Search Results for: "alkoholio žala"
Atsakingo alkoholio vartojimo tema jau kurį laiką yra labai populiari Vakaruose, o pažangiausios šalys šiuo klausimu jau turi įdiegtas oficialias strategijas. Kol Lietuvoje tokia strategija nėra priimta, „Pernod Ricard Lietuva“ iniciatyva vakar įvyko pirmasis seminaras, kurio metu Lietuvos barų, restoranų ir kavinių atstovai buvo supažindinti su atsakingo alkoholio pateikimo programa.
Kokie išvaizdos pokyčiai laukia po 10 metų, neverta galvoti, nes tos dienos gali visai nesulaukti. Tiesa. Tačiau, įdomumo dėlei, pateikiame vieno teismo menininko bandymus, nustatyti gyvenimo būdo padarinius išvaizdai po dešimtmečio. Jo bandymai buvo parodyti dermatologams, kosmetologams ir patvirtinti jų, kaip galimi variantai.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Lietuvos Respublikos Seimui teiks pasiūlymą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projekto, kuriam įsigaliojus šalyje būtų draudžiama prekiauti energinių gėrimų ir alkoholinių gėrimų mišiniais, taip pat alkoholiniais gėrimais, kurių sudėtyje yra tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).
Pasaulyje atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių, kad energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu, širdies ritmo sutrikimais, iššaukti nerimo jausmą ar agresiją. Be to, šių gėrimų vartojimas vis labiau siejamas su nesaikingu alkoholio vartojimu ir išaugusia priklausomybės nuo alkoholio rizika.
Energiniai gėrimai didina priklausomybės nuo alkoholio riziką
Pasak, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros profesoriaus Algirdo Utkaus, energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu – gali prasidėti pykinimas, krėsti drebulys, prasidėti stiprūs galvos skaumai. Alkoholį su energiniais gėrimais maišyti labai pavojinga, nes svaigalai nervų sistemos veiklą slopina, o kofeinas – stimuliuoja. Tai labai kenkia širdžiai. Kartu vartojant alkoholį ir energinius gėrimus labai padidėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka miegas, žmogus gali pasidaryti priklausomas nuo didesnių energinių gėrimų kiekių – teigiama prof. A. Utkaus parengtame leidinyje „Jaunas žmogus ir energiniai gėrimai“.
Kadangi angliarūgštė, esanti energiniame gėrime, pagreitina alkoholio įsisavinimą virškinamajame trakte, vartojant energinius gėrimus su alkoholiu, jo suvartojama daug daugiau. Žmogus ilgai išlieka budrus, todėl kyla perdozavimo ir sąmonės netekimo pavojus. Tiek energiniai gėrimai, tiek alkoholis skatina šlapimo išsiskyrimą: organizmui netenkant vandens, sulėtėja alkoholio apykaita, todėl padidėja jo toksinis poveikis, dėl kurio pasireiškia pagirių sindromas.
Taigi, energinių gėrimų vartojimas su alkoholiu gali susilpninti suvokimo funkcijas, sumažinti apsinuodijimo alkoholiu simptomus. Dėl šios priežasties didėja nelaimingų atsitikimų rizika, kartu didėja tikimybė išsivystyti priklausomybei nuo alkoholio. Anot profesoriaus A. Utkaus, svaigiojo gėrimo ir energinio gėrimo kokteilis paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo žmogui suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio, esi blaivus. Taip laipsniškai galima įprasti prie vis didesnių alkoholio ir energinių gėrimų dozių ir kai jos nebeveikia taip stipriai kaip norėtųsi jaunas žmogus gali linkti į narkotinių medžiagų vartojimą.
Energinius gėrimus su alkoholiu maišo net paaugliai
Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuro 2010 – 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, 23,8 proc. 5-10 klasių mokinių energinius gėrimų vartotojo kartu su alkoholiniais gėrimais. Daugiausiai respondentų energinius gėrimus vartojo su degtine ar kitais stipriaisiais gėrimais (65,5 proc.), kiek mažiau – 56,6 proc. mokinių su silpnaisiais alkoholiniais gėrimais (pvz., sidru). Dažniausiai juos kartu su alkoholiniais gėrimais vartojo 14-15 metų moksleiviai.
