Search Results for: "Vilniaus architektūra"
Kodėl Estijos ambasada vadinama „pralenkusi laiką“? Kokių istorijų gali papasakoti restorano „Neringa“ sienos? Kuo išskirtiniai Vileišių rūmai? Kodėl Lietuvos rusų dramos teatras įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą? Klausimai, į kuriuos bus atsakyta jau balandžio 23-24 dienomis, kai sostinėje antrą kartą vyks atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“, kviečiantis pažinti pastatus, į kuriuos nedrįstame arba negalime užeiti paprastą dieną.
Viešbutis „Lijo“ Gargžduose, Svencelės gyvenvietės detalusis planas ir vandens aitvarų centras, gyvenamųjų namų kvartalas „Misionierių namai“ Vilniuje, sostinės „Porsche“ automobilių centras – tai vieni iš daugelio darbų, bylojančių apie „DO ARCHITECTS“ gyvavimą bei turimą milžinišką potencialą. Ignas Uogintas ir Gilma Gylytė, kartu su Andre Baldišiūte, Algimantu Neniškiu ir Sabina Daugeliene Senamiesčio širdyje atvėrę architektų biuro duris, neslepia – tam, kad atsidurtų ten, kur yra dabar, reikėjo įdėti galybę darbo. Smagiausia, kad, keletą metų sėmęsi vertingos patirties užsienyje, VGTU absolventai niekada neabejojo – savo žinias panaudos kurdami gražesnį Lietuvos rytojų.
Rugsėjo pirmoji pusė Vilniuje ir vėl bus paženklinta jau antrojo tarptautinio festivalio „Vilnius Street Art“ spalvomis. Šiemet organizatoriai ne tik pristatys kviestinius menininkus iš užsienio ir Lietuvos, bet ir kviečia gatvės menininkus prisistatyti pačius: iki birželio 30 d. tebelaukiama menininkų idėjų Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro pastato (Saulėtekio al. 2, Vilnius) išpiešimui.
Prieš mėnesį „Sostinės dienose“ startavęs pirmasis gatvės meno festivalis „Vilnius Street Art“ miestą pagyvino penkiais viešais meno kūriniais ir įsuko diskusiją, kas yra gatvės menas. Ji ypač suaktyvėjo po vieno bomberio naktinio darbo ant „Lietuvos“ kino teatro, kur festivalio metu menininkas Ernestas Zacharevič buvo įgyvendinęs savo kūrinį. Sudarydami programą festivalio organizatoriai siekė gatvės meną pristatyti ne vien kaip piešinius ant sienų – pakviestos dvi menininkų komandos sukūrė erdvinius darbus. Vienas jų – simbolinė Auksinė Rotušės koloną, menininkų dueto „Upperstudio“ projektas.
Kartu su 2013 metų sutikimu Vilniaus gyventojai ir visi mylintys šį miestą yra kviečiami savo meilę ir simpatijas jam reikšti fotografijomis – vaizdais iš kasdienio gyvenimo Vilniuje. Žinia, Vilniui šie metai ypatingi, mat sukanka 690 metų.
Rugpjūčio 19d. Vilniuje simboliškai atsisveikinta su ketvirtuoju tradicinės ir moderniosios Japonijos kultūros festivaliu „nowJapan“. Jį tradiciškai palydėjo spalvinga cosplay personažų eisena Vilniaus senamiesčiu. Keli šimtai originaliai kostiumuotų festivalio dalyvių, įsikūnijusių į „anime“ ir „manga“ herojus, pradžiugino ne vieno vilniečio bei miesto svečio akį, sekmadienio pavakarę leidusius Vilniaus centre.
Sauliaus, Andriaus ir Edgaro sukurtame video projekte „Vilnius Temperature“ lietuviška muzika yra neatsiejama nuo Vilniaus ir temperatūros. Projektas – dar visai šviežias, gyvuoja tik pusę metų, tačiau jau spėjo sulaukti dėmesio bei pripažinimo, o kūrėjai vis dar kupini entuziazmo bei sumanymų ir neketina sustoti.
Kalbamės su vienu iš projekto sumanytojų Sauliumi (nuotraukoje – viduryje).
Atidesni Vilniaus gyventojai spėjo pastebėti, kad pastaruoju metu įvairiose centrinės sostinės dalies vietose ėmė atsirasti spalvingos sūpuoklės. Pasirodo, kad savo rankų darbo sūpynes miestui dovanoja socialiniame tinkle „Facebook“ susibūrę „anoniminio[sūpynių]fondo“ nariai.
Kelionė – tai būdas pažinti ne tik save, bet ir pasaulį. Keliauti kiekvienas iš mūsų mėgstame skirtingais būdais: vieni keliauja su draugais, kiti pasaulį pažįsta keliaudami vienumoje. Elė Pranaitytė – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) anglų filologijos studijų programos absolventė, gidė, tinklaraščio „Kūtvėlos kelionės ir klajonės“ autorė, anglų kalbos mokytoja, keliautoja.