Search Results for: "anemija"
Iškreiptas skonio pojūtis – vienas iš anemijos požymių. Tačiau kartais žmogus tai priima kaip natūralų dalyką. Štai viena pacientė reguliariai valgė kreidą, o savo gydytoją įtikinėjo, kad toks jos organizmo poreikis.
Kokybišką arbatą galima atskirti pagal stiprumą, spalvą, skonį, aromatą ir plutelę, užsidedančią ant paviršiaus, kai užpilate žoleles. Kuo kokybiškesnė žaliava, tuo daugiau „plutelės“ plaukios paviršiuje.
Geriausia laikyti arbatą užpylus 4–5 minutes, ne daugiau.
Kiekvienas iš mūsų (nesvarbu, patinka mums tai, ar ne) gimsta po kuriuo nors iš 12 Zodiako ženklų, ir jis, kaip teigiama, visą gyvenimą daro mums stipresnę ar silpnesnę įtaką, paliesdamas pačias įvairiausias gyvenimo sritis. Sveikata ir arbatos gėrimas – ne išimtis.
Baltymai, kitaip dar vadinami proteinais, sudaro maždaug 20 proc. kūno svorio, be to, trečdalis dienos kalorijų normos turi būti gaunama iš baltymų Nors proteinų nauda dažniausiai asocijuojasi su sportininkais, ši maiste ir papilduose esanti medžiaga būtina įvairiems organizmo atstatymo procesams. Vis dėlto, pasak mitybos specialistų, per didelis proteinų kiekis gali padaryti žalą kepenims, tad sportuojantiems ar besilaikantiems dietos derėtų nepamiršti, kad radikali mityba, kurioje dominuoja vienos rūšies maisto medžiagos nerekomenduojama.
Ateityje perpratus virusų apsaugos sistemą ir turint galimybę redaguoti žmogaus DNR kodą bus galima išgydyti ir pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, mano Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys.
Tryliktosios „Išsipildymo akcijos“, kurią organizuoja socialiai atsakinga televizija TV3 kartu su SEB banku, herojai – penkiolikmetė Mantilė ir keturmetis Lukas gyvena viltimi kiekvieną mėnesį nebejausti juos kamuojančių stiprių priepuolių, pilvo skausmų, didelio karščiavimo. Vaikai serga reta, sunkia genetine liga. Priepuoliai būna tokie sunkūs, kad vaikučiai šaukiasi pagalbos, tačiau situacija kartojasi kas tris savaites, o vaistų Lietuvoje nėra. Vienintelė pagalba – biologiniai vaistai, kainuojantys dešimt tūkstančių eurų.
Prieš dešimt metų marijampolietis Kostas Kynas tapo pirmuoju negiminingu kaulų čiulpų donoru Lietuvoje. Kamieninės K. Kyno kraujodaros ląstelės išsaugojo gyvybę jaunai moteriai, kuriai buvo diagnozuota aplazinė anemija – liga, kuomet kritiškai sutrinka kraujo gamyba. Šiandien ji džiaugiasi puikia sveikata, gražia šeima ir dviem dukrelėmis. Tačiau jei ne sėkmingos donoro paieškos ir suvalkiečio geranoriškumas, istorija galėjo pasibaigti kur kas liūdniau. Tiesa, pats donoras K. Kynas apie savo nuopelnus kalba kukliai ir sako tiesiog padaręs tai, ką privalėtų padaryti kiekvienas žmogus.
Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien vis daugiau žmonių suserga celiakija – genetine, alergine liga, kuria sergant žmogaus organizmas netoleruoja glitimo. Vienintelis jos gydymo būdas – visam laikui atsisakyti javų baltymo turinčių produktų – daugumos miltų, duonos, makaronų ir kepinių arba keisti juos panašiais glitimo neturinčiais produktais.
Atbundanti gamta turėtų įkvėpti naujiems darbams, tačiau daug žmonių jaučia gyvybinės energijos stygių. Jeigu ryte jėgų dar pakanka, tai vakarop padidėja dirglumas, apima mieguistumas ir bendras kūno silpnumas.
Tikriausiai ne vienam šunų mylėtojui suvirpa širdis, kai į jį iš pastalės pažvelgia tokios mielos ir tokios alkanos akys. Kyla pagunda vienu ar kitu kąsneliu nuo pietų stalo pavaišinti savo augintinį. Tačiau veterinarai ir šunų mitybos specialistai akcentuoja, kad žmonėms skirtu maistu ne visuomet galima šerti keturkojį. Įjunkus vėliau šunį atpratinti nuo tokio įpročio bus sunku. Be to, dažnai skanėstai nuo mūsų stalo yra pernelyg sūrūs ar riebūs, juose per daug cukraus. Dar daugiau – kai kurie mūsų mėgstami ir dideliais kiekiais vartojami produktai šunims gali būti mirtinai nuodingi. Šiandien aiškinamės, kokius produktus šunims vis tik galima duoti, o kokiais atvejais gailias akis iš pastalės reikėtų ignoruoti.