Search Results for: "desertai"
Nuo senų senovės lietuviai duoną suasmenindavo ir sudievindavo: ji minima pasakose, priežodžiuose ir patarlėse, jos gausu net iki šių dienų išlikusiuose ritualuose. Tikėta, kad pašventinta duona gelbsti nuo gaisro ir ligų, nuo nužiūrėjimo, padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo, o įsiūtas gabalėlis į švarką – kare nuo kulkų. Net šiais laikais duona – būtinas lietuvio pietų stalo atributas, kurią galima panaudoti kur kas išradingiau nei tik užkandant sriubą ar salotas. Desertus iš duonos, puikiai tinkančius šventiniam Kūčių ar Kalėdų stalui, siūlo UAB „Biržų duona“ maisto technologė Rasa Kubiliūnienė.
Negalite be saldumynų? Bet draugė tikina, kad jų atsisakiusi tikrai pagražinsite savo figūrą. “Ką pasirinkti?” – beviltiška mintis šmėžuoja galvoje. Pasirinkite žinojimą. Juk yra saldumynų, kurių galite valgyti net ir
besilaikydama dietos.
Zefyrai, marmeladas
Zefyrai gaminami iš vaisių piurė, cukraus, baltymų ir agaro (augalinės kilmės želatinos, gaunamos iš dumblių). Marmelade ir iš jo gaminamuose saldainiuose yra pektinų, medžiagų, kurios mažina cholesterolio kiekį organizme bei teigiamai veikia virškinamojo trakto veiklą.
100 g šių produktų – 300 kcal,
riebalų – 0 proc.
Sausainiai ir vafliai
Ilgai tinkamuose vartoti kulinarijos gaminiuose gausu cukraus ir riebalų. Jų maistingumas lygus nuliui. Be to, juose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios skatina toksinų kaupimąsi organizme.
100 g gaminių – 450-550 kcal,
riebalų – 25-40 proc.
Prėska tešla
Jos sudėtis – miltai, vanduo ir sviestas. Iš šios tešlos gaminami desertai mažiausiai kenks jūsų figūrai.
100 g tešlos – 200 kcal,
riebalų – 1-2 proc.
Plikyta tešla
Gaminama iš vandens, sviesto, miltų ir kiaušinių. Ši tešla – daugelio desertų pagrindas. “Kenksmingumo” koeficientas priklauso nuo to, koks įdaras bus naudojamas. Naudingiausias – vaisių ir varškės.
100 g tešlos – 300 kcal,
riebalų – 35 proc.
“Smėlinė” (trapi) tešla
Tai pati nenaudingiausia tešla. Ji riebi, todėl sunkiai virškinama. Dažnai iš tokios tešlos kepami pyragai gardinami įvairiomis glazūromis, tad tampa itin kaloringi. Antsvorio turintiems žmonėms dietologai nepataria valgyti iš tokios tešlos pagamintų gardėsių.
100 g tešlos – 430 kcal,
riebalų – 45 proc.
Sluoksniuota tešla
Pagrindinis šios tešlos ingredientas sviestas – kuo riebesnis, tuo geriau. Jeigu tokią tešlą pagardinti kremu (taip gaminamas garsusis “Napoleonas” ), pagaminsime sunkiai virškinamą ir labai kaloringą desertą.
100 g tešlos – 400 kcal,
riebalų – 25,9 proc.
Tai įdomu
Vienas garsiausių pasaulio desertų – pyragas “Tiramisu”, nepaisant to, kad yra gana kaloringas (450 kcal) – naudingas gardėsis. Kadangi jo sudėtyje nėra daug riebalų, pyragas lengvai pasisavinamas. Be to, pagal visas tradicijas pagamintame “Tiramisu” daug kalio ir magnio, medžiagų, reikalingų mūsų širdžiai.
Ne paslaptis, vyrai – amžini vaikai. Motiniškos globos jiems reikia iki pat žilos senatvės. Mes, moterys, jais besirūpindamos, stengiamės perauklėti savo mylimuosius, jų kompleksus ir žalingus įpročius nugename giliai į pasąmonę. Jie prisitaiko prie mūsų troškimų, prisidengia maloniomis kaukėmis, bet, deja, nuo prigimties nepabėgsi. Stiprioji lytis lieka ištikima savo vyriškoms silpnybėms.
Lietuvos gyventojai vartoja per mažai vaisių ir daržovių: per dieną vienam žmogui rekomenduojama suvalgyti mažiausiai 400 g vaisių ir daržovių, tačiau mūsų šalyje šis skaičius vidutiniškai tesiekia apie 300 g, teigia prof. dr. Rimantas Stukas. Prasidėjus pavasariui daugelis susimąsto apie daržovių būtinybę organizmui, tačiau dažnam sunkiai sekasi jas integruoti į savo kasdienį maisto racioną.
Kalėdos, Naujieji metai – tai laikas, kurio metu ypač mėgaujamės maistu. Ar tai būtų 12-ka patiekalų nuklotas Kūčių stalas, ar Kalėdinė antis, ruošiama pagal senąjį šeimos receptą – tai bene vienintelis periodas metuose, kai galime prisiragauti tokios gausios skonių įvairovės. Tiesa, dalis mūsų mėgiamų maisto gaminių ar gėrimų, intensyviai vartojamų per šį laiką, gali padėti arba pakenkti mūsų dantų sveikatai.
Lietuvos verslo bei pramogų pasaulio grietinėlė rinkosi „Ogmios mieste“ įsikūrusioje gurmaniškoje parduotuvėje „Assorti.lt“, kur vyko šviežio sveriamo maisto baro atidarymas.
Vieno didžiausių Lietuvos prekybos centrų atlikta apklausa parodė, kad 49 proc. tautiečių į savo mitybą įtraukia grūdinius produktus ir pusryčiams dažnai renkasi košes (27,3 proc.). Dietologai taip pat rekomenduoja košes valgyti ryte, nes jose esantys lėtai įsisavinami angliavandeniai ilgai palaiko reikiamą gliukozės kiekį kraujyje ir išsaugo darbingumą. Viena iš populiariausių rytinių košių – manų košė. Išnagrinėjus užsienio literatūrą, apie manų kruopas galima sužinoti daug naujų netikėtų faktų. Turbūt retas iš mūsų žino, iš kur atsirado manų kruopos, kas pirmieji pradėjo jas naudoti? Taip pat, kad manų kruopose gausu vitaminų, mineralų ir jos turi gydomųjų savybių.
Prieskoniais maistą gardiname visus metus, bet žiemą virtuvė išsiskiria tuo, kad ypač norisi sodresnio skonio, sotesnių patiekalų. Kokius prieskonius geriausia rinktis?
Mokslininkai pripažįsta, kad kokybiškas ir tinkamai suderintas maistas lemia ne tik žmogaus sveikatą, gerą savijautą ir nuotaiką, tačiau ir… santykius šeimoje. Pasirodo, maistas turi didesnės nei manyta įtakos šeimyninei laimei, porų santykiams ir seksualinio gyvenimo kokybei.
Patiekalo išvaizda ne ką mažiau svarbi nei jo skonis. Todėl neretai puošdami patiekalą nepatingime pasirinkti sunkesnį kelią – kiekvieną iškeptą keksiuką dekoruojame skirtingai, įvairių spalvų kremais, barstukais, uogomis ir žalumynais. Ar tai būtų desertai, ar įvairių raštų pomidorai, spalvingas, akį traukiantis maistas patinka visiems.