksualizmas, narkomanija, prostitucija, alkoholizmas)“.

Paklaustas, ar tokia anketa ir kraujo donorų atrankos sistema nėra diskriminuojanti, V.Kalibatas atsakė: „Tai nėra diskriminavimas. Mes norime, kad nebūtų rizikos užkrėsti recipientą. Duoti kraujo turi sveikoji visuomenės dalis, turinti minimalią riziką perduoti infekcijas. Turėtume patys savęs paklausti, kokio donoro kraujo norėtume“.

Pašnekovas aiškino, kad kraujo centro tikslas – visais būdais užtikrinti maksimalų kraujo tinkamumą recipientams. „Kol kas Europoje nėra tinkamų technologijų bet kokiam virusui aptikti. Virusas gali būti organizme, bet net atliekant jautriausius tyrimus jis gali būti nepastebėtas“, – kalbėjo V.Kalibatas.

Skundžiasi diskriminacija

Lietuvos gėjų lygos projektų vadovas Vladimiras Simonka pripažino, kad homoseksualių vyrų kraujo donorystė – ne kartą diskutuota tema homoseksualų bendruomenėje.

„Daug kas skundžiasi. Esu girdėjęs pasakojimų, kad vyrai perskaito klausimą apie seksualinę patirtį ir neprisipažįsta, nes nori duoti kraujo ir atlikti pilietinę pareigą“, – pasakojo lygos atstovas. Pasak pašnekovo, anketoje esantis klausimas apie vyrų lytinius santykius su vyrais yra visiškai netikslingas, nes priverčia homoseksualius ar biseksualius vyrus meluoti.

Nors Nacionalinio kraujo centro direktorius teigė, kad ES pozicija homoseksualų kraujo donorystės klausimu yra aiški, V.Simonka tikino, kad ES ir Europos Komisija yra nusiteikę prieš tokią diskriminuojančią donorystės praktiką.

Rugsėjo pradžioje Europos Komisija išplatino spaudos pranešimą, kuriame oficialiai teigiama, kad ES teisės aktai neįtvirtina leidimo drausti homoseksualiems vyrams būti kraujo donorais. Įstatymų aiškinime teigiama, kad homoseksualams neturėtų būti draudžiama duoti kraujo, nes „seksualinis elgesys“ ir „seksualinė orientacija“ nėra tas pats dalykas.

Europos Komisija paragino, kad ES šalys nediskriminuotų žmonių dėl jų seksualinės orientacijos. „Klausimas dabar kyla tik toks, ar Lietuva nori šią problemą išspręsti, ar ir toliau anketoje turėti fiktyvų klausimą, į kurį daug kas sąžiningai neatsako“, – kalbėjo Lietuvos gėjų lygos atstovas.

Vyksta tyrimas

Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė komentuoti susidariusios situacijos nenorėjo. „Kaip tik šiuo metu atliekame tyrimą, kuris prasidėjo dėl į mus besikreipusio mažeikiečio. Šiuo metu išsiųsti paklausimai į atsakingas institucijas. Būtų nekorektiška preliminariai komentuoti, kol vyksta tyrimas“, – aiškino lygių galimybių kontrolierė.

Apie kraujo donorų anketą išgirdęs Žmogaus teisių instituto direktorius Henrikas Mickevičius teigė, kad „iš pirmo žvilgsnio matomas nelygus skirtingos seksualinės orientacijos žmonių traktavimas“.

„Tačiau tokia kraujo donorystės praktika gali būti ir nediskriminacinė. Jei žmonių diferenciavimas yra pateisinamas, pavyzdžiui, moksliniais tyrimais įrodyta, kad rizika iš homoseksualių vyrų gauti netinkamo kraujo yra didelė, tokie Nacionalinio kraujo centro veiksmai gali būti nediskriminaciniai“, – pasakojo teisininkas.

Paklaustas, ar ES direktyvos turi būti tiesiogiai įteisintos Bendrijos narės teisinėje sistemoje, pašnekovas teigė, kad direktyvos tiesioginio įsigaliojimo neturi, tačiau šalys neretai savo įstatymuose įteisina daug daugiau, nei yra reikalaujama direktyvoje.

Šiandien Vilniuje startuoja simbolinė neatlygintina kraujo donorystės akcija

Šiandien Vilniuje startuoja simbolinė neatlygintina kraujo donorystės akcija

1991-ųjų metų sausio 13-ąją buvo pralietas Laisvės gynėjų kraujas, žuvo 14 žmonių, daugelis buvo sužeisti. Tuomet tūkstančiai piliečių, solidarizuodamiesi su beginkliais žmonėmis praliejusiais kraują už Tėvynės laisvę, savanoriškai plūdo į medicinos įstaigas padovanoti kraujo.

Minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį bei pagerbiant žuvusiuosius už Lietuvos Laisvę, sausio 10-ąją skelbiama trijų dienų neatlygintina kraujo donorystės akcija.

Kraujo paaukoti galima bus Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos patalpose (Gedimino pr. 64, Vilnius, priešais Seimo rūmus):

sausio 10 d. – nuo 10 iki 18 val.;

sausio 11 d. – nuo 12 iki 18 val.;

sausio 12 d. – nuo 15 iki 21 val.

Akcijos organizatoriai – Seimo kanceliarija, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolija, Nacionalinis kraujo centras.

Sausio 10 d. 10 val. Seimo II rūmų Spaudos konferencijų salėje akcijos organizatoriai pristatys akcijos eigą ir svarbą visuomenei. Po spaudos konferencijos žiniasklaidos atstovai bus pakviesti susipažinti su akcijos vykdymo vieta.

Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų. Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą. Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą. Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos.