Search Results for: "Povilaitis"
„Linas Karalius viską suorganizavo“, – juokėsi Stasys Povilaitis, paklaustas kam reikėtų dėkoti už jo ir ŽAS bendrą dainą. Naujas dueto kūrinys „Palanga“ – roko ir repo ritmu suskambęs dviejų visų laikų geriausių dainų apie garsųjį kurortą junginys.
„Jei šiandien tau kepenis skauda ir inkstus, vadinasi buvo gyvenimas linksmas“, – dainuoja Daktaras Stasys Povilaitis.
Šį rytą pusryčiaujame su nuotaikinga niekada „iš mados“ neišeinančio S. Povilaičio daina „Aš daktaras“.
Sunku patikėti, kad 64 metų estrados senbuvis kažkada liepė visiems kasdien valytis dantis, nes, pasak jo, „vien tik dantys valdo mus“.
Skanaus!
„Golden Parazyth“ vardas puikiai pažįstamas visiems, nors kiek besidomintiems aktualia lietuviška muzika. Nežiūrint į tai, Giedrius vis dar sugeba nustebinti gerbėjus netikėtais savo amplua. Šį šeštadienį jis iškeis mikrofoną į didžėjaus ausines ir pristatys pop muzikos favoritų selekcija rudens pradžioje atgimusioje, o dabar ir į „Studio 9“ šokių salioną persikrausčiusioje renginių serijoje „We Love Pop“. Artėjant vakarėliui – keli Giedriaus favoritai.
Gražia tradicija tapę Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ metų geriausios lietuvių kino aktorės rinkimai yra vieninteliai, kuriuose lemiamą balsą turi patys kino žiūrovai. Likus vos porai savaičių iki 18-ojo „Kino pavasario“, festivalio ir rinkimų globėjos kompanijos „Bourjois“ surengto iškilmingo vakaro metu šiandien pristatytos trys praėjusiais ir šiais metais kine ryškiausiai suspindusios aktorės: Jurga Jutaitė, Severija Janušauskaitė ir Valda Bičkutė.
Jau po mažiau nei mėnesio tarptautinis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ džiugins ne tik pilnametražių, bet ir trumpametražių filmų gerbėjus. Konkursinėje programoje „Trumpas konkursas“ šiemet varžysis net 26 filmai iš 14 šalių. Kovo 14 – 28 dienomis kino mylėtojai galės mėgautis trumpomis, bet efektingomis juostomis, kurias sukūrė gerai žinomi kino kūrėjai bei jauni Rytų ir Centrinės Europos šalių režisieriai.
Vakar, sekmadienį, Kulinarijos studijoje įvykęs studentų kulinarinis konkursas atskleidė, kad šiandien studijuojantys žmonės nebesitenkina paprasčiausiais bulvių ir makaronų patiekalais. Ragautojai palankiausiai įvertino Verslo vadybos fakultete (VVF) tarptautinį verslą studijuojančių pirmakursių Gintartės Šukevičiūtės ir Gintarės Jušaitės pagamintą lazaniją su vištienos bei morkų įdaru. Merginų patiekalas išskyrė ir viena mažiausių patiekalo savikaina, kiek viršijančia 9 Lt dviems žmonėms.
Vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė docentė Sigita Lesinskienė įsitikinusi, kad dabartinė jaunoji karta – gana pilietiška, tautiška ir motyvuota ginti savo kraštą.
Keletas klausimų jai…
Net du trečdaliai jaunų lietuvių vaikystėje patyrė smurtą, nepriežiūrą bei sunkumus šeimoje. Toks ankstyvasis patyrimas yra susijęs su rizikingu elgesiu suaugus bei didesne bandymų žudytis rizika.
Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atlikto tyrimo „Neigiama vaikystės patirtis” duomenimis, apklausus 1636 19-21 metų studentus iš 11-os skirtingų valstybinių aukštųjų mokyklų paaiškėjo, kad net trečdalis jų vaikystėje patyrė fizinę ir psichologinę nepriežiūrą, pavyzdžiui, neturėdavo pakankamai maisto ar jautėsi nemylimi. Psichologinį smurtą patyrė 6,6 proc. vyrų ir 7,8 proc. moterų. Fizinį smurtą patyrė 9,4 proc. vyrų ir 7,2 proc. moterų. Seksualinį smurtą vaikystėje patyrė 3,5 proc. vyrų ir 6 proc. moterų.
