Search Results for: "Londono olimpinės žaidynės"
Kitą vasarą Londone vyks svarbiausias sporto renginys – Londono olimpinės žaidynes. Ta proga, pateikiame Jums keletą įdomių technologijų faktų.Tiesa, nepamirškime ir to, kad kiekvienas žaidynes rengianti šalis ir miestas stengiasi padaryti taip, kad aplenktų savo pirmtaką. Ir, žinoma, pagerinti įvaizdį dėl įvairių nesklandumų. Tarkime, Pekinas sukėlė protestų bangą dėl kone diktatoriško rėžimo, o Londono įvaizdis krito po visai neseniai vykusių riaušių.
Disko metikas Darekas Derenalagi Londono parolimpinėse žaidynėse yra vienas realiausių pretendentų į aukso medalį – praėjus tik penkeriems metams po to, kai buvo užsegtas lavonmaišyje po Talibano bombos sprogimo.
Prieš 6 metus teisę rengti 30-ąsias vasaros olimpines žaidynes Londonas jau pasiruošęs. 36,36 milijardo litų (9,3 mlrd. Didžiosios Britanijos svarų) investicija leido Londonui atlikti visus namų darbus likus lygiai metams iki žaidynių pradžios.
2012 metais Londone vyksiančių Vasaros olimpinėms žaidynių organizatoriai pripažįsta, kad daugiau nei milijonui bilietus bandžiusių įsigyti sporto šakų aistruolių teko nusivilti. Bilietų paklausa pasiūlą lenkė net keturis kartus daugiau kartų nei iki šiol skelbta.
Londono Olimpinių ir parolimpinių žaidynių organizacinis komitetas LOCOG (London Organising Committee of the Olympic Games and Paralympic Games) labai nustebo, kad graibstomi ne visi, o kuo pigesni bilietai. Suprantama, kam mokėti 2012 svarų (8 tūkst. litų), jei gali pasitenkinti išleisdamas 20 svarų (81 litas).
Patvirtinta, kad apie 250 tūkstančių sporto gerbėjų nepavyko sėkmingai prisiregistruoti dėl dalyvavimo kitąmet Londone vyksiančiame renginyje. Taip pat paaiškėjo, kad bilietų paklausos tiesiog neįmanoma suvaldyti – net 55 procentai iš visų 1,8 milijono paraiškų bilietams įsigyti nebuvo sėkmingos. Taip, tokia gausybė prašymų, ir jokio bilieto į sporto renginį. Esą į dalį vietų stadione sistema norintiems „išskyrė“ bilietus daugybę kartų ir į didžiąją dalį sporto varžybų. Visi jie bus atrinkti burtų keliu.
LOCOG atsitiktine tvarka vis dar atrinkinėja „perpildytas“ žaidynių vietas ir tvirtina paskutinius kredito kortelėmis atliktus pavedimus. Per tris likusias dienas sėkmė nusišypsos daliai iki balandžio pabaigos užsiregistravusių fanų. Birželio 24 d. visiems laimingiesiems bus pranešta, kur jie sėdės varžybų metu.
Žaidynių atstovas britų dienraščiui „The Daily Mail“ tokių pretenzijų nekomentavo teigdamas, kad galutiniai duomenys apie pirmųjų sirgalių siekį įsigyti bilietus nebus atskleisti iki kitos savaitės, kai baigsis pirmasis platinimo etapas.
Esą dėl sunkios ekonominės situacijos pasaulyje, dauguma sirgalių bandė įsigyti pigesnius D ir C kategorijos bilietus, prekyba kuriais jau sustabdyta. Bilietai į visas finalines lengvosios atletikos, plaukimo, dviračių treko ir gimnastikos varžybas buvo „perskirstyti“ daugybę kartų, tad laukia „varginanti“ ir įtempta aistruolių atranka.
Visi norintys, kuriems per pirmąjį bandymą nepavyko įsigyti bilietų, kviečiami dalyvauti antrajame pirkimo etape. Šis vyks principu „pirmas atėjai, pirmas gavai“ jau šio mėnesio pabaigoje. Tačiau šie laimingieji iš savo kišenės už dalyvavimą mėgstamuose renginiuose turės pakloti gerokai daugiau nei buvo numatę iš pradžių.
Už sėdėjimą A ir B kategorijų vietose gali tekti atseikėti daugiau nei 1 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. „The Daily Telegraph“ pripažįsta – beveik nelikę bilietų į populiaresnes sporto varžybas.
LOCOG šio pasiūlymo metu visuomenei skyrė 6,6 milijonus bilietų, o tai yra 75 proc. visų numatytų žaidynių vietų. Likusi bilietų dalis atiteks rėmėjams, transliuotojams, žiniasklaidai, tarptautinėms sporto šakų federacijoms, nacionaliniams olimpiniams komitetams, Tarptautinio olimpinio komiteto nariams ir kitiems svarbiems asmenims.
Šimtai tūkstančių gerbėjų nusivylę dėl nesėkmingai pasibaigusių mokėjimų. Dalis jų taip pat piktinosi dėl informacijos trūkumo apie geriausius bilietų įsigijimo būdus.
Laikas.lt
Neseniai buvo pristatytas režisieriaus Andriaus Lekavičiaus filmas „Mes už… Lietuvą!“. Filmas, kuriame įamžintos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kovos bei jų užkulisiai Europos krepšinio čempionate – emocingas ir intriguojantis. Todėl nusprendėme pasidomėti ir apie filmo kūrimo užkulisius apie kuriuos įspūdžiais su „Laikas.lt“ portalu dalinasi režisierius.
Kokias svarbiausias pasiruošimo „pamokas“ reikėjo atlikti prieš filmavimą?
Visų pirma, reikėjo apžvelgti filmo herojų charakterius, kuriuos buvau numatęs dar prieš pat filmavimą. Žaidėjai yra labai ryškūs, o jų vaidmenys krepšinio aikštelėje yra gana lengvai nuspėjami. Galima sakyti, jog apie 70 – 80 proc. mano įžvagų buvo taiklios. Skirtingai nuo kitų filmų, šio filmo žanras reikalavo turėti kelias siužetines linijas ir kelis scenarijus. Nepaslaptis, jog šios kino juostos rezultatas priklausė nuo rinktinės rezultatų.
Kuris iš Jūsų numatytų scenarijų pasitvirtino?
Pats filmo scenarijus yra apie krepšinio komandą ir jo herojus, kurie suvienijo mūsų tautą per europos krepšinio čempionatą. Ši pagrindinė siužeto linija buvo visuose scenarijuose. Tiesa, nors dabartinis scenarijus ir nėra geriausias, kuris galėjo būti rinktinei iškovojus pergalę, bet tikrai nėra blogiausias. Buvo paruoštas scenarijus ir blogiausiam rezultatui, gerai, kad jo neprireikė.
Ar geriausias scenarijus režisieriui sutampa su tautiečių geriausiai vertinamu scenarijumi?
Neslėpsiu, jog kuriant filmą reikia ir blogų momentų, nes tai suteikia gyvumo. Dėliojant filmo arką, reikia dinamikos, pakilimų ir nuosmukių. Šiame filme to pakanka. To, kas nutiko Europos krepšinio čempionato metu Lietuvos rinktinei vienareikšmiškai negalėčiau vertinti. Žinoma, kad galėjom patekti į pusfinalį, o ne į ketvirtfinalį ir tada būtume kovoję dėl trečios vietos. Šis scenarijus tautai būtų labiau patikęs. Visuomet sporto dokumentikoje yra geriausia, kai yra laimima. Kita vertus, tikslas pasiektas – buvo patekta į Londono olimpiadą. Mano manymu, olimpiada yra daug svarbiau, todėl skambiai galima pasakyti, jog šis filmas – savotiškas kelias į Londoną.
Spaudos konferencijoje užsiminėte, jog viena kulminacinių vietų – lietuvių pralaimėjimas prieš makedonus. Kokios emocijos vyravo užkulisiuose?
Po šio pralaimėjimo užkulisiuose vyravo dvejopos nuotaikos. Buvo ne tik daug nusivylimo ar ašarų dėl pralaimėjimo prieš makedonus, bet ir vyravo viltis, jog dar liko kova dėl kelialapio į į Londono olimpines žaidynes. Todėl rūbinėje užfiksuotas ne tik nusivylimas po nesėkmingos kovos su makedonais, bet ir nauja viltis su nauju rytojumi prieš kovą su slovėnais. Kaip treneris Kęstutis Kemzūra yra pasakęs: „Didvyris – ne tas, kuris stipriai smogia, o tas, kuris sugeba atlaikyti tą smūgį ir smogti atgal”. Manau, kad Lietuvos rinktinė taip ir padarė.
Kaip kūrybinė komanda jaučiasi sudalyvavusi šio filmo kūrime ir kokios jos nuotaikos?
Aišku, kad prieš pačią kūrybinę veiklą buvo startinis jaudulys visiems. Jaudinosi ne tik krepšininkai, bet ir mes. Galėjome tik įsivaizduoti, kaip viskas vyks. Visi su nekantrumu laukėm to, bet viskas pavyko puikiai. Patenkinti, manau, visi. Ir kaip sakė Robertas Javtokas, kad jam bus smagu šį filmą parodyti savo vaikams, taip ir mums. Manau, kad ir visa kūrybinė grupė norės šį filmą parodyti savo vaikams ir vaikaičiams. Juk smagu pasakoti apie tai, kaip iš arti teko prisiliesti prie šio išskirtinio istorinio įvykio Lietuvai.
Galiu drąsiai sakyti, jog trenerio Kęstučio Kemzūros vertybės: buvimas kartu, buvimas komandoje vardan tikslo, jo įkvepiančios kalbos – lengvai pritaikomos ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir realiame gyvenime. Todėl ši neįkainojama patirtis verčia susimąstyti ir apie tokias vertybes, kaip tautos vienybė, juk esame nedidelė tauta…
Kaip manote, kokia ateitis laukia šio filmo?
Aš labai tikiuosi, kad bus gera ateitis. Nors prisipažinsiu, kad yra šiek tiek nerimo prieš pat premjerą, bet tai daugiau sportinis jaudulys ar adrenalinas. Tikrai nesvarstau, ar mes kažką ne taip padarėm. Žinau, kad lyginant su tuo, kokias technines, logistines ir finansines galimybes turėjome, pasiekėme geriausią rezultatą.
Kuris filmo herojus Jums labiausiai įsiminė?
Jie visi yra labai stiprios asmenybės ir ryškios individualybės. Kalbu ne tik apie krepšininkus, bet ir apie rinktinės aptarnaujantį personalą. Manau, kad Kęstutis Kemzūra labai kuklinasi, jog jis nevertas filmo, o aš, manau, kad jie visi be išimčių yra verti filmo. Tiesa, labai nuoširdžiai mane nustebino treneris. Asmeniškai man, treneris Kęstutis Kemzūra ir legendinis rinktinės masažistas Juozas Petkevičius – autoritetai. Juozas yra labai šilta asmenybė. Šalia rinktinės jis yra nuo 1992 metų. Reikia būti stipriai asmenybei, kad išbūtum tiek metų ten. Jis nuolat yra šalia tų vyrų, todėl ir šiame filme jam yra skirtas labai svarbus vaidmuo – jis to nusipelnė.
Kada šią vasarą Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas išgirdo savo pavardes NBA naujokų biržos metu, tapo aiško, kad du perspektyviausi Lietuvos krepšinio talentai pravers stipriausio pasaulio lygos duris. Tiesa, tai įvyks dar ne šiemet, tačiau jau kitame sezone J.Valančiūnas turėtų vilkėti Toronto „Raptors“, o D.Motiejūnas – Hiustono „Rockets“ ekipų marškinėlius. Tad kokia gi ateitis laukia šių krepšininkų ir Lietuvos krepšinio?
