Search Results for: "Lietuvos rekordai"
Tarptautinis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ šiemet filmų ir renginių gausa ne tik džiugino ištikimus savo lankytojus, bet ir skaičiuoja naujus rekordus, kurių sulaukė pateikęs 249 filmus. „Mūsų partnerių, kūrėjų, komandos ir savanorių dėka šiemet pavyko ne tik įgyvendinti visus savo tikslus, bet ir teisėtai didžiuotis, kad „Kino pavasaris“ yra vienas svarbiausių kino festivalių Rytų Europoje, savo lygiu prilygstantis kitiems žinomiems tarptautiniams kino festivaliams“, – sako „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.
Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ šiemet pasiekė rekordinį žiūrovų skaičių – net 80 418 žiūrovų. Didžiausias kino renginys šalyje šiemet sulaukė ne tik didžiulio lankytojų susidomėjimo, bet ir išskirtinio užsienio kino profesionalų bei prestižinės pasaulio kino žiniasklaidos – „The Hollywood Reporter“, „Variety“, „Screen“ – dėmesio.
Praėjusį savaitgalį Nidoje vykusiame antrajame iš trijų Lietuvos 2011 metų jėgos aitvarų žiemos čempionato – „Snow Kite Grand Prix 2011“ etape naująją rungtį – kliūčių ruožą atliekant laisvojo stiliaus elementus (angl. Jibbing) – laimėjo jauniausias varžybų dalyvis, 14-metis kaunietis Domantas Jusionis, aplenkdamas šio sporto šakos asus – 38 metų neringiškį Artūrą Gudauską (2 vieta) ir 39 m. vilnietį Artūrą Morauską (3 vieta).
Šį savaitgalį Lietuvos lankininkai kovojo trimis frontais: Vilniuje, Rygoje ir Varšuvoje. Užfiksuoti 5 nauji Lietuvos rekordai, o taip pat lankininkai namo grįžo net su keturiais trofėjais.
Vilniuje vyko varžybos skirtos Olimpinei dienai paminėti. Bendroje vyrų ir moterų olimpinių lankų grupėje stipriausia buvo vienintelė mergina Miglė Petruškevičiūtė, finale įveikusi Gytenį Janušą. Trečią vietą užėmė Povilas Paukštė, o ketvirtąja vieta turėjo tenkintis Vladas Šakauskas.
Skriemulinių lankų grupėje triumfavo Vilniaus Sietyno sporto mokyklos auklėtinis Vilnius Švedas, užfiksavęs naujus jaunimo Lietuvos rekordus tiek kvalifikacijoje, tiek iškritimuose. Jis finale įveikė patyrusį šaulį Sigitą Miškinį. Mažajame finale kovojo taip pat patyrę sportininkai Jonas Ivancevičius ir Petras Dagys. Bronzą iškovojo J. Ivancevičius.
Paprastaisiais ir tradiciniais lankais šaudantys sportininkai kartu su pradedančiaisiais, šaudančiais olimpiniaislankais, taip pat kovojo bendroje vyrų ir moterų grupėje, kurioje stipriausias buvo vilnietis Nerijus Švedas. Antas liko Mindaugas Junevičius, o trečia Milda Tracevskienė.
Kita grupė lankininkų Lietuvos garbę gynė Latvijoje, Rygos miesto Taurės varžybose.
Rygos miesto savivaldybė suteikė puikią galimybę šaudymui iš lanko grįžti į miesto centrą – į Daugavos stadioną, kuriame paskutinį kartą strėlės į taikinius smigo 1976 metais. Iki šiol lankininkai varžybas rengdavo savo treniruočių aikštėje netoli Jūrmalos. Puikiai organizuotos varžybos sulaukė teigiamų dalyvių atsiliepimų, todėl tikimasi, kad varžybos miesto centre bus rengiamos dar ne kartą. Lietuviai varžėsi olimpinių ir skriemulinių lankų vyrų grupėse ir iškovojo puikias pergales.
Olimpinių lankų vyrų grupėje sau lygių neturėjo kaunietis Arvydas Čepulionis, iš pradžių nugalėjęs kvalifikacijoje, o po to ir visose dvikovose. Finale jis nugalėjo Estijos atstovą Paulo Santos, bronza atiteko kitam estui Jaan Lott. Kitas Lietuvos atstovas Ignas Morkeliūnas užėmė 9 vietą.
