Search Results for: "asfaltas"
Visas pasaulis pamišo dėl sveiko gyvenimo būdo. Žmonės pažįsta naujas metodikas, perprogramuoja ne tik savo treniruočių, fizinių krūvių, mitybos režimus, bet ir keičia savo kvėpavimą ir minčių eigą.
Nesakau, kad tai yra blogai, bet dauguma iki šiol nežino pačių paprasčiausių draudimų. Taigi, ko negalima daryti treniruočių metu?
1. Bėgioti rytais
Bėgimas rytais
Skirtingai nuo kitų punktų, šis, greičiausiai, yra rekomendacinio pobūdžio. Tikite Jūs savo bioenergetika ar ne, bet šis mokslas aiškiai teigia: išnagrinėjus žmonių bioritmus buvo nustatyta, kad sveikiausia bėgioti yra 20:00 – 22:00 val. tarpe, praėjus maždaug valandai po vakarienės. Po “pasilakstymo” valgyti patariama ne anksčiau kaip po 40 minučių.
2. Bėgioti asfaltu
Bėgimas asfaltu
Asfaltas blogas tuo, kad praktiškai nesugeria smūgių, sukeliamų bėgiojant. Tai gresia jūsų blauzdiniams pėdų sąnariams, kelių ir dubens sąnariams ir netgi juosmeniui. Todėl, jeigu nėra galimybės bėgioti specialią dangą turinčiais bėgimo takais, bėgiokite parkuose, kur yra lygių takelių.
3. Bėgioti šaligatviais šalia kelio
Bėgimas šaligatviais kenkia sveikatai
Bėgimo metu suintensyvėja kvėpavimas ir pagreitėja medžiagų apykaita. Jeigu įkvepiate švarų orą, jūsų organizmas valosi ir rūpinasi tuo, kad kiekviena ląstelė gautų maksimalų leistiną deguonies kiekį. Užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis oras užteršia organizmą, bėgimo metu veikiantį “dulkių siurblio” režimu.
4. Treniruotis “skuduruose”
Treniruočių batai
Tai reiškia, kad bėgimui turite išsirinkti ne senus marškinėlius, kurių “negaila išmesti” bei šortus, užsilikusius spintoje nuo 9-os klasės. Neverta pirkti sportinio kostiumo iš 100% medvilnės: ji greitai sugeria prakaitą, limpa prie odos ir trikdo kvėpavimo procesą. Geriausia rinktis aprangą, kurios sudėtyje yra likros, poliesterio, elastano arba neilono. Tik tokia sportinė apranga gerai išsisaugos ir neišsitampys po mėnesio intensyvių treniruočių.
5. Sportuoti basomis
Sportas be batų
Sportuodami basomis, su kojinėmis ar netgi avėdami sportbačius plokščiu padu jūs didinate krūvi savo stuburui ir praktiškai garso greičiu verčiate dilti trapius slankstelius. Toks sportas ypač kenksmingas tiems, kurie turi problemų su kraujagyslėmis, kadangi minėtu atveju jos patiria dvigubai didesnį krūvį.
6. Gerti tada “kai norisi”
vanduo
Apie tai, kad treniruočių metu gerti skysčius yra tiesiog būtina, žino visi. Tačiau tai netrukdo mums gerti “tik panorėjus”, o tai, labai intensyviai sportuojant, gresia dehidratacija (organizmas netenka skysčių). Jeigu Jūsų tokia perspektyva netenkina, įsiklausykite į profesionalių fiziologų patarimą ir padarykite 2-3 gurkšnius vandens kas 20 minučių. Net jei dar nemirštate nuo troškulio.
7. Naudotis antiperspirantu
Prakaitas
Treniruočių metu žmogus stipriai prakaituoja – kūnas tokiu būdu aušinasi ir šalina šlakus. Antiperspirantai labai sėkmingai trikdo minėtą procesą, ko pasekoje organizmas nesugeba vykdyti savo funkcijų.
8. Klausytis grotuvų (pvz. MP3)
Bėgiojimas ir muzikos klausymasis
Kyla klausimas: “O kaip gi kitaip?”. Bent jau sumažinkite garsą. Kanadietis Viljamas Chodžetsas iš Albertos Universiteto išsiaiškino, kad fiziniai krūviai derinyje su garsia muzika anksčiau ar vėliau gali sukelti visišką klausos netekimą. Įvyksta tai, beje, netikėtai, o ne palaipsniui.