Pavadinimas „energinis“ siejamas su gebėjimu dirbti, veiklumu, darbingumu, todėl galima pamanyti, kad tai gaminys, turintis maistinių, fiziologinių ar kitokių sveikatai naudingų medžiagų, kurių kituose gėrimuose nėra. Būtent dėl šios priežasties energinius gėrimus vartoti itin pamėgo jaunimas, vis dažniau juos maišydamas su alkoholiu. Manoma, kad energiniai gėrimai padeda sumažinti alkoholio sukeltą mieguistumą bei suteikia energijos linksmintis visą naktį, tačiau tai – apgaulingas įsitikinimas!
Kauno miesto mokyklose dirbusi visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Sigita neslepia išgąsčio dėl energinių gėrimų populiarumo tarp mokyklinio amžiaus vaikų. „Buvo vienas atvejis, kuomet dvi 9-os klasės moksleivės kreipėsi į mane, nes pajuto silpnumą, joms drebėjo rankos, daužėsi širdis. Pamatavus spaudimą paaiškėjo, kad jis gerokai aukštesnis nei įprastai. Merginos prisipažino, kad po dieną prieš tai vykusio vakarėlio ryte išgėrė kavos bei po dvi skardines energinių gėrimų. Eidamos į mokyklą merginos jautėsi žvaliai, turėjo neįprastai daug energijos, kurią norėjosi kažkur išlieti. Jos neslėpė, kad buvo kilusi mintis netgi sukelti peštynes. Tik vėliau pamokose merginos pasijuto silpnai, – pasakojo Sigita, – nors merginos energinių gėrimų žalą žinojo (apie tai buvo kalbama per klasės valandėles), visgi pamanė, kad ši informacija – pernelyg išpūstas burbulas.“
24 metų jaunuolis iš Kauno, dalindamasis savo patirtimi pasakojo, kad po vakarėlio, kuriame išgėrė ne vieną alkoholio ir energinių gėrimų kokteilį, jautėsi ypač prastai: „Labai skaudėjo galvą. Rodėsi, kad krūtinėje vietoje širdies pradėjo veikti geležinkelio stotis.“ Taip jokiomis sveikatos problemomis niekada nesiskundęs vaikinas apibūdino dėl vartotų kokteilių sutrikusį širdies ritmą.
Energinių gėrimų vartojimo ribojimas pasaulyje
Įvairiose šalyse sparčiai populiarėja iniciatyva vienaip ar kitaip riboti energinių gėrimų prieinamumą. Islandijoje ir Urugvajuje yra uždrausta parduoti energinius gėrimus, kuriuose yra didesnis nei leidžiama kofeino kiekis. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Vokietijos žemėse visiškai draudžiama parduoti energinius gėrimus vaikams iki 18 metų.
Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje energinių gėrimų galima įsigyti tik vaistinėse, nes sudedamosios jo dalys veikia kaip vaistai ir dažnai juos vartojant gali sutrikti sveikata. Kanadoje ant tokių gėrimų skardinių turi būti įspėjamieji užrašai vaikams, nėščiosioms ir kofeinui jautriems žmonėms bei įspėjimai dėl rizikos vartojant juos kartu su alkoholiu.
Didžiojoje Britanijoje vieno miestelio policija kreipėsi į vietinių krautuvių savininkus prašydama nepardavinėti „Red Bull“ bei kitų energinių gėrimų paaugliams. Tokiu būdu pareigūnai siekė sumažinti chuliganizmo atvejų skaičių, kadangi daugėja įrodymų, jog energiniai gėrimai didina žmogaus agresyvumą. Viešos diskusijos apie energinių gėrimų žalą Didžiojoje Britanijoje prasidėjo tada, kai 2008 metais Jungtinėje Karalystėje buvo rastas nuo energinių gėrimų priklausomybę turėjęs vaikas, kuris vėliau mirė. Švedijoje taip pat vyksta tyrimas dėl trijų žmonių mirties, kaip spėjama, ištikusios po to kai jie išgėrė energinių gėrimų.