Niekam ne paslaptis, jog J.Valančiūnas šiuo metu yra vienas perspektyviausių aukštaūgių ne tik Europoje, bet, nebijokime šių žodžių, ir visame pasaulyje. 5 šaukimu NBA naujokų biržoje pašauktas uteniškis ne tik tapo pirmuoju lietuviu, kuris buvo pašauktas taip anksti, bet ir vasaros sugebėjo tapti Europos jaunimo (U-19) pasaulio čempionu, o vėliau, sėkmingai konkuruoti su kitais kandidatais į nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę bei galiausia į ją patekti. Lyg to būtų maža, Europos vyrų krepšinio čempionate Jonas tapo rimta jėga ir paspirtimi rinktinė žaidime. Čempionate jis rinko po 8,4 taško ir atkovodavo po 4,1 kamuolio per rungtynes. Ir nors skeptikai dažnai menkindavo Jono pasiekimus, argumentuodami tuo, jog jam po Šarūno Jasikevičiaus perdavimų tereikėdavo atlikti formalumus, tokia statistika 19 metų žaidėjui tokio lygio čempionate yra daugiau nei įspūdinga, juolab, jog J.Valančiūnas iš visų rinktinės aukštaūgių geriausiai atlikdavo Š.Jasikevičiaus taip mėgiamą 2×2 derinį, kėlusį didelį galvos skausmą visiems rinktinės varžovams. Dar svarbiau tai, jog nepaisant didelių liaupsių ir lūkesčių, nepanašu, jog J.Valančiūnas būtų susirgęs jauniems krepšininkams būdinga žvaigždių liga. Jis supranta, jog jam dar reikia daug dirbti ir tobulėti, o sprendimas dar metams likti Vilniaus „Lietuvos Ryto“ gretose duos daugiau naudos. Labiausiai gaila tik to, kad „Lietuvos Rytui“ nepavyko prasibrauti į Eurolygos turnyrą, kuriame Jonas būtų įgavęs didesnės patirties, nei sąlyginai silpnesniame Eurocup turnyre. Visgi ir čia J.Valančiūno statistika iškalbinga (12 tšk. 8 atk.k), nors šiame turnyre „Lietuvos Rytas“ kol kas sužaidė vos dvejas rungtynes, bet abi jas ir laimėjo. Visgi, svarbiausia tai, jog greičiausiai paskutinio savo sezono Europoje metu, prieš keldamas sparnus už Atlanto J.Valančiūnas demonstruoja kokybišką ir stabilų žaidimą, o žinodamas silpnąsias savo žaidimo puses gali jas gerinti ir tobulėti. Tai naudinga tiek pačiam krepšininkui, tiek „Lietuvos Ryto“ klubui, siekiančiam laimėti Eurocup turnyrą.
Kitas Lietuvos krepšinio talentas – Donatas Motiejūnas šiuo metu stebina krepšinio sirgalius Eurolygos turnyre. 20 šaukimu NBA naujokų biržoje pašauktas puolėjas šiuo metu rungtyniauja Gdynės „Asseco Prokom“ ekipos gretose, prie kurios vairo stovi kitas lietuvis – Tomas Pačėsas. Būtent šio stratego dėka jaunasis lietuvos krepšinio talentas iš Trevizo „Benneton“ klubo persikėlė į Lenkiją kur sužibo naujomis spalvomis. Eurolygos rungtynėse vidutiniškai rungtyniaudamas po 33 minutes Donatas pelno 16,3 taško bei atkovoja 7,2 kamuolio. Būtent silpna kova dėl atšokusių kamuolių buvo puolėjo Achilo kulnas pastaruoju metu, tačiau panašu, jog patekęs į Tomo Pačėso rankas D.Motiejūnas tobulėja ne tik puolime, bet ir gynyboje, nekalbant jau apie tai, jog Gdynės klube jis yra ryškus lyderis. Svarbu ir tai, jog pats Donatas nebijo jam tenkančios naštos ir drąsiai imasi iniciatyvos lemiamais momentais, taip tobulindamas savo lyderio savybes. Tiesa, pačios Lenkijos ekipos žaidimas Eurolygoje šlubuoja. Po 6 rungtynių „Asseco Prokom“ nėra laimėjusi nė sykio, tad ekipos šansai patekti į kitą etapą yra minimalūs. Kaip ten bebūtų, labai džiugu, jog T.Pačėsas pasitiki savo tėvynainiu ir leidžia jam tobulėti ir pasiruošti būsimoms kovoms NBA arenose. Panašu, jog toks sėkmingas D.Motiejūno žaidimas tapo tikrai malonia staigmena visiems Lietuvos krepšinio sirgaliams.