Skriemulinių lankų vyrų grupėje Rygos miesto Taurę iškovojo vilnietis Valerijus Denisovas, taip pat buvęs stipriausias kvalifikacijoje, vėliau įtikinamais rezultatais nugalėjęs visus varžovus. Antroje vietoje liko latvis Viktors Avsjuks, o trečias taip pat Latvijos sportininkas Pavels Šatrava.
Tuo metu Lietuvos rinktinė, besiruošianti atstovauti Lietuvai Pasaulio čempionate, vyksiančiame Italijoje liepos 3 – 10 dienomis, savo jėgas išbandė Varšuvoje vykusiame Irenos Šydlovskos atminimo taurės turnyre. I. Šydlovska 1972m. Miunchene vykusiose Olimipėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį. Turnyras jos atminimui šiemet buvo surengtas jau 28 kartą ir sulaukė dalyvių ne tik iš Lenkijos, bet taip pat iš Anglijos, Ukrainos ir Lietuvos. Iš viso varžybose dalyvavo daugiau nei 200 lankininkų.
Puikių rezultatų pasiekė skriemuliniais lankais šaudantys kauniečiai Vladas Šigauskas ir Jelena Babinina. V. Šigauskas kvalifikacijoje užėmė 2 vietą. Dvikovose lietuvis suklupo tik pusfinalyje, kuriame pralaimėjo ukrainiečiui Wadym Golovko kurį po to įveikė ir varžybų nugalėtoju tapo kitas ukrainietis Dmytro Lvovskyy. Mažajame finale V. Šigauskas nugalėjo dar vieną ukrainietį Konstyatyn Sholnyy. Kitas Lietuvos atstovas Mindaugas Baranauskas iš kovos pasitraukė ketvirfinalyje, prieš tai kvalifikacijoje užfiksavęs naują Lietuvos senjorų rekordą.
Skriemulinių lankų moterų grupėje Jelena Babinina kvalifikacijoje užėmė 7 vietą, kartu užfiksavusi ir naują Lietuvos rekordą. Dvikovose ji taip pat patyrė pralaimėjimą pusfinalyje, tačiau tai nesutrukdė lietuvei sėkmingai pasirodyti mažajame finale, kuriame ji įveikė lenkę Magadaleną Zarzycką. Varžybų nugalėtoja tapo ukrainietė Dina Kuritsyna, sidabras atiteko Marynai Tairovai, pusfinalyje įveikusiai lietuvę J. Babininą.
Olimpinių lankų jaunių grupėje šaudė kauniečiai Lukas Lipkevičius ir Lukas Gataveckas. L.Lipkevičius kvalifikacijoje užėmė 11 vietą ir iš varžybų pasitraukė ketvirtfinalyje, o L.Gataveckas, kvalifikacijoje parodęs 12 rezultatą, pralaimėjo aštuntfinalyje.
Olimpinių lankų merginų grupėje vilnietė Gerda Pociūnaitė kvalifikacijoje užfiksavo naują Lietuvos merginų rekordą šaudant iš 60m atstumo. Po kvalifikacijos ji užėmė 12 vietą ir aštuntfinalyje pasitraukė iš varžybų.
Olimpinių lankų moterų grupėje kovojo Inga Kizeliauskaitė, kuri kvalifikacijoje parodė 16 rezultatą, o olimpinių lankų vyrų grupėje šaudę Kęstutis Timinskas ir Ugnius Timinskas kvalifikacijoje užėmė 30 ir 34 vietas. Visi trys sportininkai nepakliuvo į stipriausiųjų šešioliktuką.
Ar žinojote, kad rekordų knygos pradininkas yra mūsų tautietis kunigas Augustinas Liepinis (1896–1977). Jis 1933 m. išleido knygą „Kitų pėdomis. Gyvenimo pavyzdžiai“. Joje yra trumpų pamokymų ir aprašyti kai kurie pasiekimai, vadintini rekordais.
Pirmadienį startavusi kasmetinė teatro dienai skirta iniciatyva „Kviečiu tave į teatrą“ prasidėjo rekordais. Vos per pirmas tris iniciatyvos dienas teatro mėgėjai į akcijoje dalyvaujančius spektaklius įsigijo daugiau nei 7 tūkst. bilietų, o tai yra 40 proc. daugiau nei jų buvo nupirkta per visą akcijos savaitę praeitais metais.
