Search Results for: "Pieno lazeriai"
Šį antradienį „Rūdninkų knygyne“ buvo pristatytas naujas džiazo muzikos albumas – „Jazz miniatures“. Muzikines džiazo istorijas jame pasakoja grupių „Empti“ bei „Pieno lazeriai“ vokalistė Giedrė Kilčiauskienė ir projektas „Džiazo miniatiūros“. Melomanai albume ras dešimt žinomų džiazo, pop muzikos ir roko kūrinių, aranžuotų žinomo džiazo pianisto Andrėjaus Polevikovo.
Pačiam žiemos įšalo sūkuryje, jei ne lietuvis į šiltus kraštus, tai šilti kraštai pas mus – Kuba atkeliauja į Lietuvą!
Vasario 4 dieną Bacardi romas švenčia 150 jubiliejų! Vedami nepakartojamos Bacardi istorijos ir Kubos žavesio, populiariausias romas pasaulyje organizuoja įspūdingiausią kubietišką šventę Lietuvoje. Tokio vakarėlio ir gimtadienio šventimo mūsų šalis dar nematė!
Viename žinomiausių klubų Vilniuje LOFTAS vasario 4 dieną yra kuriama mažoji Kubos interpretacija – į kelių šimtų kvadratinių metrų plotą bus sutelkta visa tai, ką geriausio pasauliui gali pasiūlyti ši egzotiška ir muzikali šalis Karibų jūros viduryje.
Renginys neprilygs jokiems standartams – tai bus unikalu ir savita! Kiekviename žingsnyje lankytojo lauks netikėtumai ir penkios autentiškos zonos, kurios palaipsniui transformuosis ir galiausiai taps vientisa erdve.
Jaukus kubietiškas baras, kubietiškų šokių pasirodymai, gyvai atliekamos bossanovos garsai kartu su soliste Giedre („Empti”, „Pieno lazeriai”) – tai tik tai, ką žada pati vakarėlio pradžia.
Kartu su salsos šokių mokyklos pristatymu atsivers naujos erdvės, kuriose visų lankytojų lauks geros emocijos, rimti žaidimai, autentiška fotosesija, ir tikras kubietiškas pasirodymas – solistas Federico atskleis visą Kubos žavesį naujausiame „TABAMI goes Cuba“ projekte! Taip pat NO DJ’s su latino muzikos programa neleis jums nustygti vietoje iki pat paryčių.
Taigi vasario 4 d. visiems puikiai žinomas klubas tapęs “Casa de Bacardi” (liet. Bacardi namai), kviečia į tokį vakarėlį, koks būna tik kartą per 150 metų. Vakaras uždaras ir tik išrinktieji galės patekti į įspūdingiausią vakarėlį (dalyvaukite ir ieškokite galimybių patekti: www.facebook.com/bacardi).
Klausydami savo mėgstamos muzikos, dažnai nesusimąstome apie jos dainų tekstus, o apie muzikantų gyvenimą taip pat dažnai nežinome įvairių subtilybių. Ir nors dažnai muzikos kūrimas daugeliui atrodo pramoga, nereikalaujanti labai aukšto IQ (visgi, tai ne tikslieji mokslai), labai intelektualių muzikantų yra tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Mūsų muzikos apžvalgininkas Mindaugas Peleckis pradeda paieškas…
Intelektualiausieji… kaip atsirinkti?
Kandidatų į protingiausio muzikanto sostą – išties daug. Todėl pavardinsiu bent kelis variantus (galbūt skaitytojai su manimi nesutiks, gal turės kitų favoritų).
Užsieniečiai muzikos mėgėjų tinklaraščiuose yra balsavę, kas intelektualiausias. Daugiausia pagyrų sulaukė: Jimas Morrisonas („The Doors“), Janis Joplin, Jimis Hendrixas, Davidas Bowie, Brianas May‘us („Queen“), Marilyn Mansonas, Rory‘s Gallagheris, Nickas Drake‘as, Nickas Cave‘as, Blixa Bargeldas („Einsturzende Neubauten“), Z‘EV (Stefanas Weisseris), Davidas Tibetas („Current 93“), Tony‘s Wakefordas („Sol Invictus“), Kurtas Cobainas, Frankas Zappa, Robertas Frippas („King Crimson“), Alice Cooperis, Gene‘as Simmonsas („Kiss“), Johnas Lennonas, George‘as Harrisonas (abu – „The Beatles“), Bobas Dylanas, Leonardas Cohenas, Bono („U2“), Stevenas Wilsonas („Porcupine Tree“), Jordanas Rudessas („Dream Theatre“), Borisas Grebenščikovas, Viktoras Cojus…
Tiesą sakant, šį sąrašą galima tęsti dar ilgai. Intelektualusis art rokas, prog (progresyvusis) rokas ir metalas, dainuojamoji poezija (bardai, singer-songwriter), įvairių atmainų eksperimentinė muzika – tai intelektualiausieji muzikos stiliai. Vienas jų net vadinasi IDM (intelligent dance music) – intelektualioji šokių muzika (Lietuvoje tai būtų „Pieno Lazeriai“, „BrassBastardz“, „Happyendless“, IJO, Leonas Somovas ir Jazzu, Mario Basanovas ir kt.). Tarp Lietuvos eksperimentininkų taip pat daug intelektualų: pradėkime nuo Maestro Giedriaus Kuprevičiaus, unikalaus kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus, genialaus