Search Results for: "Venecijos bienalė"
Praėjus penkiolikai metų režisierius Oskaras Koršunovas vėl sugrįžo į prestižinę Venecijos bienalę. Šiemet organizatoriai siekė pakviesti devynis įdomiausiai šiuo metu kuriančius Europos teatro menininkus, tarp kurių – ir lietuvių režisierius, savaitę trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse Antono Čechovo „Žuvėdros“ tema dalinęsis patirtimi su profesionaliais italų aktoriais. Tiek laiko pakako gimti spektakliui, nustebinusiam ir patį režisierių.
55-osios Venecijos šiuolaikinio meno bienalės metu Lietuvos paviljone bus surengta Raimundo Malašausko kuruota grupinė paroda „oO”. Šis projektas, atrinktas po Kultūros ministerijos paskelbto konkurso, įtrauks daugiau nei tuziną skirtingų kartų Lietuvos bei užsienio menininkų. R. Malašausko paroda bus įgyvendinama lietuvių šiuolaikinio meno galerijos iš Briuselio „Tulips & Roses”.
Anot projekto organizatorių, „oO” paroda – tai atvira kompozicija, susidėsianti ne tik iš meno kūrinių, bet ir iš jų fragmentų, analogijų, autorių, architektūros, garso ir laiko aidų, aktorių bei mėgėjų pasirodymų. Paroda žiūrovams pasiūlys keliauti erdvėlaikiu, kuris turės ir kino filmo, ir spektaklio bruožų.
„Įsivaizduokite: patirtis keliauja skirtingų logikų pasažais, o laikas stovi. Kyla asociacijos, muša alegorijos. Metaforos, matematika ir meno kūriniai bando suregzti bendrą pokalbį. Jis panašus į architektūrą. Į kambarį įeina skulptūra, kambaryje sutemsta, kambarys dingsta arba išeina pas kitą kambarį. Tai minties ekspedicija į savo pa
ios atominę erdve, kurioje apstu ir istorijos, ir ateities. Kai sakoma „mintis”, paprastai iškart pagalvoji apie ją mąstantį individą. Bet įdomu, kaip atrodo mintis, kurioje individas – tik viena is sudedamųjų dalių.” – sako parodos kuratorius R. Malašauskas.
Raimundas Malašauskas yra kuratorius ir autorius išplėtojęs kuravimo praktiką, kurioje meno paroda tampa autonomiška meno kūrybos forma. Svarbiausiuose R. Malašausko projektuose tradicines parodos erdves ir kūrinių eksponavimo konvencijas pakeičia performansai, hipnozės, hologramos, efemeriški įvykiai ir tekstai, kurių dėka žiūrovo ir meno kūrinio susitikimas tampa visiškai nauju įvykiu. R. Malašausko parodos taip pat pasižymi netikėtomis kompozicijomis, kuriose dalyvauja įvairių meno formų autoriai, literatūrinės fikcijos keičiasi vietomis su mokslo realijomis, o technologiniai išradimai tampa vaizduotės varikliais. Šiuo metu R. Malašauskas yra vienas iš „dOCUMENTA (13)” kuratorių komandos narių.
„Tulips & Roses” šiuolaikinio meno galerija, vadovaujama Jono Žakaičio bei Aurimės Aleksandravičiūtės, 2008 m. atidaryta Vilniuje, o nuo 2010 m. vykdanti veiklą Briuselyje. Per kelis savo veiklos metus galerija surengė daugiau nei trisdešimt tarptautinių bei lietuvių menininkų parodų.
Savaitgalį pasibaigusi 54-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalė, vykusi nuo birželio 4 iki lapkričio 27 dienos, pasiekė lankomumo rekordą. Rengėjų duomenimis, renginį šįmet aplankė 440 tūkstančių žmonių (18 proc. daugiau negu 2009 metais).
Renginio interneto puslapyje pažymima, kad ši bienalė ne tik sumušė savo lankomumo rekordą, bet ir tapo populiariausia paroda Italijoje. Rengėjų skaičiavimais, kasdien parodą aplankydavo vidutiniškai po 2850 žmonių. Rekordiškai daug lankytojų – 12 tūkst. 420 žmonių bienalėje buvo spalio 29 ir 30 dienomis.
54-ojoje Venecijos bienalėje dalyvavo 89 šalių atstovai (2009 m. šalių dalyvių buvo 77). Šių metų bienalės tema buvo „ILIUMInacijos” (ILLUMInations).
Bienalės apdovanojimą „Auksinį liūtą” už indėlį į šiuolaikinį meną pelnė amerikiečių menininkė Elein Stiurtevant (Elaine Sturtevant) ir austrų menininkas Francas Vestas (Franz West). Geriausia nacionaline paroda žiuri pripažino Vokietijos ekspoziciją.
ELTA primena, kad Lietuvos paviljone eksponuotas menininko Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos” pelnė specialųjį Venecijos bienalės vertinimo komisijos apdovanojimą kartu su Švedijos autorės Klaros Liden projektu „Be pavadinimo”. D. Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos” – tai vaizduojamojo meno kolekcija, kurią sudaro menininkų, 1992-2010 m. gavusių Kultūros ministerijos valstybinę stipendiją, kūriniai.
Lietuvai tarp pavienių kūrėjų šįmet atstovavo ir vilnietis menininkas Gintaras Didžiapetris.
Kas dveji metai rengiamoje Venecijos bienalėje Lietuva dalyvauja nuo 1999 metų. Sėkmingiausiai buvo pristatyti menininkai Deividas Narkevičius, Jonas Mekas, Svajonė ir Paulius Stanikai, Nomeda ir Gediminas Urbonai bei praėjusioje bienalėje mūsų šaliai atstovavęs JAV gyvenantis Žilvinas Kempinas.