Žinoma, sezonui artėjant pusiaukelės link pamažu pradedama žvalgytis ir į vasarą, kada Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės laukia atrankos turnyras į Londono Olimpines žaidynes. Ir nors kol kas nėra aišku, kur vyks atrankos turnyras, svarbiau tai, kad šiuo metu du perspektyviausi Lietuvos krepšininkai sėkmingai įrodinėja savo vertę tarptautinėse arenose. Manau, kad niekas nenustebtų, jei jau šią vasarą, to paties atrankos turnyro metu J.Valančiūnas ir D.Motiejūnas sudarytų solidžią priekinės linijos grandį, keliančią daug problemų bet kuriam varžovui. Du jauni, universalūs Lietuvos talentai galėtų atverti naują rinktinės pergalių puslapį bei įnešti naujų vėjų į patį rinktinės žaidimą. Visai realus scenarijus, jog K.Kemzūra pagaliau turės tarti „sudie“ kai kuriems rinktinės senbuviams, kadangi pagaliau išaušo talentingo jaunimo valanda, kuris yra pasiryžęs įrodyti savo vertę.
Taigi, stebėdami J.Valančiūno ir D.Motiejūno dabartinį žaidimą galime džiaugtis, jog turime talentų, kurie, jeigu viskas klostysis gerai, ne tik kad bus ryškios personos NBA lygoje, bet ir padovanos mums daug gražių pergalių vilkėdami Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlius.
Rimstant aistroms po praėjusio „EuroBasket 2011″, galima apžvelgti Lietuvos rinktinės kelią jame.
Turnyro šeimininkai kovas pradėjo itin pajėgioje grupėje, kurioje kartu su lietuviais dar varžėsi Ispanijos, Turkijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Portugalijos krepšininkai. Mūsų rinktinė sėkmingai susitvarkė su šiuo išbandymu. Per penkerias rungtynes patirta tik viena nesėkmė. Tiesa, ji buvo itin skaudi, kadangi mače su ispanais Lietuvos krepšininkai praktiškai neturėjo jokių realių šansų, o rungtynių baigtis tapo aiški jau įpusėjus trečiajam kėliniui.
Antrajame etape lietuviai vėl pateko į itin stiprią grupę. Prie Lietuvos, Ispanijos ir Turkijos rinktinių prisijungė Serbijos, Vokietijos ir Prancūzijos ekipos. Šiame etape taip pat suklupome tik sykį, nusileisdami prancūzams. Verta pastebėti, jog būtent ispanai ir prancūzai ir žaidė Europos čempionato finale. Taigi, po antrojo etapo Lietuvos rinktinė užėmė trečiąją vietą savo grupėje ir laukė savo varžovo ketvirtfinalyje. Jais turėjo tapti Rusijos arba Makedonijos rinktinė.
Mače tarp pastarųjų rinktinių atrodė, kad ketvirtfinalyje teks kautis su rusais, kurie du kartus įveikė Lietuvos rinktinę pasiruošimo cikle, tačiau stebuklingas Sergey Monya tritaškis aidint finalinei sirenai dovanojo pergalę Rusijai ir kaip atrodė tada, palankų varžovą lietuviams ketvirtfinalyje – Makedonijos rinktinę, kurios daugelis tinkamai neįvertino.
