Search Results for: "Panemunės pilis"
Lietuvoje išlikusių istorinių pilių yra vos keletas, o Panemunės pilis pagrįstai laikoma geriausiai išlikusia renesansine reprezentacine pilimi Lietuvoje. Todėl galimybė tapti tokio turto savininku – itin reta.
„eXtreme 2x100km” – “Kruvinuoju keliu” – tai pirmasis kasmetinis masinis nekonkurencinio pobūdžio trijų dienų pėsčiųjų žygis, skirtas garbingoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kovoms, vykusiomis Panemunės ruože nuo Jurbarko iki Kauno, su kryžiuočiais paminėti.
“eXtreme 2x100km” projektas – unikalus, lietuviškas, tarptautiniame žygių pasaulyje analogų neturintis renginys, kurio metu didelė dalis žygeivių pasiekia savo fizinių, psichologinių ir moralinių galimybių ribas. Tai absoliuti kova su savimi palydima žodžiais “Ryžtas, Valia, Garbė”.
Tikriausiai dar nei viena valstybė (organizuojanti tokio pobūdžio renginius) pasaulio žygių istorijoje nėra turėjusi tokio plataus, visaapimančio ir kompleksinio žygio maršrutų pasirinkimo vieno renginio metu kokį turėsime šitame renginyje! Ir štai kodėl.
Dalyviai ir maršruto etapai:
1) Masiškiausia, linksmiausia ir lengviausia dalis. Žygyje bus net 4 tarpiniai etapai – jie skirti pradedantiems ir naujiesiems žygeiviams, visiems žmonėms, nuo didelio iki mažo, nuo jauno iki senyvo, norintiems tiesiog aktyviai, šauniai ir linksmai praleisti laiką gamtoje su savo draugais, šeimomis, bendraminčiais ar bičiuliais. Pagal norus ir galimybes žygeiviai galės įveikti vieną ar kelis tarpinius etapus. Į diplomą bus įrašytas bendras įveiktas kilometražas.
Siūlomi tokie tarpiniai žygio etapai:
a) Kaunas –Zapyškis ~ 20 km
b) Gelgaudiškis – Jurbarkas ~ 20 km
c) Jurbarkas – Raudonė ~ 25 km
d) Kulautuva – Kaunas ~ 20 km
2) Nebus nuskriausti bėgikai ir dviratininkai. Jie lygiagrečiai galės galynėtis 4-iuose maratonuose! Dviratininkams bus įteikti diplomai su bendru įveiktu kilometražu, o bėgikai, įveikę 4 maratonus (tai jau Ultramaratonas) bus apdovanoti eXtreme 2x100km medaliais – Riterio Kryžiumi.
Bėgikai ne tik bėgs šituos 4 maratonus, bet dar ir “aiškinsis“ tarpusavyje, kuris iš jų greičiausias sumuojant tarpinių maratonų įveikimo laiką.
Siūlomi maratonai:
a) Kaunas – Kriūkai ~ 42 km
b) Kriūkai – Jurbarkas ~ 42 km
c) Jurbarkas – Seredžius ~ 47 km
d) Seredžius – Kaunas ~ 46 km
3) Pagaliau priartėjome prie mūsų patyrusių žygeivių! Tai žmonės (kariškiai ir civiliai) turintys daugelio metų žygių patirtį tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Žygeiviai nebijantys ilgų distancijų, turintys gerą psichologinį ir fizinį pasiruošimą. Mūsų elitiniai žygeiviai pėsčiomis įveiks pilną eXtreme 2 x 100 km atstumą maršrutu Kaunas – Jurbarkas – Kaunas. Jiems iškilmingai bus įteikti Riterio Kryžiai prie Kauno miesto Rotušės.
Renginio data ir žygio maršrutas:
Pirmas etapas (birželio 30d.- liepos 1d.): Kaunas (Karo muziejus)– Kačerginė – Zapyškis – Plokščiai – Gelgaudiškis – Kiduliai – Jurbarkas. Viso: 100 km per 24 val.
Startas numatomas birželio 30d. 10val. prie Vytauto Didžiojo Karo muziejaus.
Antras etapas (liepos 1 -2 d.): poilsis Jurbarke; Viso: 24 val.
Trečias etapas (liepos 2-3 d.): Jurbarkas – Skirsnemunė – Panemunės Pilis – Raudonės pilis – Veliuona – Seredžius – Vilkija – Kulautuva – Kaunas (Rotušės aikštė). Viso: 100 km per 24 val.
Finišas numatomas liepos 3d. 10-15val. prie Kauno Rotušės.
Visas žygio maršrutas drieksis pačiomis vaizdingiausiomis panemunės vietomis: istoriniai miestai ir miesteliai, šimtmečius menantys piliakalniai, pilys, dvarai ir regioninis Panemunių parkas, visa tai matys žygio dalyviai.
Mūsų tikslas šiuo žygiu paskatinti žmonės keliauti, aktyviai ir prasmingai praleisti laisvalaikį bendraminčių būryje, patirti naujų įspūdžių, todėl mes norime ir siekiame, kad tokiame renginyje dalyvautų kuo daugiau žmonių. Kviečiame miestų ir seniūnijų gyventojus kartu su mumis dalyvauti šiame renginyje.
Šiais metais žygyje turėsime ir svečių iš užsienio: Latvijos, Estijos, Švedijos, Vokietijos, Norvegijos ir Lenkijos.