70-asis Venecijos kino festivalis visų pirma visus dalyvavusius nustebino filmu nugalėtoju – pirmą kartą per 70 festivalio gyvavimo metų, pagrindiniu prizu buvo apdovanotas dokumentinis filmas. Taip pat stebino ir slogios filmų nuotaikos bei šokiruojančios temos.
68-ojo Venecijos kino festivalio pagrindinis prizas – „Auksinis liūtas” – atiteko rusų režisieriui Aleksandrui Sokurovui už filmą „Faustas”. Ši Vokietijoje, Ispanijoje ir Islandijoje kurta juosta remiasi Johano Volfgango Gėtės (Johann Wolfgang von Goethe) to paties pavadinimo kūriniu.
Geriausiais aktoriais pripažinti kinė Deani Ip (Deani Ip) ir Vokietijoje gimęs Michaelis Fasbenderis (Michael Fassbender).
M. Fasbenderis apdovanotas už vaidmenį režisieriaus Stivo Makvyno (Steve McQueen) filme „Gėda” („Shame”), kuriame jis vaidina sekso manijos apsėstą vyrą.
D. Ip apdovanojimas skirtas už vaidmenį jaudinančioje dramoje „Paprastas gyvenimas” („A Simple Life”). Čia ji vaidina senyvą damą, kuri po kelis dešimtmečius trukusio tarnaitės darbo atsiduria senelių namuose.
Už geriausią režisūrą „Sidabrinį liūtą” atsiėmė Kinijos režisierius Cai Šangdziun (Cai Shangjun), sukūręs juostą „Žmonės kalnai, žmonės jūra” („People Mountain People Sea”).
Specialusis žiuri prizas atiteko italui Emanueliui Krialezei (Emanuele Crialese) už filmą „Kieta žemė” („Terraferma”).
Venecijos kino festivalio žiuri vadovavo amerikiečių režisierius Darenas Aranofskis (Darren Aronofsky).
Kas dveji metai vykstantis Venecijos kino festivalis yra Venecijos bienalės dalis ir rengiamas nuo 1932 metų su pertrauka Antrojo pasaulinio karo metais.
Daugelyje Europos miestų, kurių aišktėse ir parkuose apstu balandžių, šie paušteliai nėra labai mėgstami ir dažnai vadinami „žiurkėmis su sparnais“. Visgi menininkai Julian Charriere ir Julius von Bismarck galvoja kitaip – jie, norėdami pakeisti žmonių požiūrį į balandžius, tiesiog perdažė keliasdešimt šių paukštelių visomis vaivorykštės spalvomis ir paleido į laisvę. Šią akciją (žinoma, nepakenkdami savo „eksponatams“) duetas įgyvendino per „Venecijos bienalę’2012“. Ryškiaspalviai balandžiai tikrai išsiskiria iš minios, tačiau blogo įpročio nusilengvinti ant praeivių galvų neprarado…
„Dieną naktį… Aš tave matau“, – brailio raštu prabilo gamta žmogui, apakusiam nuo šiuolaikinės civilizacijos dėmenų, nebereginčiam natūralios aplinkos grožio, pamiršusiam savitą gamtos abėcėlę. Tokią frazę prieš dvejus metus „ištarė“ menininkės Kristinos Šaltytės, kuriančios aplinkos meną, kūrinys „Aš tave matau“, pristatytas Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose.
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre finalinius spektaklio visai šeimai „Kosmosas+“ kūrimo darbus pradėjo garsi danų režisierė Kirsten Dehlholm. Ji vadinama viena ryškiausių postdraminio teatro kūrėjų, kurios įspūdingas darbų vizualumas nepalieka abejingų.
Su Ernestu Zacharevičiumi susitikome simboliškoje vietoje – Šiuolaikinio meno centro kavinėje. Ernestas – gatvės menininkas iš Lietuvos, šiuo metu gyvenantis Malaizijoje ir žinomas visoje Europoje bei Pietų Azijoje. Šiomis dienomis jis daug keliauja dalyvaudamas gatvės meno festivaliuose. Neaplenkė ir Lietuvos. Čia jis užtruko vos porą savaičių, o kaip priminimą apie save paliko piešinį ant buvusio kino teatro „Lietuva“ sienos, atidariusį ir pirmąjį Vilniaus gatvės meno festivalį.
Vasario 22 dieną savo 20-metį švenčianti galerija Vartai pradeda naują parodų ciklą. Pirmojoje parodoje pristatoma pasaulyje sparčiai garsėjančio menininko Žilvino Kempino kūryba.
Vartai – viena pirmųjų privačių Lietuvos galerijų ‒ savo veiklą pradėjo 1991 metais. Per du egzistavimo dešimtmečius galerija įsitvirtino kaip vienas svarbiausių Lietuvos parodinio gyvenimo taškų. Joje ne tik rengiamos Lietuvos ir užsienio šiuolaikinių menininkų parodos, bet ir pirmieji šiuolaikinio meno aukcionai. Vartai reprezentuoja šalies menininkus svarbiuose tarptautiniuose meno pasaulio įvykiuose, tokiuose kaip Venecijos, Liverpulio bienalės, prestižinės Madrido, Vienos, Kelno meno mugės. Galerijos surengtose vieno sėkmingiausių ir tęstiniu tapusio Kultūros sostinės projekto „ARTscape“ parodose pasirodė tokie menininkai kaip Ignasi Abali, Hans Op De Beeck, Rafal Bujnowski, Jesper Just, Atelier Van Lieshout, Erwin Wurm ir kiti. Artėjančioje „ARTscape Latvija“ parodoje dalyvauja Miks Mitrevics.