Savaitgalį ant Kauno marių ledo vykusiame atvirojo Lietuvos 2011 metų žiemos jėgos aitvarų čempionato – „Snow Kite Grand Prix 2011“ – pirmajame etape daugiausia prizinių vietų iškovojo 32 metų latvis Oskars Brivkalns. Svečias iš Latvijos pirmąsias vietas iškovojo net penkiose iš šešių rungčių – kurso, maratono, greičio bei naujose šių metų rungtyse – kliūčių ruožo ir jėgos aitvarų kroso. Tuo tarpu, sudėtingiausią – laisvojo stiliaus (angl. Freestyle) – rungtį laimėjo vienas iš jauniausių varžybų dalyvių, 21 metų panevėžietis Dominykas Smilga, aplenkęs 39 metų vilnietį Artūrą Morauską ir O. Brivkalns‘ą.
Pirmojo iš trijų čempionato etapo kurso (angl. Cource race) rungtyje antrąją ir trečiąją vietas dalijosi 38 metų klaipėdietis Artūras Gudauskas ir A. Morauskas; maratono rungtyje – 47 metų kaunietis Kastytis Leščinskas ir A. Morauskas; kliūčių ruože su laisvojo stiliaus elementais (angl. Jibbing) – A. Gudauskas ir A. Morauskas; jėgos aitvarų kroso rungtyje – jauniausias varžybų dalyvis 14 metų kaunietis Domantas Jusionis ir A. Morauskas.
Šiandien Nidoje , Baltijos jūros pakrantėje, vyksta meninė vaikų akcija „Gyva Baltija”, kurios metu Lietuvos vaikai sako „Ne!” Nord Stream dujų vamdžiui ir ragina saugoti Baltijos jūrą nuo užterštumo. Vaikų akimis suaugusieji užsikimšo ausis, užsidengė akis ir užgniaužė savo balsą, leidžia niokoti Baltijos jūrą ir niokoja ją patys. Šia akcija jaunoji karta demonstruoja ekologinį jautrumą ir atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename.
Susikibę rankomis vaikai klausosi jūros balso, leidžia aitvarus, paišo ant smėlio, siunčia linkėjimus jūrai, savo šypsenomis bei ritualais saugo Baltiją nuo ją niokojančių jėgų, kartu su vaikų rašytoju Vytautu V. Landsbergiu kuria laimingą pasakos apie Eglę žalčių karalienę pabaigą. Meninės akcijos akimirkas fiksuoja geriausi Lietuvos fotomeninkai.
„Tūkstančius metų mūsų protėviams aisčiams jūra buvo motulė – ramybės, stiprybės ir dvasios šaltinis. Šiandieniniame materialistiniame pasaulyje net ir jūra tapo vartotojiško požiūrio objektu, priemone ekonominių interesų ir politinių konfliktų lauku. To pasekmė – mūsų gintarinė Baltija šiandien yra labiausiai užteršta jūra planetoje, o visai neseniai jos dugnu pradėtas tiesti dujotiekis, kuris taps didžiausia povandenine statyba pasaulyje. Liūdni rekordai, telpantys mažytėje Baltijoje. Tačiau, kai matai vaikus, žaidžiančius prie jūros, jų akyse degantį pirmapradį džiaugsmą ir tyrumą, supranti, kad jie dar jaučia ypatingą ryšį su jūra, girdi ką ji jiems ošia. Aisčių dvasia tarsi grįžta per mūsų vaikus ir prašo išsaugoti Baltijos jūrą gyvą ateities kartoms”, – teigia akcijos autorė Liepa Rimkevičienė, kartu su aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo portalu GYVA.LT, organizuojanti šią akciją.