18,9 proc. vyrų ir 29,1 proc. moterų gyveno šeimose, kuriose buvo priklausomų nuo alkoholio ar narkotikus vartojančių asmenų. 11,4 proc. vyrų ir 17,8 proc. moterų yra stebėję naudojamą smurtą prieš motiną ar pamotę. Tėvų išsiskyrimą ar skyrybas patyrė apie penktadalis tiriamųjų.
Trečdalis respondentų nepatyrė nė vienos neigiamos patirties vaikystėje, tačiau du trečdaliai tiriamųjų išgyveno bent vieną neigiamą patirtį. Keturių ar daugiau formų neigiamą patirtį išgyveno 8,3 proc. vyrų ir 13,9 proc. moterų.
Nustatyta, kad tie asmenys, kurie vaikystėje patyrė psichologinį, fizinį bei seksualinį smurtą, nepriežiūrą, įvairių sunkumų šeimoje (psichoaktyvių medžiagų vartojimą, smurtą, šeimos nario įkalinimą, gyvenimą su psichinių sutrikimų turinčiais asmenimis, tėvų skyrybas), suaugę yra dažniau linkę įsitraukti į rizikingą elgesį. Tose asmenų grupėse, kurios susidūrė su daugiau neigiamos patirties formų, buvo daugiau vartojusių psichotropines medžiagas, rūkančių ir anksčiau nei kiti pradėjusių lytinį gyvenimą. Neigiamas patyrimas vaikystėje taip pat susijęs su didesne bandymų žudytis rizika. Keturias ar daugiau (iš dešimties neigiamos patirties kategorijų) neigiamas patirtis išgyvenusių asmenų bandymų žudytis rizika yra 13,4 karto didesnė nei tų, kurie nepatyrė nė vienos neigiamos patirties.
Pasak „Vaikų linijos” vadovo Roberto Povilaičio, iš tyrimo rezultatų aiškiai matome, kad neigiama patirtis vaikystėje yra susijusi su tuo, kiek mes rizikingai elgsimės vėliau. „Siekiant sušvelninti neigiamos patirties poveikį, mūsų – suaugusiųjų – vaidmuo tampa labai svarbus. Tikiuosi, kad tyrimas paskatins dar kartą grįžti prie diskusijos apie fizinių bausmių naudojimą vaikų auklėjime ir padės suprasti, kad jos nėra naudinga patirtis. Siekdami turėti dvasiškai sveikesnius piliečius po dvidešimties metų, sprendimus turime priimti jau šiandien”, – sako R. Povilaitis.
„Vaikų linija” nuo 2004m. vykdo kampaniją „BE PATYČIŲ”, kurios įgyvendinimo metu išleido pirmąją lietuvišką nemokamą literatūrą mokykloms, organizavo tarptautines konferencijas, sukūrė interneto svetainę www.bepatyciu.lt, pritraukė žinomus visuomenei žmones sprendžiant patyčių problemą, inicijavo savaitę „BE PATYČIŲ” bei kitais būdais prisidėjo prie gerosios patirties sprendžiant smurto ir patyčių problemas sklaidos.
Pasaulinėje muzikos industrijoje svetimų dainų perdarymas („koveriavimas“) tapo neatsietina ir pilnaverte verslo dalimi. Lietuvos muzikantai taip pat neatsilieka. Tiesa, kartais tai pavirsta į apgailėtiną parodiją, tačiau ne visada. Kaip sakoma, iš šimto blogų, bent vienas būna tikrai geras.
Kartais kalbama, kad gerą koverį sunkiau padaryti negu originalią dainą. Štai, prancūzai „Novelle voyage” išgarsėjo perdainuodami ir naujam gyvenimui prikeldami įvairaus stiliaus senus dainų topus. Muzikos legenda – Johnny Cashas – kitų dainas perdarydavo taip gerai, kad net didžiausi melomanai pasimesdavo ir prirašydavo jas prie autorinių Casho darbų.