Pėsčiųjų žygių asociacija – visuomeninė, nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindiniai veiklos tikslai ir uždaviniai yra:
vienyti keliauti mėgstančius žmones, propaguoti keliavimą pėsčiomis kaip aktyvią, kultūringą ir aplinką tausojančią laisvalaikio praleidimo formą;
ugdyti Lietuvos žygių mėgėjų patriotiškumą, pilietiškumą, meilę gamtai, puoselėti kultūros ir istorines tradicijas;
kasmet organizuoti masinius nekonkurencinio pobūdžio dviejų ar daugiau dienų žygius;
bendradarbiauti, dalyvauti bendruose projektuose Lietuvoje ir užsienyje su kitomis visuomeninėmis organizacijomis, žygeivių klubais, lietuvių išeivių bendruomenėmis kitose valstybėse; valstybinėmis institucijomis;
Registracija ir visa pilna informacija apie renginį: www.pesciujuzygiai.lt
Nemunu į Lietuvą šimtmečiais brovėsi kryžiuočiai, daug kraujo nuplovė upė… Natūraliuose jos šlaituose išlikę ryškūs XIII – XV amžių karų su kryžiuočiais laikotarpio Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai. Tai Palemono kalnas, Gedimino kapo kalnas, ant kurių stovėjo Pieštvės ir Veliuonos pilys, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Traukos objektai šiose vietose – tai renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys su savo parkais, dvarai – Gelgaudiškio, Belvederio, Veliuonos ir Ilguvos.
Raudonėje, jau daugiau kaip 400 metų stūkso didinga pilis. Per amžius ji keitėsi, tačiau neprarado savo gyvybės ir istorinės dvasios. Joje kūrėsi ir gyveno didikai, užsienio šalių aristokratai. Dauguma jų čia vasarodavo. Dabar ši vieta taip pat gyvybinga. Pavasario pabaigoje ją apsupa ne tik sužaliavusi ir žiedais pasipuošusi gamta, bet ir šurmulinga, teatralizuota, praeitį menanti šventė.
Šventė, kuri pavadinta „Panemunių žiedai“, šiemet rengiama jubiliejinį, 10-ąjį kartą. Pirmąkart ji įvyko 2001 m.
„Pamenu tą 2000-ųjų pavasarį, kai ryžomės valdžios, žiniasklaidos, kultūros pasaulio atstovams parodyti, kokia graži yra Panemunė. Surengėme ekskursiją Nemunu dviem nedideliais Vidaus vandens kelių direkcijos laiveliais. Tai buvo pirmasis gegužės savaitgalis – pats žydėjimas! Nors mintys, apie tai, kad šią vietą pamatyti turėtų kuo daugiau žmonių sukosi jau seniau, tačiau tas pasiplaukiojimas buvo tarsi impulsas imtis konkrečių veiksmų“, – apie šventės idėjos gimimą pasakojo jos autorė ir organizatorė Iveta Balserienė.
Prie Raudonės pilies sumanyta rengti teatralizuotą šventę, kurioje būtų atkuriama įvairių laikmečių dvasia. Kitaip nei šventės kitose pilyse, kuriose vyksta klasikinės muzikos koncertai, čia naujai atgimsta buvusių pilies šeimininkų gyvenimo istorijos, šurmuliuoja dvaro praeities gyvenimą menantys teatralizuoti kiemeliai.
Pirmoji, 2001-ųjų šventė vyko net tris gegužės mėnesio savaitgalius. Tik kitais metais buvo apsistota didžiausią vertę istoriniu ir gamtiniu požiūru turinčioje panemunės vietovėje – Raudonėje.
Daug metų didinga Raudonės pilis slėpė savo šeimininkų gyvenimo istorijas. Šiltuose kraštuose šaltą žiemą praleidusių pilies šeimininkų grįžimas visad įkvėpdavo gyvybės vienoje gražiausių Lietuvos vietų esantiems rūmams. Jie greitai prisipildydavo svečių šurmulio, kuris virto nepakartojama tradicija – kasmet vykstančia švente „Panemunių žiedai“. Sveikinti vasaros ir sutikti į pilį sugrįžtančių jos šeimininkus suplaukia tūkstančiai svečių iš visos Lietuvos.
Pilis jau kvepėjo paskutiniosios jos šeimininkės, ponios Olgos de Faria e Kastro, levandų vandeniu, prancūziška pudra. Šventėje lyg senovinis jos veidrodis atsispindėjo XX a. pradžios didikų gyvenimas.
Taip pat Raudonė buvo tapusi romantika alsuojančia vieta, nes būtent šioje pilyje įsiliepsnojo portugalo Žozė de Faria e Kastro ir ankstesnės jos paveldėtojos ponios Sofijos meilė. Čia skambėjo portugališkosios Madeiros salos muzika, dainos ir šokiai.
Šiemet laikas pasuktas dar giliau į praeitį. Prabils žmogus „Nykštukas“ – kunigaikščio P. Zubovo numylėtinis ir gyvenimo palydovas. „Nykštuko“ užrašyti ir dar niekur neskelbti rankraščio puslapiai traukia savo paslaptimi, kuri bus atkleista gegužės 28 d. per jubiliejinę „Panemunių žiedų“ šventę.
Kaip ir kasmet šventė išlaikys pagrindinį savo tikslą – parodyti Raudonės svečiams šio krašto grožį, padėti įkvėpti gamtos ir istorijos dermės. Kartu su teatralizuotos šventės herojais pasijusti praeities dalimi. Tai, kas buvo gražu anksčiau, atsinešti į šiandieną.