Baltija miršta dėl mūsų ydingų veiksmų ir abejingumo. Jau dabar milžiniški jūros plotai yra mirę, juose nėra nei augmenijos nei žuvų. Mokslininkai įspėja apie itin aukštą radiacijos kiekį jūroje ir pataria labiau bijoti ne grybų iš Černobylio regiono, o Baltijos jūros žuvies. Mūsų jūrą žudo ne tik toksiniai chemikalai, naudojami žemės ūkyje ir buityje, didėjantys vandens transporto srautai, bet ir į jos dugną įsirėžę naftos gręžiniai bei jau pradėtas tiesti Nord Stream dujotiekis, kurio kelyje guli apie 100 tūkst. tonų nesprogusios Antrojo pasaulinio karo amunicijos. Bombos ir patrankų sviediniai su ipritu, dioksinu ir kitomis gyvybei pavojingomis medžiagomis, nepanaudotos per karą, gali būti panaudotos dabar. Baiminamasi, jog net ir vieno sprogmens detonacijos gali pakakti sukelti didžiulę ekologinę katastrofą.
„Sovietų karo laivynas paskandino vokiečių bombas ir sviedinius (su gyvybei itin pavojingu ipritu, dioksinu ir t.t) ne sutelktai, ištisais laivais, kaip turėjo būti padaryta, o išbarstė kur pakliūva. Praėjus daugiau nei šešiasdešimčiai metų nors ir nebe sovietinė ir nebe nacistinė, Rusija ir Vokietija vėl kėsinasi į Baltijos jūros gyvybę, pradėjusios tiesti dujotiekį ant savo cheminio ginklo kapinyno. Kaip ir tada, taip ir dabar mūsų, čia nuo amžių gyvenančių mažų tautų nuomonės niekas nenori girdėti. Bet mes nesame Baltijos jūros eksperimentinės kiaulytės, norime ir toliau gyventi prie savo Baltijos ir kartu su vaikais džiaugtis baltu pajūrio smėliu!”- teigia Liepa Rimkevičienė.
„Baltijos jūrai grėsmę kelia Nord Stream dujotiekis, kuris jau skrodžia Baltijos dugną. Visgi liko neatsižvelgta į visuomenės nuomonę bei mokslininkų nuogąstavimus, kad destruktyvų poveikį pajus ne tik Baltijos jūros gyvūnai, augalai, bet ir aplink ją gyvenantys žmonės. Deja, dujotiekio statytojams ir jį „stumiantiems” politikams tai mažai rūpi, kaip ir atsakomybė už žalą, kuri bus padaryta” – sako europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė dar 2007 m. inicijavusi peticiją dėl Šiaurės Europos dujotiekio poveikio Baltijos jūrai.
„Investicijos, skirtos Nord Stream dujotiekio statymui, turėtų būti nukreipiamos alternatyvių energijos technologijų, kurios yra draugiškos aplinkai, plėtrai, nes tai yra darnios ateities pagrindas. Apmaudu, kad Rusijos politikai siekdami įtakos ir ekonominės naudos vadovaujasi pasenusiomis technologijomis. Lietuva turėtų ieškoti būdų mažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų plėtodama būstų renovacijos programą bei investuodama į vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius” – teigia europarlamentaras ir knygos „Nešvari srovė” autorius Vytautas Landsbergis.
„Baltijos jūrai grėsmę kelia ir naftos gręžiniai. Įvykus nelaimei ir išsiliejus naftai būtų dar labiau pažeista trapi jūros ekosistema, užterštas Kuršių nerijos, kuri yra įtraukta į Pasaulio kultūros paveldą, pajūrys. Nukentėtų ne tik vietos gyventojai ir poilsio verslas, nukentėtų visos Lietuvos – kaip ekologiškai patrauklios šalies – įvaizdis” – teigia Neringos meras Vigantas Giedraitis. Pasak mero, Neringos bendruomenė ne kartą organizavo protesto akcijas prieš ekologiškai destruktyvius projektus, pvz. prieš naftos platformos D6 statybą, tačiau į gyventojų interesus nebuvo atsižvelgta.
Siekiant mažinti Baltijos jūros užterštumą, kurį sukelia toksiniai chemikalai naudojami žemės ūkyje ir buityje, Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti ekologinės žemdirbystės plėtrai, o gyventojai buityje naudoti tik aplinkai draugišką buitinę chemiją. Nors Baltijos jūrą teršia ir kitos šalys, Lietuva savo veiksmais gali parodyti gerą pavyzdį kitiems” – teigia viena iš akcijos organizatorių GYVA.LT atstovė Indrė Kleinaitė.