Būtent tinkamas varžovo neįvertinimas ko gero ir tapo Lietuvos duobkasiu tame nelemtame ketvirtfinalyje. Makedonų neįvertino ne tik krepšininkai, bet ir visi sirgaliai, dar nesibaigus ketvirtfinalio susitikimui jau laukę būsimos pusfinalio akistatos su Europos čempionais ispanais. Šiai akistatai taip ir nebuvo lemta įvykti, kadangi Makedonijos krepšininkai sugebėjo sukurti sensaciją ir dar ketvirtfinalyje nugalėti ir iš kovos dėl medalių išmesti turnyro šeimininkę, Lietuvos rinktinę. Šis smūgis buvo itin skaudus, galima dar ir dar grįžti į praeitį ir kankinti save mintimis, kodėl Darius Songaila taip neapdairiai pasielgė su kamuoliu paskutinės atakos metu, tačiau visa rungtynių eiga nebuvo tokia, kokia turėjo būti žaidžiant tokios svarbos rungtynes kaip ketvirtfinalis, kada klysti negalima, o pralaimėjimas atima bet kokį šansą pasitaisyti. Jeigu trumpai, tai buvo matyti, jog makedonai tiesiog labiau norėjo laimėti ir jiems pavyko tai padaryti.
Vis dėlto, po šio pralaimėjimo jau kitą dieną Lietuvos rinktinė stojo į paskutinį mūšį, kuris iš tiesių lėmė itin daug. Pralaimėjimo atveju pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvos krepšinio rinktinė nebūtų dalyvavusi Olimpinėse žaidynėse. Laimei, kitąmet mūsų krepšininkai turės progą pajusti Olimpinių žaidynių dvasią. Kovoje su slovėnais, priešingai nei akistatoje su makedonai, rungtynių pabaigoje fortūna buvo Lietuvos pusėje ir mūsų krepšininkams pavyko iškovoti svarbią pergalę bei teisę dalyvauti atrankoje į Londono Olimpines žaidynes. Atranka į šį didingiausią sporto renginį vyks kitąmet liepos 2-8 dienomis.
Galiausiai Lietuvos rinktinė Europos krepšinio čempionate užėmė 5-ąją vietą, paskutiniame mače palaužusi Graikijos rinktinę. Gaila, jog nesėkmė ketvirtfinalyje neleido pasinaudoti realiu šansu pakovoti dėl medalių.
Kokias išvadas galima padaryti po šio čempionato? Dar kartą įsitikinome, jog krepšinis Lietuvoje yra didelė jėga, vienijanti žmones, tiek pergalių, tiek pralaimėjimų atvejais. Gaila, kad šiemet Lietuvos rinktinei nepavyko nusigauti iki pusfinalio ir taip lauktos akistatos su ispanais taip ir neišvydome. Laimei, kad neišsipildė juodžiausias scenarijus ir po pralaimėjimo makedonams rinktinės vyrai rado savyje jėgų ir sugebėjo įgyvendinti minimalų tikslą – iškovoti galimybę dalyvauti atrankoje į Olimpines žaidynes. Visgi, atrodo, kad tikslas pasiektas, bet širdyje dar likęs kartėlis, kuris kirbanti mintis vis sako, kad šiemet norėjosi daugiau, kad šiemet, savo žiūrovų akivaizdoje buvo galima pasiekti daugiau, nei 5 vieta. Tačiau čia ir slypi sporto grožis, jog vieną dieną laimi, kitą pralaimi. Tik suprasdamas pralaimėjimo kartėlį gali tinkamai įvertinti pergalių svarbą ir jomis džiaugtis. Smagu, jog niekas neprarasta. Lietuva neliks be krepšinio ir kitais metais, kadangi galėsime stebėti rinktinės kovas atrankos turnyre, o jeigu pasiseks ir Londono Olimpinėse žaidynėse. Nereikia pamiršti ir to, kad šiemet rinktinei negalėjo padėti du itin svarbūs bronzinės 2010 metų rinktinės nariai – Linas Kleiza ir Jonas Mačiulis, su kuriais šiųmetės rinktinės veidas ko gero būtų buvęs visai kitoks.
