Search Results for: "Morrisonas"
Vasaros vakarus praleisti prie televizoriaus – nepatartina. Tiesą sakant, tai atrodytų net kiek žalinga. Žinoma, išmintingesnis žmogus pasiūlytų paskaityti knygą. Na, kad ir kokią nuotykių. Tik, pasirodo, jog ramų savaitgalį galima praleisti ne taip jau ir ramiai. Su tuo, ko gero, sutiktų kone kiekvienas žmogus, kuris šį savaitgalį, rugpjūčio 2–4 dienomis, atsisakė nuobodžių televizijos laidų ir išvyko į „Granatos Live“ festivalį. O tokių žmonių būta apie 7 tūkst. Deja, pasak organizatorių, šis skaičius mažesnis nei buvo tikėtasi.
Kadaise, prieš 7 metus, kovo 18 d., važiuojant taksi į „Depeche Mode“ teko šauti šampaną, norint nuplauti pro visas ertmes besiveržiantį jaudulį. Praėjusį šeštadienį ne vieną alaus grupės gerbėjai galėjo užsisakyti netgi dviejuose koncerto preparčiuose, vėliau per porą valandų trunkantį koncertą ir netgi jo oficialiame afteryje. Jei kiekvienam apsilankiusiam koncerte tektų po bokalą, tai 0,5 litro reikėtų dauginti iš daugiau nei 30 tūkstančių.
Filmo „Lakas plaukams“ (angl. „Hairspray“) režisierius Adamas Shankmanas į kino teatrus atsineša dar vieną pribloškiantį hitą. Pagal penkis kartus garbingajam teatro „Tony“ apdovanojimui nominuotą to paties pavadinimo Brodvėjaus miuziklą pastatytas filmas „Roko amžius“ (angl. „Rock of Ages“) sudrebins kino sales. Jau nuo birželio 22 dienos Lietuvos žiūrovai galės išvysti neregėtą geriausių aktorių kompaniją atliekančią garsiausius visų laikų kūrinius.
Kai dvi ryškios moterys pasirodo tame pačiame filme, dažnai iškyla klausimas – ar jos viena kitos neužgoš, ar nesusipeš ir ar pasidalins įtakos sferas. Naujojoje juostoje „Ko laukti, kai laukies“ lygiaverčius vaidmenis atliko aktorės Cameron Diaz ir Jennifer Lopez. Viešėdamos Ellen DeGeneres pokalbių šou moterys tikino tarpusavyje nesivaržančios.
Kovo 1 d. – pirmoji pavasario mėnesio diena. Nors šiltų orų dar teks kiek palaukti, dabar oras ims šilti, dienos ilgės ir sulauksime tikro pavasario. Pavasarį apdainavo ir dainas kūrė žymiausi kompozitoriai.
2012 12 21 jau kurį laiką kelia visuotinę paniką. Mokslininkai ramina, paneigia melagingas teorijas, tačiau žmonės vis vien nerimsta. O verslininkams gerai – Amerikoje jau klesti prabangių bunkerių verslas.
Pasaulyje pilna baisių ir mistiškų vietų, traukte traukiančių turistus. Lonelyplanet.com išrinko verčiausias dėmesio. Sąraše atsidūrė ir pora vietų Lietuvoje.
Klausydami savo mėgstamos muzikos, dažnai nesusimąstome apie jos dainų tekstus, o apie muzikantų gyvenimą taip pat dažnai nežinome įvairių subtilybių. Ir nors dažnai muzikos kūrimas daugeliui atrodo pramoga, nereikalaujanti labai aukšto IQ (visgi, tai ne tikslieji mokslai), labai intelektualių muzikantų yra tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Mūsų muzikos apžvalgininkas Mindaugas Peleckis pradeda paieškas…
Intelektualiausieji… kaip atsirinkti?
Kandidatų į protingiausio muzikanto sostą – išties daug. Todėl pavardinsiu bent kelis variantus (galbūt skaitytojai su manimi nesutiks, gal turės kitų favoritų).
