Search Results for: "Vytautas Didysis"
Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti.
Spalio 27-ąją, minint Vytauto Didžiojo 580-ąsias mirties metines, Trakų istorijos muziejus kviečia į tradicinį viešą renginį jam atminti. Muziejus pristatys naują knygą „Vytautas Didysis ir jo epocha“, o istorikas dr. Rimvydas Petrauskas skaitys pranešimą „Vytauto vainikas. Neįvykusios karūnacijos ir „dingusios“ karūnos reikšmės“.
„Renginius Vytautui Didžiajam atminti organizuojame nuo Nepriklausomybės atgavimo: iš pradžių pranešimus rengėme patys, o nuo 2000-ųjų pasitelkėme istorikus – sako Brigita Balčytienė, Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja. – Kad per renginius pateikiama informacija būtų prieinama visiems besidomintiems Lietuvos istorija, pranešimus ir pagal juos parengtus straipsnius nutarėme išleisti atskiru rinkiniu.“
Anot B. Balčytienės, skaitytojai 200 vnt. tiražu išleistoje knygoje ras daug įdomios informacijos, kuri nėra išsamiau aptariama populiarioje literatūroje ar istorijos vadovėliuose. Rinkinyje publikuojamas archeologo dr. Albino Kuncevičiaus straipsnis apie Senuosius Trakus – Vytauto Didžiojo tėviškę, Tomo Baranausko interpretacijos, kodėl Vytautą vadiname Didžiuoju. Leidinyje daug dėmesio skiriama valdovo dvarui aprašyti: jo struktūrą ir kasdienybę analizuoja dr. Rimvydas Petrauskas, o užkulisius bei gyvenseną aptaria dr. Rūta Čapaitė. Kostiumo raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nagrinėja dr. Rūta Guzevičiūtė, dvasinio paveldo klodus ir jo pėdsakus legendose – etnologė Gražina Kadžytė. Apie kunigaikščio insignijas ir Vilniaus Katedroje rastą žiedą rašo archeologas dr. Eugenijus Svetikas, Vytautą ne kaip politiką, o kaip paprastą žmogų aprašo Inga Baranauskienė, jo įvaizdį vertina dr. Giedrė Mickūnaitė.
„Renginių temas parenkame pagal tai, kokie klausimai labiausiai domina mūsų lankytojus, o tada ieškome mokslininko, galinčio į juos atsakyti. Kur dingo iš Niurnbergo siųsta karūna Vytautui Didžiajam karūnuoti, neretai klausia ir mokiniai, ir suaugusieji“, – sako B. Balčytienė, komentuodama šiemetės temos pasirinkimą.
Renginyje skambės viduramžių muzika, kurią gotikine arfa ir išilgine fleita atliks Bazelio muzikos akademijos Senosios muzikos instituto absolventė Ieva Baublytė.
Vilniaus knygų mugės organizatoriams šiemet kviečiant atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje, daug dėmesio susilaukia už Lietuvos ribų kuriantys ir taip garsinantys šalies vardą lietuviai. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vasario 23-26 d. vyksianti 18-oji mugė kvies diskutuoti, svarstyti ir pažinti, ką Lietuva yra davusi ir gali duoti pasauliui, kaip atrodome iš šalies, ir kaip patys save suvokiame.
Šiais metais Merkinė (Alytaus raj.) tikrai pelnytai paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Jau dešimtys kaimų ir miestelių perima Naisių (Šiaulių raj.) iniciatyvą puoselėti kultūros vertybes savo bendruomenėje bei skleisti jas visos šalies mastu.
Jau nuo senovės Trakuose susiformavo unikalus kompaktiškas gamtos ir kultūros paveldo ansamblis. Tad natūralu, jog šiose vietose ir buvo įsteigtas Trakų istorinis nacionalinis parkas. Išskirtinio grožio Trakų kraštovaizdį kuria daugiau kaip trisdešimt ežerų. Tarpusavyje susisiekiančių Galvės, Skaisčio, Bernardinų, Totoriškių ežerų apsuptas Naujųjų Trakų senamiestis su Salos ir Pusiasalio pilimis sudaro šio istorinio ansamblio centrą.
Šį rudenį planuojama atkartoti prieš 600 metų vykusį Vytauto Didžiojo žygį ir žirgais nujoti nuo Lietuvos iki pat Juodosios jūrs. Pagal projekto „2000 km istorijos” idėją dešmt raitelių per keturiasdešimt dienų, aplankydami svarbiausius LDK istorinius objektus, turėtų pasiekti Ukrainą ir naujai įamžinti istoriją.