9. Blaškytis ir būti blogos nuotaikos
Nusiteikimas sportuoti
Iš dalies šis punktas panašus į 8-tą. Jeigu tu kalbiesi, žiūri TV arba mąstai apie pašalinius dalykus, tu blaškai (neleidi sportuoti) patį svarbiausią kontrolės organą – smegenis. Tokiu atveju smegenys “nestebi” raumenų veiklos, jos pradeda “chaltūrinti” ir treniruotės efektyvumas nukrenta praktiškai iki NULIO. Būtent todėl profesionalūs instruktoriai rekomenduoja treniruočių metu stebėti savo veiksmus ir pojūčius, “užmegzti su savo kūnu psichologinį kontaktą”.
10. Sportuoti pavargus
Sportas pavargus
Jeigu neišsimiegojote arba esate pervargę, fizinis krūvis nesuteiks jokių pozityvių rezultatų. JOKIŲ! Viskas, ką galite gauti tokiu atveju – tai tik streso hormonų “išmetimo” į kraują…
Būkite sveiki!
Kiek metų seniausiam žinomam keliui ir kur jį rasti? Kodėl žmonės pradėjo kelius grįsti akmenimis? Kaip atrodė romėniški keliai ir kodėl jie buvo svarbūs imperijai? Kokiais keliais egiptiečiai transportavo akmenis į piramidžių statybas? Ar žinote, kad keliai gali būti betonuojami? Ar įmanoma nutiesti kelią nepastebėtam? Koks yra gero kelio receptas? Ar galima asfaltuoti žiemą? Kodėl specialistai pasibaisėjo Youtube vaizdais, kuomet yra asfaltuojama… baloje? Šiais klausimais savo reportažą iš Kelių tyrimo instituto laboratorijos tęsia „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai. Šį kartą jie apsilankė ir Kaune, kur pakalbino specialistus, atlikusius Hario Poterio knygų vertus darbus. Skubame supažindinti žiūrovus su nematomais… kelininkais.
Kas bendro tarp asfalto ir Senovės Egipto mumijų? Kodėl Mirusią jūrą graikų istorikai vadino asfalto ežeru? Kas yra bitumas ir ką bendro jis turi su seniausia pasaulio nuotrauka? Koks eksperimentas truko net 69 metus? Ar žinote, kad bitumo klodų Kanadoje bendras plotas didesnis už Anglijos plotą? Šiais klausimais savo reportažą iš VGTU Kelių tyrimo instituto laboratorijos pradeda „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, skubantys supažindinti žiūrovus su asfaltu.
Duobėmis gatvėse besiskundžiantys vairuotojai paguodą galbūt ras šiame vaizdelyje iš Jekaterinburgo (Sverdlovsko apskritis, Rusija). Ten priešais gatve riedančio lengvojo automobilio ratus pradėjo lūžinėti ir į dangų kilti asfaltas. Į netikėtai sprogusio ir susigarankščiavusio asfalto plokštes rėžėsi ir ant jų pakibo sustabdyti nespėjęs SUV visureigio vairuotojas.
„Renault“ grupės prekės ženklas „Dacia“ sukėlė tikrą sumaištį automobilių pasaulyje. Per septynių metų pastovaus augimo laikotarpį prekės ženklas tapo vienu iš pagrindinių rinkos žaidėjų. Pagrindinė to priežastis – ypatingai patikimų, erdvių ir atsakingai sukonstruotų transporto priemonių, kurios pasižymi nepralenkiamomis charakteristikomis ir įrangos lygiu bei patrauklia kaina, asortimentas. „Dacia“ tapo viena tikrų automobilių pramonės šakos sėkmės istorijų.
2010 m. balandį pristatytas šeštasis prekės ženklo asortimento modelis – visureigis „Duster“ – iš karto tapo labai populiarus ir iki dabar jau parduoti 127 000 šio modelio automobiliai visame pasaulyje. Modelis taip pat tapo prekės ženklo veiklos automobilių sporte žvaigžde – jis dalyvavo tokiose varžybose kaip Prancūzijos „Trophée Andros“ lenktynių ledu serijos su Alainu Prostu (du antros vietos apdovanojimai), „Rallye Aïcha des Gazelles“ (2 ir 3 vietos 2011 m.), o netrukus dalyvaus ir „Pikes Peak International Hill Climb“ lenktynėse.
