Search Results for: "Vilniaus aukcionas"
Vasarį vyksiančios Vilniaus knygų mugės programoje jau suplanuota naujiena knygų mylėtojams – atviras antikvarinių knygų aukcionas. Nors toks aukcionas Vilniuje rengiamas jau ketvirtą kartą, tačiau pirmą kartą vertingus leidinius, kartografijos, grafikos darbus ar meno albumus galės apžiūrėti ir įsigyti ne tik prisiekę bibliofilai, bet ir visi mugės lankytojai.
Jau šį savaitgalį vyksiančiame festivalyje „Be2gether“ įžymūs Lietuvos žmonės parduos savo rūbus labdaringame aukcione. Aktorės Aušros Štukytės inicijuoto aukciono metu surinktos lėšos bus paaukotos gyvūnėlių prieglaudoms.
Spalio 16 d., trečiadienį, likus savaitei iki septintojo žmogaus teisų kino festivalio „Nepatogus Kinas“, renginio organizatoriai lankytojus kviečia į išankstinį kino seansą. Menų fabrike LOFTAS bus parodytas filmas „Pussy Riot: pankiška malda“, o gyvo garso koncertą surengs baltarusiško pankroko grupės.
Trumpai pakalbinome vieną Blusturgio organizatorių Ignę: Kodėl neleidžiama dalyviams registruotis sausio mėnesio turgeliams?
Blusturgis vykdavo kiekvieną sekmadienį ir mes norėtume šią tradiciją tęsti toliau. Tačiau šiuo metu nebeturime erdvės jam rengti. Iki šiol mūsų namais buvusiame prekybos centre „Gedimino 9“ netrukus prasidės kalėdinė mugė, o gruodžio viduryje planuojamas pastato aukcionas. Gali keistis „Gedimino 9“ savininkai ir mes neturime garantijų, kad mūsų sutartis bus pratęsta. Taigi iki sausio mėnesio Blusturgio nebus.
Pagalbos reikia net tik šunų ir kačių prieglaudoms. Netinkamas elgesys su žirgais ir arkliais Lietuvoje yra labai dažnas, rodo Žirgų globos asociacijos atlikta žirgų savininkų apklausa. Apie tai liudija ir besiplečianti žirgų prieglauda, kurioje šiuo metu glaudžiasi šeši iš skerdyklos išgelbėti, ligoti ar traumuoti gyvūnai. Dar aštuoni žirgai prižiūrimi kitose Lietuvos vietose.
Lietuvos Žirgų globos asociacija (ŽGA) internetu apklausė per tris šimtus Lietuvos gyventojų, kurie turi nuosavus žirgus, ar su jais nuolat dirba. 99 proc. respondentų atsakė, kad yra girdėję apie žiauraus elgesio su žirgais atvejus, o 85 proc. yra susidūrę patys. Daugiau nei pusė apklaustų žirgų savininkų žiauraus elgesio atvejus su žirgais mato nuolat.
„Lietuvoje labai stinga elgesio su arkliais kultūros. Daugumai žirgų savininkų trūksta elementaraus supratimo apie savo augintinio priežiūrą, šėrimą ir netgi jojimą. O tai lemia daugumą žirgų ligų ir traumų, nekalbant jau apie tokius atvejus kaip žirgo mokymas „bado dieta” ar jo mušimas“, – komentavo ŽGA vadovė Eglė Gerulaitytė.
Anot jos, ŽGA prieglauda, įsikūrusi Vilniaus rajone, Kairėnuose, sulaukia vis naujų globotinių, kurie buvo išpirkti iš tinkamai jų neprižiūrėjusių savininkų ar tiesiog ištraukti iš skerdyklos. Pasak ŽGA atstovų, šiems žirgams jau ima nepakakti maisto.
„Norime atkreipti ir visuomenės dėmesį žirgų problemas. Todėl benamiams, apleistiems ir pasmerktiems skerdyklai gyvūnams rengiame meno darbų labdaros aukcioną, kuris, kaip tikimės, leis surinkti reikalingų lėšų prieglaudai. Ten gyvenantiems gyvūnams reikia šieno, vitaminų, kalvio paslaugų“, – teigė viena iš aukciono dalyvių, verslininkė Greta Šapkaitė.
Anot jos, kiekvienas litas prieglaudos žirgams yra labai svarbus. „Pavyzdžiui, vos už penkis litus galima nupirkti priemonių nuo parazitų, 15 litų – tai naujas kantaras, šepetys, šieno maišas, kanopų priežiūros priemonė arba mineralinės druskos laižalas žirgui. 100 litų leidžia kraujo tyrimus, išsikviesti veterinarą, nupirkti papildų ar vitaminų, arba šieno vienam žirgui beveik mėnesiui“, – dėstė G. Šapkaitė.
