Search Results for: "Stalin"
Svetlana Alilujeva (arba Lana Peters) buvo vienintelė Sovietų Sąjungos diktatoriaus Stalino dukra. Dezertyravusi iš Sovietų Sąjungos, ji atvirai reiškė neapykantą tėvui ir visam sovietiniam rėžimui.
Baladžio 2 d.,18 val., Lietuvos nacionaliniame dramos teatro naujojoje scenoje – Studijoje, bus rodomas Kauno kamerinio teatro aktoriaus Aleksandro Rubinovo monospektaklis – „KOBA“. Jis sukurtas pagal populiaraus rusų rašytojo Edvardo Radzinskio apsakymą.
Tai intriguojanti istorija apie Staliną (Koba – revoliucinis Stalino slapyvardis), kurią pasakoja jo jaunystės draugas ir bendražygis. Daugelį metų jie buvo išvien – mylėjo ir gerbė vienas kitą, dalinosi duonos rieke ir revoliucijos pergalės džiaugsmais… Kol kovotojas Koba tapo diktatoriumi Stalinu… O meilė virto visa apimančia baime… Baime, kuri ardo žmogiškumą, kurioje gimsta nusikaltimai, kuri gniuždo, kausto, deformuoja ir naikina. Jis leido draugams kreiptis į jį „tu“ ir žiūrėjo, kaip jie bąla iš baimės. Jis sunaikino visus, kurie jo nebijojo. Tuos, kurie jo bijojo, taip pat. Ir liko vienas. Su vienatvės baime. Su baime, visa apimančia.
Spektaklis yra apkeliavęs nemažai tarptautinių teatro festivalių: „Armmono“ Jerevane (Armėnija), „Zvaigzne“ Rygoje (Latvija), „Vidlunia“ Chmelnickyje (Ukraina), Maskvoje (Rusija), Charkove (Ukraina), o šiais metais festivalyje „Monoklis“, Sankt-Peterburge (Rusija) pelnė I premiją.
Esate, kada nors įsimylėję mėgiamos knygos veikėją, pasiilgę jo užvertus paskutinį knygos puslapį, norėję išeiti pasivaikščioti, išgerti kavos su pamėgtu herojumi? Daugeliui žmonių tokie potyriai nėra svetimi. Seniausias ir didžiausias knygynas Izraelyje panaudojo tai reklamai sukurti.
JAV ir Kanados mokslininkai nustatė, kad dvasinė ir emocinė sveikata priklauso nuo to, kokį maistą vartoja žmogus.
Atėjus ilgų rudens vakarų metui, daugiau laiko galime skirti eksperimentams virtuvėje, o ir šviežių rudeniškų daržo gėrybių dar gausu. Tinklaraščio Maistoklubas.lt autorė Ilona Juciūtė dalijasi keletu puikių rudeniui tiksiančių pyragų receptų.
Lietuvoje išlikusių istorinių pilių yra vos keletas, o Panemunės pilis pagrįstai laikoma geriausiai išlikusia renesansine reprezentacine pilimi Lietuvoje. Todėl galimybė tapti tokio turto savininku – itin reta.
Labai mėgstu koncertuoti. Ir kažkodėl labiausiai – rudenį. Kai visi sulėtėja, kai vis anksčiau sutemsta, kai prisimenam didelius jaukius megztinius ir, namie įsijungę stalinę lempą, sėdim ir galbūt nieko ypatingo neveikiam. Neveikiam, o jauku. Gal tyliai groja muzika, gal kažkas iškepė mums obuolių pyragą, gal mes šiandien pakalbėjom su kitam mieste gyvenančiu draugu ir, pasiuntę jam labų dienų, supratom, kad esam šitam vienišam pasauly ne vieni, kad mūsų irgi neužmiršta, kaip ir mes neužmirštam. JEI neužmirštam.
Praėjus penkiolikai metų režisierius Oskaras Koršunovas vėl sugrįžo į prestižinę Venecijos bienalę. Šiemet organizatoriai siekė pakviesti devynis įdomiausiai šiuo metu kuriančius Europos teatro menininkus, tarp kurių – ir lietuvių režisierius, savaitę trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse Antono Čechovo „Žuvėdros“ tema dalinęsis patirtimi su profesionaliais italų aktoriais. Tiek laiko pakako gimti spektakliui, nustebinusiam ir patį režisierių.
Ar kalbant apie 1913-uosius galima ignoruoti negandą, jau tykančią už kampo? Pirmasis pasaulinis karas vos po metų, tačiau Floriano Illieso knygoje „1913. Šimtmečio vasara“ – kvapą gniaužianti išskirtinio laikotarpio kultūrinio gyvenimo panorama. 1913-ieji buvo ypatingi metai. Tai literatūros, dailės, muzikos pakilimo laikotarpis, kultūros aukso amžius.