Užsieniečiai muzikos mėgėjų tinklaraščiuose yra balsavę, kas intelektualiausias. Daugiausia pagyrų sulaukė: Jimas Morrisonas („The Doors“), Janis Joplin, Jimis Hendrixas, Davidas Bowie, Brianas May‘us („Queen“), Marilyn Mansonas, Rory‘s Gallagheris, Nickas Drake‘as, Nickas Cave‘as, Blixa Bargeldas („Einsturzende Neubauten“), Z‘EV (Stefanas Weisseris), Davidas Tibetas („Current 93“), Tony‘s Wakefordas („Sol Invictus“), Kurtas Cobainas, Frankas Zappa, Robertas Frippas („King Crimson“), Alice Cooperis, Gene‘as Simmonsas („Kiss“), Johnas Lennonas, George‘as Harrisonas (abu – „The Beatles“), Bobas Dylanas, Leonardas Cohenas, Bono („U2“), Stevenas Wilsonas („Porcupine Tree“), Jordanas Rudessas („Dream Theatre“), Borisas Grebenščikovas, Viktoras Cojus…
Tiesą sakant, šį sąrašą galima tęsti dar ilgai. Intelektualusis art rokas, prog (progresyvusis) rokas ir metalas, dainuojamoji poezija (bardai, singer-songwriter), įvairių atmainų eksperimentinė muzika – tai intelektualiausieji muzikos stiliai. Vienas jų net vadinasi IDM (intelligent dance music) – intelektualioji šokių muzika (Lietuvoje tai būtų „Pieno Lazeriai“, „BrassBastardz“, „Happyendless“, IJO, Leonas Somovas ir Jazzu, Mario Basanovas ir kt.). Tarp Lietuvos eksperimentininkų taip pat daug intelektualų: pradėkime nuo Maestro Giedriaus Kuprevičiaus, unikalaus kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus, genialaus kūrėjo Viačeslavo Ganelino bei jo kolegų trio „GTČ“ – Vladimiro Tarasovo ir Vladimiro Čekasino. Tai intelektualiausias Lietuvos džiazas, pripažintas visame pasaulyje. Be abejo, yra daug džiazo kūrėjų, kurie nenusileidžia intelektualumu ir dabar: tai Petras Vyšniauskas, Liudas Mockūnas, Vytautas Labutis, Vytis Nivinskas, Dainius Pulauskas ir begalė kitų. Turime itin intelektualių klasikos atlikėjų: prestižinį Julliardą baigęs pianistas ir muzikos mokslų daktaras Edvinas Minkštimas, Petras ir Lukas Geniušai, Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai, Šarūnas Nakas, Gintaras Sodeika ir begalė kitų. Liaudies ir kantri muzikos žinovas Algirdas Klova, kantri legenda Virgis Stakėnas, šviesaus atminimo bardas ir rokeris Vytautas Kernagis… Taip pat negalime pamiršti Veronikos Povilionienės, Aistės Smilgevičiūtės („Skylė“), Alinos Orlovos, Algirdo Kaušpėdo („Antis“), Sauliaus Urbonavičiaus („Bix“) ir, be abejo, Andriaus Mamontovo. O jei dar negana – Igorio Kofo („Lemon Joy“), „Spički“, Makso Melmano ir „Biplan“, grupių „Siela“, „Avaspo“, „Donis“, „Liberte“, „The Earth Confession“ kuriama muzika taip pat yra intelektuali.
Žmonės-mįslės
Šie žmonės ir dar daug, kurių visų čia nesuminėsiu dėl vietos stokos, kuria ir kūrė itin kokybišką muziką, kuri ne tik pripildyta gyvybinės energijos, bet ir „maitina“ smegenis. Ar kam nors galėtų šauti į galvą, kad genialiojo Freddy Mercury „kolega“ – „Queen“ gitaristas“ Brianas May‘us – yra astrofizikas, mokslų daktaras, garsios mėnesinės dokumentinės BBC televizijos programos „The Sky at Night“ bendraautoris. Tai ilgiausiai transliuojama televizijos laida (nuo 1957 m. balandžio 24 d. į eterį išėjo jau 700 laidų!) pasaulyje. B. May‘us garsėja ir tuo, kad, kaip ir mūsų pirmieji bigbito ansambliai, pats susikonstravo gitarą (ji iki šiol veikia). Šis muzikantas, skirtingai nei daugelis, kuriuos įtraukė priklausomybių liūnas, niekada nerūkė, negėrė ir nevartojo narkotikų (skirtingai nei kiti „Queen“ nariai). Sudėtingą jo sukurtą „Queen“ dainą „The Prophet‘s Song“ jis susapnavo. Tai ilgiausia „Queen“ daina (trunka aštuonias minutes). B. May‘aus sapne buvo Didysis Tvanas, Biblija ir Nojaus arka. B. May‘aus vardu pavadintas asteroidas, kurį 1998 m. atrado čekų astronomai. Tai – „52665 Brianmay“.