Jeigu galėtumėte įsigyti viską, ko geidžia širdis, ką pasirinktumėte? Ar tai būtų brangiausias daiktas iš parduotuvės asortimento, o galbūt tai, ko labiausiai trūksta jūsų namams? Tokią dilemą sprendė taksistu dirbantis Vytautas Ankudavičius iš Kauno. Laimėjęs „Moment“ didžiojo apsipirkimo“ konkursą, jis turėjo galimybę viename Vilniaus prekybos centrų per 5 minutes išleisti daugiau nei 17 tūkst. litų.
Sovietmečio laikų Lietuvos kinas ir detektyvai? Ši ne visai įprasta kombinacija intriguoja ir prašosi specialaus dėmesio. Todėl liepos 31 – rugpjūčio 3 dienomis ŠMC kino salė kartu su kino teatru „Pasaka“ kviečia žiūrėti lietuviškų detektyvų retrospektyvą „Kine po žvaigždėmis“, Šiuolaikinio meno centro kiemelyje bei dalyvauti specialiuose renginiuose, kuriuose analizuojama šio žanro raida Lietuvos kine ir pristatoma nauja, rudenį ekranuose pasirodysianti lietuviška detektyvinė drama.
Klausydami savo mėgstamos muzikos, dažnai nesusimąstome apie jos dainų tekstus, o apie muzikantų gyvenimą taip pat dažnai nežinome įvairių subtilybių. Ir nors dažnai muzikos kūrimas daugeliui atrodo pramoga, nereikalaujanti labai aukšto IQ (visgi, tai ne tikslieji mokslai), labai intelektualių muzikantų yra tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Mūsų muzikos apžvalgininkas Mindaugas Peleckis pradeda paieškas…
Intelektualiausieji… kaip atsirinkti?
Kandidatų į protingiausio muzikanto sostą – išties daug. Todėl pavardinsiu bent kelis variantus (galbūt skaitytojai su manimi nesutiks, gal turės kitų favoritų).
Užsieniečiai muzikos mėgėjų tinklaraščiuose yra balsavę, kas intelektualiausias. Daugiausia pagyrų sulaukė: Jimas Morrisonas („The Doors“), Janis Joplin, Jimis Hendrixas, Davidas Bowie, Brianas May‘us („Queen“), Marilyn Mansonas, Rory‘s Gallagheris, Nickas Drake‘as, Nickas Cave‘as, Blixa Bargeldas („Einsturzende Neubauten“), Z‘EV (Stefanas Weisseris), Davidas Tibetas („Current 93“), Tony‘s Wakefordas („Sol Invictus“), Kurtas Cobainas, Frankas Zappa, Robertas Frippas („King Crimson“), Alice Cooperis, Gene‘as Simmonsas („Kiss“), Johnas Lennonas, George‘as Harrisonas (abu – „The Beatles“), Bobas Dylanas, Leonardas Cohenas, Bono („U2“), Stevenas Wilsonas („Porcupine Tree“), Jordanas Rudessas („Dream Theatre“), Borisas Grebenščikovas, Viktoras Cojus…
Tiesą sakant, šį sąrašą galima tęsti dar ilgai. Intelektualusis art rokas, prog (progresyvusis) rokas ir metalas, dainuojamoji poezija (bardai, singer-songwriter), įvairių atmainų eksperimentinė muzika – tai intelektualiausieji muzikos stiliai. Vienas jų net vadinasi IDM (intelligent dance music) – intelektualioji šokių muzika (Lietuvoje tai būtų „Pieno Lazeriai“, „BrassBastardz“, „Happyendless“, IJO, Leonas Somovas ir Jazzu, Mario Basanovas ir kt.). Tarp Lietuvos eksperimentininkų taip pat daug intelektualų: pradėkime nuo Maestro Giedriaus Kuprevičiaus, unikalaus kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus, genialaus kūrėjo Viačeslavo Ganelino bei jo kolegų trio „GTČ“ – Vladimiro Tarasovo ir Vladimiro Čekasino. Tai intelektualiausias Lietuvos džiazas, pripažintas visame pasaulyje. Be abejo, yra daug džiazo kūrėjų, kurie nenusileidžia intelektualumu ir dabar: tai Petras Vyšniauskas, Liudas Mockūnas, Vytautas Labutis, Vytis Nivinskas, Dainius Pulauskas ir begalė kitų. Turime itin intelektualių klasikos atlikėjų: prestižinį Julliardą baigęs pianistas ir muzikos mokslų daktaras Edvinas Minkštimas, Petras ir Lukas Geniušai, Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai, Šarūnas Nakas, Gintaras Sodeika ir begalė kitų. Liaudies ir kantri muzikos žinovas Algirdas Klova, kantri legenda Virgis Stakėnas, šviesaus atminimo bardas ir rokeris Vytautas Kernagis… Taip pat negalime pamiršti Veronikos Povilionienės, Aistės Smilgevičiūtės („Skylė“), Alinos Orlovos, Algirdo Kaušpėdo („Antis“), Sauliaus Urbonavičiaus („Bix“) ir, be abejo, Andriaus Mamontovo. O jei dar negana – Igorio Kofo („Lemon Joy“), „Spički“, Makso Melmano ir „Biplan“, grupių „Siela“, „Avaspo“, „Donis“, „Liberte“, „The Earth Confession“ kuriama muzika taip pat yra intelektuali.