Tačiau svarbiausia, anot buvusios televizijos laidų vedėjos, kad šios lėšos ne tik gali padėti išlaikyti nuo seno lietuvių gerbiamą gyvūną, bet ir leisti išgelbėti dar ne vieną gyvybę.
Pirmasis Lietuvoje labdaros aukcionas žirgams paremti vyks gegužės 10 dieną, antradienį, 18.30 val., Vilniaus Rotušėje. Jame bus parduodama apie trisdešimt įvairių meno darbų, kuriuos skyrė Nomeda Marčėnaitė, Vokietijos menininkė Kerstin Tschech, grafikė Dovilė Tomkutė Veleckienė, tautodailininkas Valentas Survila, keramikė Agnė Kondrataitė, fotomenininkas Darius Jurevičius ir kiti. Aukcione savo kūrybos dainas atliks aktoriai ir atlikėjai Andrius Kaniava bei Giedrius Arbačiauskas.
ŽGA – tai trejus metus veikianti ne pelno nesiekianti organizacija, besirūpinanti žirgų gerove ir edukacija, žirgų gerovės klausimais Lietuvoje, teikianti tiesioginę pagalbą žirgams bei arkliams.
Prie benamių, apleistų ir pasmerktų skerdyklai žirgų globėjų prisideda garsūs šalies menininkai, kurie skyrė savo darbų pirmajam Lietuvoje labdaros aukcionui žirgams paremti. Pelnas, gautas už parduotus meno kūrinius, bus skiriamas Žirgų globos asociacijos (ŽGA) prieglaudai, kurioje glaudžiasi ir Lietuvos penkiakovės žvaigždes padėjęs išugdyti žirgas Belfastas.
Gegužės 10 dieną, antradienį, Vilniaus Rotušėje vyksiančiame labdaros aukcione bus parduodama apie dvi dešimtys meno darbų, kuriuos skyrė tokie kūrėjai kaip dailininkė ir TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, pripažinta Vokietijos menininkė Kerstin Tschech, grafikė Dovilė Tomkutė Veleckienė, tautodailininkas Valentas Survila, keramikė Agnė Kondrataitė. Aukcione savo kūrybos dainas atliks aktoriai ir atlikėjai Andrius Kaniava bei Giedrius Arbačiauskas.
„Smagu, jog galiu prisidėti prie renginio, kurio tikslas – padėti silpnesniems už mus. Ir ne taip reikšminga, kas tai būtų, ar sergantys vaikai, ar benamiai šunys, ar suluošinti žirgai. Svarbiausia yra išgelbėtos gyvybės. Apie žirgų problemas iki šiol mažai žinojau, bet akivaizdu, kad ir šie dideli keturkojai nestokoja bėdų. Įsteigti skriaudžiamiems žirgams prieglaudą – puiki idėja“, – sakė aukcionui du darbus skyrusi N. Marčėnaitė.
Anot ŽGA vadovės Eglės Gerulaitytės, viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo pranešimai ne tik apie skriaudžiamus šunis ar kates, bet ir apie žirgus. „Todėl žirgų globos asociacija plečia savo veiklą, norėdama atkeipti visuomenės dėmesį į elgesio su žirgais problemas. O jų tikrai apstu – apie tai liudija ir besiplečianti mūsų prieglauda, kurioje gyvena suluošinti ir ligoti žirgai“, – sakė ji.
Bene žymiausias ŽGA globotinis yra iš skerdyklos išgelbėtas sportinis žirgas Belfastas, kuriuo ilgus metus treniravosi Edvinas Krungolcas, Andrejus Zadneprovskis ir kiti sportininkai. Traumų nuvargintas žirgas atsidūrė nereikalingo inventoriaus aukcione, iš kurio jį išpirko gyvūnų globėjai. Prieglaudoje taip pat gyvena buvęs raitosios policijos žirgas, ir dar keturi gyvūnai, išpirkti iš jų tinkamai neprižiūrėjusių savininkų.
„Kiekvieno mūsų globotinio istorija yra individuali ir skaudi. Šie žirgai matę daug vargo – dalis buvo ir badu marinti, ir mušti, ir suluošinti, dalis atlikę savo pareigą, dėl ligų ar amžiaus tiesiog išmesti į gatvę, tiksliau atiduoti dešroms. Tokių atvejų Lietuvoje yra nemažai, tad šis aukcionas – viena iš priemonių, kurios, kaip tikimės, padės mums išgelbėti ir priglausti daugiau nelaimėlių“, – teigė ŽGA įkūrėja.