Ne mažiau paslaptingas – ir Davidas Bowie, pramintas roko chameleonu. Tarp keliasdešimties jo albumų – ir svajinga hipiška dainuojamoji poezija, ir glam rokas, ir roko eksperimentai, ir popmuzika ir elektroninė muzika, ir dar daug visko D. Bowie apibūdinti galėtų jo paties dainos pavadinimas: „Hello, spaceboy…“
„Tje Doors“ lyderis Jimas Morrisonas rašė puikią poeziją, deja, jo gyvenimas nutrūko 27-erių. Lietuviškai išleista jo poezijos knygelė, tačiau vertimas – gana prastas… Menininkas save vadino Karaliumi Driežu (The Lizard King), Mr. Mojo Risin‘ (tai „Jim Morrison“ vardo anagrama). Štai vienas iš J. Morrisono poezijos šedevrų:
Vidinės laisvės akimirka
Kai protas atsivėręs ir
Atsiskleidusi vidinė visata
O siela klajonėms palikta
Sumišusi, be vietos, ieškanti
Draugų ir mokytojų – ir ten, ir čia
Vienas nesuprantamiausių muzikantų ir poetų yra Borisas Grebenščikovas. Tai eruditas, besidomintis daug kuo, tačiau tuo pačiu kyla įtarimas, kad jis tik žaidžia žodžiais ir prasmėmis, tarsi įvaro klausytoją į labirintą (panašų į D.Bowie, kurį kažkada jis mėgdžiojo) ir liepia paklusti psichodelinės poezijos taisyklėms. Iš daugybės B. Grebenščikovo (arba tiesiog BG) tekstų pasirinkau šmaikštų „Pasakėčia nr. 2“, kur rašoma Ezopo stiliumi:
Viena lapė beržely gyveno
Atėjo meška ir pradėjo į ją spoksot
Tada atėjo šalčiai
Viskas užšalo
Lapė nuėjo į kreditą
Meška prišalo prie medžio
Ir vis dar spokso
Pamoka čia paprasta:
Nebūk kaip ta meška –
Atėjai, ir nėra čia ko žiūrėt
Šia linksma nata ir norėčiau baigti trumpus patyrinėjimus apie intelektualius muzikantus. Išties tai didžiulio straipsnio tema, tačiau išvadą galima padaryti ir iš šio, nediduko: protingų muzikantų yra daug, o ir intelekto sąvoka ne taip paprastai apibrėši. Vieniems tai IQ skaičiukai, kitiems – gilesnė nei paprastai muzika ir dainų žodžiai, kuriuos kuria neeiliniai žmonės.
Mindaugas Peleckis
„27-erių klubas“ – toks pavadinimas buvo duotas 7-ajame dešimtmetyje, kai iš muzikos pasaulio padangės netikėtai pasitraukė visas būrys kultinių atlikėjų, nesulaukusių savo 28-ojo gimtadienio.
Šeštadienį tūkstančius gerbėjų sukrėtusi atlikėjos Amy Winehouse netektis privertė prisiminti šį liūdnai pagarsėjusį muzikos žvaigždžių sąrašą. Janis Joplin, Jimi Hendrix, Kurt Cobain, Jim Morrison bei Amy Winehouse – visi penki charizmatiški, paslaptingi, besimaudę šlovės spinduliuose… Neeilinės asmenybės tiek savo kūryba, tiek pasirinktu gyvenimo būdu, išėjusios iš gyvenimo vos 27-erių.
Leidykla „Versus aureus“ Lietuvos skaitytojams pristatė roko grupės „The Doors“ vokalisto Jameso Douglaso Morrisono poezijos knygą.
Kas yra J.Morrisonas turbūt nereikia pristatinėti. Tačiau nežiniukams: J.Morrisonas (1943–1971) – amerikietis daininkas, dainų autorius, kino filmų kūrėjas ir poetas, geriausiai žinomas kaip pagrindinis roko grupės „The Doors“ vokalistas, itin charizmatiška asmenybė roko muzikos istorijoje, kuriai priskiriama 47-oji vieta Rolling Stone geriausių visų lakų atlikėjų šimtuke.
J. Morrisonas rašyti pradėjo dar paauglystėje. Koledže studijavo dalykus, susijusius su teatru, filmais ir kinematografija. Savarankiškai išleido du poezijos tomus: „Viešpačiai. Regėjimų pastabos“ ir „Naujosios būtybės“, o 1969 m. jie buvo sujungti į vieną leidinį. Tai vieninteliai kūriniai, išleisti atlikėjui esant gyvam. Dar du poezijos tomai („Wilderness“ ir „The American Night“) pasirodė po jo mirties.
Praėjus net 41-eriems metams „Viešpačiai ir Naujosios būtybės“ pasiekė ir Lietuvos skaitytojus.
Tai pirmas žinomo dainininko J. Morrisono poezijos vertimas į lietuvių kalbą. Poemoje „Viešpačiai“ nesunkiai įžvelgiama pagrindinė mintis – kinas. „Regėjimo ir regėjimų menas.“ Kinas, anot autoriaus, atsirado ne iš literatūros, meno ar teatro, o iš liaudies burtų, nuo raganų laikų, kai apeigų metu „šešėliai tapdavo dvasiomis, apsaugančiomis nuo blogio“. „Naujosios būtybės“ – pastanga į pasaulį pažvelgti moters driežės akimis, praplėsti regėjimo lauką poetinio žodžio įtaiga.
O Laikas.lt ir leidykla „Versus aureus“ siūlo savo skaitytojams laimėti net du knygos „Viešpačiai ir Naujosios būtybės“ egzempliorius