Deja, Lietuvoje tokių koverių išties mažai. Turbūt visi gerai prisimename realybės šou žvaigždūnų perdarytus pop kūrinius, kurie tiesiog keldavo juoką. Tačiau ir mes turime kuo pasidžiaugti. Tiesa, ar verta perdaryti kitų dainas, ar ne – palieku spręsti jums.
Pateikiame keletą įdomesnių Lietuvos muzikantų dainų, perdarytų tiek iš vietinių, tiek iš užsienio atlikėjų kūrinių:
„Keistuolių teatras“
Šie linksmieji teatralai ne tik metų metus džiugina nuostabiais spektakliais, bet ir pasižymi profesionaliais pasaulinių muzikos hitų koveriais. Tiesa, jie teisybės neslepia ir albumą pavadino „Vogtos dainos“.
„Keistolių teatras“ – „O mes vaikai“
Originalas „USA for Africa“ – „We are the world“
Jazzu
Turbūt viena perspektyviausių ir daugiausiai žadančių Lietuvos atlikėjų. Šilkinio balso savininkė perdarė SEL’o dainą:
Jazzu – „Kiemas“
Originalas SEL – „Kiemas“
„Bora“
Viena pirmųjų ir turbūt pati populiariausia Lietuvoje ir Europoje hardkoro stiliaus grupė Lietuvoje. Perdarė pankroko legendų „The Clash“ kūrinį:
„Bora“ – „Vilnius Dega“
Originalas „The Clash“ – „London’s burning“
„Atsitiko“
Švelniosios „Atsitiko“ perdarė seną lietuvišką pop hitą „Novelle voyage” stiliumi:
„Atsitiko“ – „Kas mes tokie? (ne metalistai)“
Originalas „D.A. 17“ – „Kas mes tokie? (ne metalistai)“
„Arklio galia“
Tikri blizenai iš Lietuvos. Labai jauni ir labai įdomus. Jie pasirinko J. Hendrix’o kūrinį:
„Arklio Galia“ – „Ei, Juozai“
Originalas Jimi Hendrix – „Hey Joe“
„Antis“
Legendinė roko grupė beveik neatpažįstamai interpretavo senos pop grupės dainą:
„Antis“ – „Zombiai“
Originalas „Down Under – Men at work“
Stasys Povilaitis
Mūsų mamų ir močiučių numylėtinis ir pop estrados ikona. Dainą perdarė taip, kad netgi A. Mamontovui koveriavus šią versiją, skliausteliuose buvo rašoma S. Povilaičio autorystė!
Stasys Povilaitis – „Švieski man vėl“
Originalas Tony Ronald – Get Me Some Help
Rinko Goda Raibbytė
Aleksandras Makejevas (g. 1976) – roko grupių „Mechaninis Apelsinas“, LSD dainų kūrėjas, roko atlikėjas. Šiame straipsnyje išsamiai pristatome šį dainininką ir jo kūrybos kelią. A.Makejevas muzikanto karjerą pradėjo 1991-aisias: „Tais metais su klasiokais įkūrėm grupę „Šiukšliadėžė“, kuri po to transformavosi į grupę „Moraliniai valkatos“, buvo įrašyti keli (trys, – M. P.) albumai, bet įrašų praktiškai neliko, kai kurias dainas vėliau perdariau ir įrašiau. 1991–1992 metais grojau bosine gitara grupėje „Marichuana“. 1993 metų pabaigoje Trakuose su draugais įkūrėm grupę LSD, koncertavom įvairiuose pankroko ir alternatyvos festivaliuose, deja, įrašų nebeturiu. 1996 metais dainavau ir rašiau tekstus grupėje „Mechaninis apelsinas“. 1999–2000 metais grojau gitara grupėje „N-14“ (Kasčio Minkausko įkurta grupė), su šia grupe koncertavom Lietuvoje ir Vokietijoje. Nuo 2001 metų pradėjau solo karjerą.“