kūrėjo Viačeslavo Ganelino bei jo kolegų trio „GTČ“ – Vladimiro Tarasovo ir Vladimiro Čekasino. Tai intelektualiausias Lietuvos džiazas, pripažintas visame pasaulyje. Be abejo, yra daug džiazo kūrėjų, kurie nenusileidžia intelektualumu ir dabar: tai Petras Vyšniauskas, Liudas Mockūnas, Vytautas Labutis, Vytis Nivinskas, Dainius Pulauskas ir begalė kitų. Turime itin intelektualių klasikos atlikėjų: prestižinį Julliardą baigęs pianistas ir muzikos mokslų daktaras Edvinas Minkštimas, Petras ir Lukas Geniušai, Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai, Šarūnas Nakas, Gintaras Sodeika ir begalė kitų. Liaudies ir kantri muzikos žinovas Algirdas Klova, kantri legenda Virgis Stakėnas, šviesaus atminimo bardas ir rokeris Vytautas Kernagis… Taip pat negalime pamiršti Veronikos Povilionienės, Aistės Smilgevičiūtės („Skylė“), Alinos Orlovos, Algirdo Kaušpėdo („Antis“), Sauliaus Urbonavičiaus („Bix“) ir, be abejo, Andriaus Mamontovo. O jei dar negana – Igorio Kofo („Lemon Joy“), „Spički“, Makso Melmano ir „Biplan“, grupių „Siela“, „Avaspo“, „Donis“, „Liberte“, „The Earth Confession“ kuriama muzika taip pat yra intelektuali.
Žmonės-mįslės
Šie žmonės ir dar daug, kurių visų čia nesuminėsiu dėl vietos stokos, kuria ir kūrė itin kokybišką muziką, kuri ne tik pripildyta gyvybinės energijos, bet ir „maitina“ smegenis. Ar kam nors galėtų šauti į galvą, kad genialiojo Freddy Mercury „kolega“ – „Queen“ gitaristas“ Brianas May‘us – yra astrofizikas, mokslų daktaras, garsios mėnesinės dokumentinės BBC televizijos programos „The Sky at Night“ bendraautoris. Tai ilgiausiai transliuojama televizijos laida (nuo 1957 m. balandžio 24 d. į eterį išėjo jau 700 laidų!) pasaulyje. B. May‘us garsėja ir tuo, kad, kaip ir mūsų pirmieji bigbito ansambliai, pats susikonstravo gitarą (ji iki šiol veikia). Šis muzikantas, skirtingai nei daugelis, kuriuos įtraukė priklausomybių liūnas, niekada nerūkė, negėrė ir nevartojo narkotikų (skirtingai nei kiti „Queen“ nariai). Sudėtingą jo sukurtą „Queen“ dainą „The Prophet‘s Song“ jis susapnavo. Tai ilgiausia „Queen“ daina (trunka aštuonias minutes). B. May‘aus sapne buvo Didysis Tvanas, Biblija ir Nojaus arka. B. May‘aus vardu pavadintas asteroidas, kurį 1998 m. atrado čekų astronomai. Tai – „52665 Brianmay“.
Ne mažiau paslaptingas – ir Davidas Bowie, pramintas roko chameleonu. Tarp keliasdešimties jo albumų – ir svajinga hipiška dainuojamoji poezija, ir glam rokas, ir roko eksperimentai, ir popmuzika ir elektroninė muzika, ir dar daug visko D. Bowie apibūdinti galėtų jo paties dainos pavadinimas: „Hello, spaceboy…“
„Tje Doors“ lyderis Jimas Morrisonas rašė puikią poeziją, deja, jo gyvenimas nutrūko 27-erių. Lietuviškai išleista jo poezijos knygelė, tačiau vertimas – gana prastas… Menininkas save vadino Karaliumi Driežu (The Lizard King), Mr. Mojo Risin‘ (tai „Jim Morrison“ vardo anagrama). Štai vienas iš J. Morrisono poezijos šedevrų:
Vidinės laisvės akimirka
Kai protas atsivėręs ir
Atsiskleidusi vidinė visata
O siela klajonėms palikta
Sumišusi, be vietos, ieškanti
Draugų ir mokytojų – ir ten, ir čia
Vienas nesuprantamiausių muzikantų ir poetų yra Borisas Grebenščikovas. Tai eruditas, besidomintis daug kuo, tačiau tuo pačiu kyla įtarimas, kad jis tik žaidžia žodžiais ir prasmėmis, tarsi įvaro klausytoją į labirintą (panašų į D.Bowie, kurį kažkada jis mėgdžiojo) ir liepia paklusti psichodelinės poezijos taisyklėms. Iš daugybės B. Grebenščikovo (arba tiesiog BG) tekstų pasirinkau šmaikštų „Pasakėčia nr. 2“, kur rašoma Ezopo stiliumi:
Viena lapė beržely gyveno
Atėjo meška ir pradėjo į ją spoksot
Tada atėjo šalčiai
Viskas užšalo
Lapė nuėjo į kreditą
Meška prišalo prie medžio
Ir vis dar spokso
Pamoka čia paprasta:
Nebūk kaip ta meška –
Atėjai, ir nėra čia ko žiūrėt
Šia linksma nata ir norėčiau baigti trumpus patyrinėjimus apie intelektualius muzikantus. Išties tai didžiulio straipsnio tema, tačiau išvadą galima padaryti ir iš šio, nediduko: protingų muzikantų yra daug, o ir intelekto sąvoka ne taip paprastai apibrėši. Vieniems tai IQ skaičiukai, kitiems – gilesnė nei paprastai muzika ir dainų žodžiai, kuriuos kuria neeiliniai žmonės.