Žmonės-mįslės
Šie žmonės ir dar daug, kurių visų čia nesuminėsiu dėl vietos stokos, kuria ir kūrė itin kokybišką muziką, kuri ne tik pripildyta gyvybinės energijos, bet ir „maitina“ smegenis. Ar kam nors galėtų šauti į galvą, kad genialiojo Freddy Mercury „kolega“ – „Queen“ gitaristas“ Brianas May‘us – yra astrofizikas, mokslų daktaras, garsios mėnesinės dokumentinės BBC televizijos programos „The Sky at Night“ bendraautoris. Tai ilgiausiai transliuojama televizijos laida (nuo 1957 m. balandžio 24 d. į eterį išėjo jau 700 laidų!) pasaulyje. B. May‘us garsėja ir tuo, kad, kaip ir mūsų pirmieji bigbito ansambliai, pats susikonstravo gitarą (ji iki šiol veikia). Šis muzikantas, skirtingai nei daugelis, kuriuos įtraukė priklausomybių liūnas, niekada nerūkė, negėrė ir nevartojo narkotikų (skirtingai nei kiti „Queen“ nariai). Sudėtingą jo sukurtą „Queen“ dainą „The Prophet‘s Song“ jis susapnavo. Tai ilgiausia „Queen“ daina (trunka aštuonias minutes). B. May‘aus sapne buvo Didysis Tvanas, Biblija ir Nojaus arka. B. May‘aus vardu pavadintas asteroidas, kurį 1998 m. atrado čekų astronomai. Tai – „52665 Brianmay“.
Ne mažiau paslaptingas – ir Davidas Bowie, pramintas roko chameleonu. Tarp keliasdešimties jo albumų – ir svajinga hipiška dainuojamoji poezija, ir glam rokas, ir roko eksperimentai, ir popmuzika ir elektroninė muzika, ir dar daug visko D. Bowie apibūdinti galėtų jo paties dainos pavadinimas: „Hello, spaceboy…“
„Tje Doors“ lyderis Jimas Morrisonas rašė puikią poeziją, deja, jo gyvenimas nutrūko 27-erių. Lietuviškai išleista jo poezijos knygelė, tačiau vertimas – gana prastas… Menininkas save vadino Karaliumi Driežu (The Lizard King), Mr. Mojo Risin‘ (tai „Jim Morrison“ vardo anagrama). Štai vienas iš J. Morrisono poezijos šedevrų:
Vidinės laisvės akimirka
Kai protas atsivėręs ir
Atsiskleidusi vidinė visata
O siela klajonėms palikta
Sumišusi, be vietos, ieškanti
Draugų ir mokytojų – ir ten, ir čia
Vienas nesuprantamiausių muzikantų ir poetų yra Borisas Grebenščikovas. Tai eruditas, besidomintis daug kuo, tačiau tuo pačiu kyla įtarimas, kad jis tik žaidžia žodžiais ir prasmėmis, tarsi įvaro klausytoją į labirintą (panašų į D.Bowie, kurį kažkada jis mėgdžiojo) ir liepia paklusti psichodelinės poezijos taisyklėms. Iš daugybės B. Grebenščikovo (arba tiesiog BG) tekstų pasirinkau šmaikštų „Pasakėčia nr. 2“, kur rašoma Ezopo stiliumi:
Viena lapė beržely gyveno
Atėjo meška ir pradėjo į ją spoksot
Tada atėjo šalčiai
Viskas užšalo
Lapė nuėjo į kreditą
Meška prišalo prie medžio
Ir vis dar spokso
Pamoka čia paprasta:
Nebūk kaip ta meška –
Atėjai, ir nėra čia ko žiūrėt
Šia linksma nata ir norėčiau baigti trumpus patyrinėjimus apie intelektualius muzikantus. Išties tai didžiulio straipsnio tema, tačiau išvadą galima padaryti ir iš šio, nediduko: protingų muzikantų yra daug, o ir intelekto sąvoka ne taip paprastai apibrėši. Vieniems tai IQ skaičiukai, kitiems – gilesnė nei paprastai muzika ir dainų žodžiai, kuriuos kuria neeiliniai žmonės.
Mindaugas Peleckis
Lietuvos nacionalinis dramos teatras naujame savo sezone pristato ne tik naujus spektaklius, bet ir naujai atrastus senus, kaip kad Gintaro Varno „Nusiaubta šalis”. Tad ką naujo parodys mums Varnas?