Pirmajame Lietuvoje labdaros aukcione žirgams paremti svečiai galės įsigyti meno darbų įvairiausiam skoniui – nuo klasikinio stiliaus paveikslų su žirgais ir tautodailės drožinių iki modernių ir žaismingų tapybos, grafikos, keramikos kūrinių, taip pat papuošalų. „Į žirgų problemas nenumoję menininkai pasiūlys ypač plačią paletę darbų, kurie, neabejoju, galės papuošti įvairiausio stiliaus interjerus“, – pažymėjo E. Gerulaitytė.
Labdaros aukciono organizatoriai prieš renginį tikisi svečius supažindinti bent su vienu savo globotiniu. „Planuojame į Rotušės aikštę atvežti vieną mūsų žirgą tam, kad aukciono dalyviai gyvai pamatytų, kam skiriama labdara. Greičiausiai taip bus ponis Lotas, šis keturkojis yra šlubas, toks jis tapo dėl ilgą laiką neprižiūrėtų kanopų. Bet tikimės, jog Lotas atsigaus ir taps tikru ir sveiku vaikų draugu“, – sakė ŽGA vadovė.
ŽGA – tai trejus metus veikianti ne pelno nesiekianti organizacija, besirūpinanti žirgų gerove ir edukacija žirgų gerovės klausimais Lietuvoje, teikianti tiesioginę pagalbą žirgams bei arkliams. ŽGA prieglauda įsikūrusi Vilniaus rajone, Kairėnuose, šiuo metu ten glaudžiasi 5 žirgai ir ponis. Dar 8 žirgai gyvena kitose Lietuvos vietose, juos globoja ŽGA nariai bei savanoriai.
13 mln. litų už „Lietuvos“ kino teatrą. Tokia suma pirkėjams pasirodė per didelė. Vakar surengtose antrose kino teatro varžytinėse neužsiregistravo nė vienas pirkėjas.
Kultūros simboliu buvęs pastatas, priklausantis bankrutuojančiai bendrovei „Rojaus apartamentai“, jau antrą kartą gulė ant varžytinių stalo. Tačiau ir vėl – nesėkmingai.
„Kino teatro varžytinės ir vėl neįvyko, nes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas“, – sakė „Rojaus apartamentų“ bankroto administratorius Robertas Dumbliauskas.
Per pirmąsias varžytines kovo 21 d. kino teatrą su kiemo statiniais ir nuomojamu 40,52 a žemės sklypu buvo norėta parduoti už 18,838 mln. litų. Tačiau pirkėjams tokia kaina pasirodė per didelė – varžytinėse niekas net neužsiregistravo.
Vakar, kai „Lietuvą“ buvo norima parduoti už 13 mln. litų, varžytinėse taip pat neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Kada bus trečios kino teatro varžytinės, artimiausiu metu nuspręs kreditoriai.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus Vyto Zabiliaus manymu, iš „Lietuvos“ kino teatro tikrai būtų galima uždirbti, jei ne kelios aplinkybės.
„Objekto pirkimo procedūra būtų sudėtinga. Jis priklauso bankrutavusiai bendrovei. Kadangi bankai tokiems objektams pirkti lėšų neskolina, pirkėjui reikalingos nuosavo kapitalo lėšos, o tai labai sumažina investuotojų srautą. Taip pat neaišku, kada baigsis teisminis ginčas su visuomenininkais, protestuotojais. Dėl to pirkėjai jaučia riziką“, – svarstė V.Zabilius.
Anot jo, jeigu objektas būtų teisiškai tvarkingas, jo padėtis būtų visai kitokia, o kaina tikrai galėtų būti didesnė nei 13 mln. litų.
Privatizavimo istorija – marga
Kino teatro privatizavimo istorija – marga. 2002 m. gegužę įvyko pirmas jo aukcionas. Jį laimėjusi „Vilniaus prekybos“ grupės įmonė „Regiono investicija“ pirkti kino teatrą atsisakė.
Po pusmečio surengtame antrame aukcione „Regiono investicija“ kino teatrą įsigijo už dukart ar net triskart mažesnę nei pavasarį sumą – maždaug 2 mln. litų.
Po trejų metų nuo antro aukciono „Regiono investicija“ kino teatrą pardavė už gerokai didesnę sumą bendrovei „M2Invest“, kuri yra plėtros bendrovės „Rojaus apartamentai“ akcininkė.
Tačiau „Rojaus apartamentų“ vizijos žlugo, ir statybos įstrigo nė neprasidėjusios. Skandinavų bendrovė tvirtino, kad dėl projekto kracho kalti visuomenininkai, protestavę, rinkę parašus – visaip kovoję dėl kino teatro išlikimo.