Mindaugas Peleckis
Lapkričio 7 d. naujoje sostinės muzikinėje erdvėje – „Vienuolio Pub“– koncertuosianti Giedrė Kilčiauskienė sako jau seniai nebesmerkianti tų atlikėjų, kurios dainuoja „įvairiomis kūno dalimis“. Patyrusi dainininkė dainavimo mokė ne vieną žinomą šalies atlikėją. Ji įsitikinusi, kad dainuojant svarbiausia yra galva ir širdis, o natos ir balsas tėra tik priemonė išreikšti tai, ką jaučiame.
Šį šeštadienį, spalio 24 d., naujoje sostinės muzikinėje erdvėje „Vienuolio Pub“ (Vienuolio g. 4) koncertuosiančios grupės „Makchu Pikchu“ vokalistas Mantvydas Čiuplys (22 m.) savo pavyzdžiu įrodinėja, kad tobulėjimui ribų nėra: daug metų „Ąžuoliuke“ dainavęs jaunuolis du sykius dalyvavo muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“, o vėliau nusprendė tobulinti dainavimo įgūdžius Vilniaus kolegijoje. Žaviam ir talentingam jaunuoliui nei šlovė, nei gerbėjos galvos susukti nespėjo – gal todėl, kad profesinį gyvenimą stengiasi atskirti nuo asmeninio.
Šiuo metu Justė Arlauskaitė-Jazzu – bene populiariausia dainininkė Lietuvoje, jos asmeninis gyvenimas toli gražu nėra atversta knyga. Šiandien projekto „X Faktorius“ teisėja su savo gerbėjais dalinasi iki šiol niekam nežinomais faktais apie save, linksmomis istorijomis ir laimėjimais, kuriuos ji vadina svarbiausiais savo muzikinėje karjeroje.
Žinote tą būseną, kai stebi ekrane herojų ir jo kasdienybė ima guosti? Dažniausiai jis būna keistuolis vienišius, o jų įprasta buitis atrodo tokia jauki, rami. Ir staiga jiems nutinka kažkas nepaprasto. Dviese su kate gyvenusi mergina sutinka gyvenimo meilę. Dienoraštį niūriais vakarais rašantis vaikinas įsimylį dėl jo taip pat galvą pametusią gražuolę. Tada pradedi tikėti stebuklais, už kampo tavęs laukiančia sėkme ir laime. Patiki, nes kinas tave apgauna. Tačiau yra filmų, kurie pateikdami štai tokias situacijas, atvirkščiai – moko neįklimpti taip lengvai į kinematografinį melą.
Paskutinį kartą J. Didžiulis su žmona Erica Jennings Kuboje lankėsi praėjusią vasarą. Vasario 4 d. menų fabrike „Loftas“ įvyks mažoji Kubos interpretacija – vakarėlis, koks būna tik kartą per 150 metų – „Bacardi 150 metų gimtadienis“, kur pasirodys ir J. Didžiulis.
Justės Arlauskaitės, geriau žinomos kaip Jazzu, muzikinis kelias veda viena kryptimi: į viršų. Nors jai dar tik 22-eji, kartu su prodiuseriu Leonu Somovu mergina jau yra surengusi koncertus Jungtinėje karalystėje, Airijoje, Vokietijoje ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, laimėjusi „Best Baltic Act“ prizą MTV Europos muzikos apdovanojimuose, išleidusi du albumus ir pasirašiusi kontraktą su švedų prodiuseriais dėl solinio albumo išleidimo.
Pirmąjį rudens savaitgalį (rugsėjo 3-5 d.) Vilnių užplūsianti „Sostinės dienų“ fiesta nesibaigs vos saulei nusileidus. Didžiausios miesto šventės rengėjų iniciatyva šiemet pirmąsyk organizuojamas „SD Klubas“, įsikursiantis Pranciškonų vienuolyno ansamblio sienų apsuptame Piano.lt kieme. Kviečiame penktadienio ir šeštadienio vakarus praleisti su įspūdinga trumpametražių filmų ir bene įdomiausių gyvai grojančių Lietuvos grupių ir DJ’ų atliekama šokių muzika.