Kaip ten bebūtų, džiugu, kad Lietuvoje įvyko tokio mąsto sporto renginys, jis buvo sėkmingas, gerai organizuotas ir nors mūsų rinktinei ant nugalėtojų pakylos šįsyk užlipti nepavyko, tai jokiu būdu nereiškia, jog tie dvylika krepšininkų, vilkėjusių marškinėlius su užrašu “LIETUVA” nenusipelnė mūsų paramos ir pagarbos. Tikras sirgalius tas, kuris su komanda lieka visada, nesvarbu, sekasi jai ar nesiseka. Tikėkimės, kad pergalės sugrįš jau greitai – kitą vasarą.
Birželio mėn. 9-12 d. (ketvirtadienį-sekmadienį) Kauno sporto halėje prasideda tarptautinis badmintono turnyras „Yonex Lithuanian Open 2011“ (Lietuvos atviras badmintono čempionatas). Šis pasaulinio reitingo turnyras yra vienas iš metus truksiančios atrankos etapų į Londono olimpines žaidynes. Turnyrą tiesiogiai transliuos „Sport 1” televizija ir www.badmintoneurope.tv.
„Yonex Lithuanian Open 2011“ užsiregistravo 134 žaidėjai iš 22 šalių. Turnyro prizinis fondas — 5 tūkst. JAV dolerių.
Turnyre žais vyrų ir moterų vienetai, dvejetai ir mišrūs dvejetai. Ketvirtadienis skirtas kvalifikaciniams susitikimams, penktadienį vyks šešioliktfinaliai ir aštuntfinaliai, šeštadienį — ketvirtfinaliai ir pusfinaliai, o varžybų nugalėtojai paaiškės finalinių mačų, kurie bus surengti nuo 11 val. sekmadienį, metu. Turnyrą organizuoja Lietuvos badmintono federacija, aktyviai padeda Kauno miesto savivaldybė ir Kauno badmintono klubas.
Lietuvai atstovaus 27 sportininkai. Olimpiados dalyviui ir daugkartiniam Lietuvos badmintono čempionui Kęstučiui Navickui gydytojai leido žaisti, nors pastarąjį mėnesį 27-erių kaunietis praleido gydydamasis net kelias traumas. Pasaulio reitinge vyrų vienetų kategorijoje K.Navickas šiuo metu 44-as. Jis bus pirmoji turnyro raketė, tačiau į Kauną atvyks ir daugiau pirmojo šimtuko badmintonininkų – airis Scott’as Evans’as (57), estas Raul’is Must’as (60).
Turnyre dalyvaus ir stipriausia Lietuvos moterų badmintono atstovė Akvilė Stapušaitytė, bei geriausi Lietuvos jaunieji žaidėjai – Alanas Plavinas, Povilas Bartušis, Edgaras Slušnys. A.Stapušaitytė bus 12-oji moterų vienetų turnyro raketė, o aukščiausią reitingą moterų vienetų varžybose turės šveicarė Jeanine Cicognini, kuri pasaulinėje klasifikacijoje yra 46-oji raketė.
„Tokio pobūdžio ir svarbos badmintono turnyras Lietuvoje rengiamas pirmą kartą. Laikas nutrinti gajų Lietuvoje stereotipą, kad badmintonas – tai lengvas pasimušinėjimas paplūdimyje ar sode. Atvažiuoja pasaulinio lygio žaidėjai, todėl žiūrovai patirs tikrą malonumą stebėdami, kaip atrodo tikrasis badmintonas“, – teigė Lietuvos badmintono federacijos generalinis sekretorius Marius Šlaustas.
„Yonex Lithuanian Open 2011“ vyks Kauno sporto halėje, įėjimas nemokamas, kviečiame ateiti visus norinčius pamatyti gerą badmintoną ir palaikyti mūsų šalies sportininkus. Labai viliuosi, kad namų sienos padės, ir bent jau vyrų vienetų kategorijoje sulauksime palankių rezultatų, žinoma, jeigu Kęstutis Navickas spės atsigauti po traumos“, – kalbėjo M.Šlaustas.