Lietuvoje siūloma drausti energinių gėrimų ir alkoholio mišinių prekybą
Lietuvoje alkoholio bei energinių gėrimų mišiniai parduodami jau pagaminti arba yra greitai ir lengvai ruošiami daugumoje barų ar naktinių klubų. Dar 2009 metais Nacionalinė sveikatos taryba išreiškė savo nuomonę, kad šio gėrimo pardavimas vaikams turi būti kontroliuojamas, o įvertinus alkoholio poveikį, sustiprinantį energinių gėrimų žalingumą sveikatai, siūlė iš viso uždrausti prekiauti energinių gėrimų mišiniais su alkoholiu.
Departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus nuomone, Lietuva pakankamai ilgai buvo tolerantiška dabartinei situacijai. „Energiniai gėrimai jau tapo eilinio Lietuvos paauglio įvaizdžio dalimi. Atsiradusi klaidinga nuomonė, kad tokie gėrimai gali suteikti darbingumo ir veiklumo nesukeldami jokių neigiamų pojūčių ar žalos sveikatai, įsišaknijo pernelyg giliai. Juk daugelis studentiško amžiaus jaunuolių egzaminų metu maistą tiesiog išmaino į šiuos gėrimus. Alkoholio ir energinių gėrimų maišymas – dar didesnė grėsmė. Maišant alkoholį su energiniais gėrimais, turinčiais kofeino, guaranino, taurino ar panašių medžiagų, praraja tarp to, kaip jautiesi ir kiek išties esi apsvaigęs yra didžiulė. Apsinaudojimo alkoholiu grėsmė tokiais atvejais milžiniška. Turime siekti, kad Lietuvoje tokie mišiniai būtų neprieinami.“
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento teigimu, būtina paruošti Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kuris Lietuvos Respublikoje draustų prekiauti energinių gėrimų ir alkoholinių gėrimų mišiniais, taip pat alkoholiniais gėrimais, kurių sudėtyje yra tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).
Lietuvoje 2009 m. Vilniaus rajonas užėmė 1 vietą mirčių skaičiumi nuo alkoholio 43,61 atvejai/100000 gyventojų, tai sudarė 3,5 % visų mirčių skaičiaus rajone. Lietuvos vidurkis mirčių nuo alkoholio atvejų skaičiumi buvo keturis kartus mažesnis. Situacija 2001 – 2009 m. laikotarpiu praktiškai nesikeitė, tik 2007 m. fiksuotas ryškesnis sumažėjimas, tai galima sieti su tais metais mažesniu bedarbių skaičiumi. Vilniaus r. užimė 5 vietą pagal sergamumą pschikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį. 2009 m. teko 125,6 atvejai/100 000 gyventojų.
Nuo kitų metų Kauno kioskuose ir paviljonuose alumi bei kitais silpnais alkoholiniais gėrimais bus galima prekiauti tik nuo 17 iki 20 valandos.
Kauno miesto taryba ketvirtadienį po ilgų diskusijų apsisprendė nuo 2011 m. sausio 1 d. apriboti prekybos alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, laiką kioskuose ir paviljonuose Kauno nuo 20 iki 17 valandos.
Vicemero Stanislovo Buškevičiaus iniciatyva parengtame Tarybos sprendimo projekte siūlyta prekybą silpnais alkoholiniais gėrimais kioskuose ir paviljonuose leisti tik nuo 15 iki 18 valandos. Laiko pakeitimą į vėlesnį pasiūlė Šveitimo, sporto ir ekologijos komitetas, atsižvelgdamas į tai, jog tokiu metu visose Kauno mokyklose jau bus pasibaigusios pamokos.
„Su girtavimu galima kovoti dviems būdais: šviečiant visuomenę apie alkoholio žalą ir mažinant prekybos alkoholiu vietų skaičių bei ribojant jų darbo laiką”, – klausimą pristatęs sakė vicemeras S. Buškevičius. Jis pabrėžė, jog Vakarų valstybėse alkoholiu prekiaujama tik specializuotose parduotuvėse. Anot jo, to turėtų siekti ir Lietuva.