Aistra automobilių sportui atspindi stiprias ir ambicingas prekės ženklo vertybes.
„DACIA DUSTER“ „NO LIMIT“: UNIKALUS AUTOMOBILIS
„Dacia Duster“ „No Limit“ yra išskirtinis, ypatingai galingas automobilis. Jis buvo specialiai pagamintas „Tork Engineering“ (konstrukcija, gamyba, surinkimas, tobulinimas) ir „Sodemo“ (variklis) komandų kartu su „Renault Sport Technologies“, kuri pasidalino savo unikalia patirtimi automobilių sporte bei tiekė kai kuriuos komponentus.
„Dacia Duster“ „No Limit“ atitinka specifinius amerikietiškų varžybų „Unlimited“ klasės reikalavimus, kuriais neribojami variklio dydis ir jo galia. Nėra nustatytas minimalus svoris, gali būti naudojamos bet kokios padangos, nėra jokių transmisijos sistemos ar aerodinamikos suvaržymų.
Po stiklo pluošto kėbulu „Dacia Duster“ „No Limit“ slepia keletą modernių savybių, pavyzdžiui:
– Galingą 850 AG variklį:
Specialiai „Sodemo“ pagamintas „Nissan GT-R’s NISSAN VR 38 DETT“ bloku (3,8 l V6) paremtas „Dacia Duster“ „No Limit“ variklis sureguliuotas taip, kad puikiai veiktų nepaisant didelio aukščio virš jūros lygio – lenktynės prasideda 2 860 m ir baigiasi 4 300 m virš jūros lygio.
– Specifinė pavarų dėžė:
Variklis yra sujungtas su šešių bėgių sekvencine pavarų dėže „Sadev“, sukurta taip, kad galėtų susidoroti su tiek daug galios tuo pat metu užtikrindama greitą ir tikslų pavarų perjungimą.
– Pažangi aerodinamika:
„Dacia Duster“ „No Limit“ aerodinaminis paketas – nedažnai naudojamas automobilių sporte. Jis buvo kuriamas vėjo tunelyje ir jo galiniai sparnai yra ypač įspūdingi.
JEAN-PHILIPPE DAYRAUT: VAIRUOTOJAS, TURINTIS SVAJONĘ
Jean-Philippe Dayraut ilgai svajojo sudalyvauti „Pikes Peak Hill Climb“ lenktynėse su tokiu išskirtiniu automobiliu. Jis pats įtikino „Dacia“ ir „Renault Sport Technologies“ prisijungti prie jo šiame išskirtiniame nuotykyje.
Kolorado valstijoje vykstantis renginys reikalauja nepriekaištingos automobilio traukos, nepaisant besikeičiančio sukibimo, kai kinta trasos, kurią sudaro pusiau asfaltas, pusiau purvas, paviršiai. Tik profesionalūs vairuotojai, turintys žiedinių lenktynių ir varžybų ant nestabilių paviršių (žvyro, ledo) patirties, gali tikėtis užimti aukščiausias vietas. Turėdamas šešis Prancūzijos vienviečių ir turistinių automobilių lenktynių titulus ir tris „Trophée Andros“ čempiono titulus, įskaitant ir paskutinįjį, Jean-Philippe Dayraut puikiai tinka šiai misijai.
„Pikes Peak Hill Climb“ yra vienintelis renginys, kuriame tenka valdyti tokį monstrą slystant šonu 200 km/h greičiu trasoje iš asfalto ir purvo“, – prabrėžia Jean-Philippe Dayraut – „Negaliu sugalvoti jokios kitos automobilių sporto formos, kur dalyvautų tokie automobiliai“.
„Pažiūrėk, slides pamiršo!“, pašaipiai tarsteli ne vienas tautietis, išvydęs žmones, ritmingai žingsniuojančius su lazdomis. Šiaurietiškas ėjimas (ang. Nordic Walking) Lietuvoje dar išgyvena vystymosi stadiją. Tačiau tų, kurie dažnai lankosi Vakarų Europoje arba JAV, panašus reginys nebestebina – šią pakankamai naują sporto šaką visais metų laikais praktikuoja ir jauni, ir seni.