Paskutinį kartą reitinginis badmintono turnyras Lietuvoje vyko 2006 metais, tačiau, pasak organizatorių, šiųmetis turnyras savo kokybe gerokai lenks bet kokias iki šiol Lietuvoje vykdytas badmintono varžybas.
„Yonex Lithuanian Open 2011“ metu Kaune vyks Europos badmintono federacijų sąjungos (angl. Badminton Europe Confederation) vadovų darbinė konferencija. Konferencijoje dalyvaus Poul-Erik Høyer Larsen, Europos badmintono federacijų sąjungos prezidentas, 1996 m. vyrų vienetų olimpinis čempionas, kiti tarybos nariai. Bus sprendžiami strateginiai klausimai, diskutuojama apie badmintono populiarinimo galimybes Europoje. Lietuva yra Europos badmintono federacijų sąjungos narė nuo 1992 m.
Nepaliaujamai artėja vienas svarbiausių įvykių sporto pasaulyje Europoje ir neabejotinai didžiausias renginys Lietuvos istorijoje – 2011m. Europos vyrų krepšinio čempionatas, kurio metu geriausios rinktinės gaus kelialapius į 2012 m. Londono olimpines žaidynes. Lietuvoje vyksiančiame čempionate susikaus net 24 rinktinės, tuomet laukiama atvykstant 35 000 sirgalių. Tai ne tik didelė garbė mūsų valstybei, bet ir didelė atsakomybė.
Šiais metais Lietuvoje vykstantį Europos vyrų krepšinio čempionatą pasitinka ir Lietuvos paštas. Sausio 22 d. (šeštadienį) apyvartoje pasirodys naujas pašto ženklas, sukurtas specialiai šiam čempionatui. Dailininkės Evelinos Paukštytės kurtame pašto ženkle pavaizduotas skriejantis krepšinio kamuolys, kurį juosia šalies trispalvė.
„Šiemet po 72 metų pertraukos Lietuvoje vėl vyks Europos vyrų krepšinio čempionatas. Tai – išties reikšmingas įvykis, kuris pritrauks krepšinio gerbėjus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Prie šio čempionato garsinimo prisideda ir Lietuvos paštas, išleisdamas proginį pašto ženklą”, – kalbėjo Pašto ženklų leidybos departamento vadovas Vytautas Jastiuginas.
Kartu su nauju pašto ženklu išleidžiami ir pirmos dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Naujasis pašto ženklas bus išleistas 180 tūkst. tiražu. Jo vertė – 2,45 Lt.
Ženklo išleidimo dieną Vilniaus centriniame pašte proginiu pirmosios dienos datos spaudu bus antspauduojama šiuo pašto ženklu apmokama korespondencija.
Europos vyrų krepšinio čempionatui skirtas pašto ženklas – ne pirmasis šiai progai išleistas ženklas. 1939 metų gegužės mėnesį Kaune vykusiam III Europos vyrų krepšinio čempionatui pažymėti Lietuvos paštas tada į apyvartą išleido 3 pašto ženklų seriją.
Europos vyrų krepšinio čempionatas vyks rugpjūčio 31 – rugsėjo 18 dienomis. Lietuvoje susirinks 24 stipriausios Europos vyrų krepšinio rinktinės, kurios kovos dėl medalių ir kelialapių į 2012 metų Londono olimpines žaidynes. Pirmojo etapo čempionato varžybos vyks Alytuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Vėliau 12 stipriausių senojo žemyno rinktinių susirinks Vilniuje, o čempionas ir prizininkai paaiškės Kaune, naujoje ir didžiausioje Baltijos šalyse arenoje.
Kiekvienas metais Lietuvos paštas išleidžia daugiau nei 25 pašto ženklus, skirtus svarbioms istorinėms progoms, pasaulio įvykiams, Lietuvai svarbiems asmenims ir kultūriniams objektams paminėti ir pagerbti.