Vilniaus universiteto Teisės fakultete balandžio 14–15 dienomis vyks Teisininkų dienos – TeDi 11. Jau 33 kartą vyksiančioje šventėje į teisininko specialybę iš arčiau bus galima pažiūrėti įvairiu žvilgsniu. Šventės organizatorių teigimu, visų, įsijungsiančių į TeDi 11 laukia atvirumo testas – konferencija – diskusija, neišsemiamos galimybės – aukcionas, iššūkis sumanumui – protmūšis ir nuovokos išbandymas – naktinės orientacinės varžybos.
Šiemet TeDi 11 šūkis – „Viskas įmanoma!“ Nors teisininko gyvenimas yra nuolatinis iššūkis jis turi išbalansuoti tarp taisyklėmis apriboto mąstymo ir nevaržomo kūrybiškumo, tarp siekio būti geru teisininku, bet išlikti žmogumi. Draugišku, kai privalai kovoti, neprarandančiu žmogiškumo, kai nuolat tenka susidurti su nežmonišku nusikaltėlių elgesiu, profesionaliu, kai tenka pasirinkti proto, o ne širdies balsą. Teisininkų dienose bus pasveikinti visi, kurie priima iššūkius, eina pirmyn ir pasiekia neįmanoma.
TeDi 11 startuos didžiulio pasisekimo sulaukusiu protmūšiu. Protų kovos šiemet sugrįžta norėdamos dar kartą priblokšti savo gerbėjus. Studentų ir dėstytojų komandos vėl išbandys savo jėgas siekdamos atsakyti į kebliausius ir netikėčiausius klausimus. Protmūšio kovos vyks balandžio 14 dieną, po to, kai balandžio 11-ąją studentų komandų atrankiniame ture bus išrinktos gudriausios komandos. Jos susirungs su dviem dėstytojų – seminarų vedėjų komandomis.
Pirmąją TeDi 11 dieną užbaigs naktinės orientacinės varžybos. Būsimieji teisininkai turės progą įrodyti, kad jie sugeba puikiai orientuotis ir nepasiklysti ne tik teisinėse įstatymų džiunglėse, bet ir naktinėje miesto aplinkoje rasti teisingą kelią. Dešimt komandų po penkis teisininkus studentus po visą Vilnių ieškos paslėptų pėdsakų.
Tradicija tapęs TeDi akcentas – konferencija šiemet virs atvira diskusija apie teisininko reputacija, įvaizdį ir stereotipus. Balandžio 15 dieną nuo 11 valandos žinomi teisininkai, žurnalistai visuomenės veikėjai ieškos atsakymų į klausimus, kas lemia tokį mažą visuomenės pasitikėjimą teisininkais ir visa teisėsaugos sistema, ar tikrai žiniasklaidos formuojamas teisininkų įvaizdis atspindi realybę, kaip neigiamas visuomenės vertinimas veikia teisininkų darbą.
Neišsemiamas galimybes atvers tradicinis linksmasis aukcionas. Daugelis nepagailėtų apvalios sumelės už dieną praleistą su TeDi 11 globėju, teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi, o kaip neišbandyti galimybes įveikti Fakulteto dekaną, prof. Vytautą Nekrošių stalo futbolo partijoje, ar aplenkti prodekaną Haroldą Šinkūną iškyloje dviračiais. Aukciono dalyviai sulauks ir materialesnių pasiūlymų: Giedrės iškepto pyrago, knygų, pašto ženklų kolekcijos, įspūdingo pusdiplomio ir kitų puikių dalykų.
Jau ketvirtą dešimtmetį kiekvieną balandį Tesės fakultetą ir sostinę sudrebinančių Teisininkų Dienų kulminacija – vakarinė dalis „Viskas įmanoma!“. Susirinkusius linksmins ne tik Mantas ir „The Independent“, bet ir jau vieną kartą TeDi šventėse sužibėjusios savos žvaigždės, nepakartojami: DJ Nekrošius, DJ Šileikis, DJ Davulis.
Teisininkų dienos – tai kasmetinis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Studentų atstovybės organizuojamas projektas. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – eksperimentuoti ieškant naujo požiūrio į teisę ir šios profesijos žmones. Teisininkų dienos organizuojamos nuo 1978 metų, jų iniciatoriumi laikomas prof. Egidijus Kūris.
Druskininkuose kitą savaitę prasidės XXI tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo 2010”.Šiųmečio festivalio tema: „Poetinės mokyklos ir asmeninės priklausomybės”.