„Ką mes dabar matome mūsų mieste: kioskuose dažniausiai silpnus alkoholinius gėrimus perka būtent jaunimas, nepilnamečiai, nes čia neprašoma dokumento. Aplink tokius kioskus vyrauja netvarka, dažnos muštynės. Žengę vieną žingsnį ir apriboję prekybos laiką kioskuose, sieksime žengti dar vieną – uždrausti naktinę prekybą mieste”, – argumentus priimti sprendimą dėstė S. Buškevičius.
Į Tarybos posėdį atvykęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kaip visuotinę 21 amžiaus Lietuvos blogybę taip pat įvardino alkoholizmą. „Su alkoholizmu turime kovoti visais įmanomais būdais. Tegul šis prekybos laiko apribojimas būna nors viena mažytė pergalė”, – sakė arkivyskupas ir ragino Tarybos narius atsižvelgti į žmoniškąsias vertybes.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pasiūlė vardinį balsavimą. Tarybos posėdyje dalyvavo 37 nariai: 20 balsavo už sprendimą riboti prekybos laiką, 17 balsavo prieš.
Nuo 2012 metų sausio 1 dienos prekyba silpnais alkoholiniais gėrimais kioskuose bus draudžiama visoje Lietuvoje.
Artėjant gražiausioms metų šventėms, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad šventės neturėtų tapti priežastimi vartoti daugiau alkoholio. Nors kuo toliau, tuo daugiau kalbama apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai ir jį supančiai aplinkai, tačiau vis dar gausu mitų apie alkoholio vartojimo naudą sveikatai. Yra teigiama, kad tam tikras alkoholio vartojimas gali būti naudingas žmogaus sveikatai, bet yra viena tiesa – naudos savo sveikatai galima pasiekti tik maksimaliai ribojant suvartojamo alkoholio kiekį.
Gerti alkoholį smagu. Štai dėl ko mes tai darome. Tiesa, kiek per daug, bet dažniausiai tai suvokiame tik pabudę kitą rytą, kankinami didžiulių pagirių. Ir visgi, ar įmanoma gauti tiek pat linksmybių ir patirti tik minimalias jų pasėkmes? Pasirodo – taip!
„Penkiolika metų laikiausi principo, jog šiame melo ir skausmo kupiname pasaulyje be alkoholio gyventi tiesiog kvaila. Prisigerdavau tiek, kad reikėdavo kviesti medikus, statyti lašelines. Dabar jau devyneri metai nevartoju velnio lašų. Piligriminė kelionė, kurią įamžinau filme, buvo savotiška atgaila, apsivalymas, susitaikymas su praeitimi“, – prisipažįsta filmo „Sapnuoju, kad einu“ režisierius Jokūbas Vilius Tūras.
Vis dažniau žiniasklaidoje girdime apie paklydėles įžymybes, kurių būtos ar nebūtos nuodėmės susilaukia teisėsaugos dėmesio. Paprastų mirtingųjų aukštinami turtuoliai nuolat primena turintys tokias pačias silpnybes, kaip ir mes. Tačiau ar teisėjo plaktukas jiems visuomet sąžiningas?
Alkoholis žmonijos istorijoje, kaip teigia mokslininkai, suvaidino neįtikėtinai svarbų vaidmenį ir paskatino ne vieną pokytį. Prieš milijonus metų, kai maisto būdavo sunkiau gauti, etanolio patrauklumas ir smegenyse prasidėję cheminiai procesai, kuriais atlyginta už fermentuotų vaisių atradimą, tikriausiai buvo svarbus privalumas, padėjęs protėviams primatams išlikti. Gali būti, kad šiandien šios genetinės ir neurocheminės savybės lemia daugybės žmonių priklausomybę nuo alkoholio. Skaudus, 9000 metų trunkantis žmogaus ir etanolio „meilės romanas“ tyrinėjamas žurnalo „National Geographic Lietuva“ vasario numeryje.