Search Results for: "dirglumas"
Atbundanti gamta turėtų įkvėpti naujiems darbams, tačiau daug žmonių jaučia gyvybinės energijos stygių. Jeigu ryte jėgų dar pakanka, tai vakarop padidėja dirglumas, apima mieguistumas ir bendras kūno silpnumas.
Bundant gamtai, orui vis gaivėjant, o saulei šviečiant ryškiau, norisi taip pat pakilti nuo sofos ir pradėti naują gyvenimo etapą – gyventi aktyviau, taisyklingiau maitintis, pradėti sportuoti.
Yra ekologijos ekstremistų, kurie kelia paniką vos įžengę į statistinį būstą – „O Dieve, tu vis dar naudoji šitą xxx?!“ – ir staiga šiaip jau jaukūs namai atrodo kaip kancerogeninių naftos atliekų sandėlis. Arba – kad bičiulis perlenkia lazdą. Kartais patogiau gyventi patogiame neigime, nes pripažinus žalingų produktų žalą, nežinotume, nuo ko pradėti: indų ploviklis, skalbinių minkštiklis, tualeto valiklis, vonios šveitiklis, oro gaiviklis, audinių baliklis, kilimų valiklis… Nežinau, kaip su namų ruoša buvo susidorojama anksčiau, tačiau tarp šitų „-iklių“ svarbiausias vis tiek yra senas geras muilas, kuriuo vos grįžę namo skubame nusiplauti rankas.
Žiemai besiritant į antrąją pusę, tamsios ir itin trumpos dienos slegia kur kas labiau nei šaltojo sezono pradžioje. Praūžus švenčių maratonui ir nurimus šventiniam šurmuliui, padaugėja sezoninį nerimą ir apatiją išgyvenančių žmonių: padidėja dirglumas, įtampa, stresas, įprasta veikla kelia vis didesnį nuobodulį.
Mūsų dienomis, kai tenka skaičiuoti kone kiekvieną minutę, prabangą sveikai maitintis sau gali leisti ne kiekvienas. Juk daug paprasčiau nubėgti iki artimiausios kavinės ar prekybos centro ir gauti pusfabrikačių, negu patiems stovėti prie viryklės ir gaminti valgį.
Anot statistikos, maždaug penktadalis pasaulio gyventojų vartoja tabako gaminius. Pusei rūkorių prognozės ne itin palankios: jiems gresia priešlaikinė mirtis dėl su rūkymu susijusių ligų. Nors visuomenėjė įprasta manyti, kad sunkiausiai įveikiama priklausomybė nuo alkoholio, žolės ar kokaino, iš tiesų daugiausiai problemų sukelia rūkymas. Kartą pripratus rūkyti, ypač jauno amžiaus asmenims, tikimybė mesti – gana maža. Na, o jeigu rūkyti pradėjęs asmuo turi genetinį polinkį į depresiją – rizika dar labiau padidėja.
Egzistuoja daugybė – socialinių, sveikatos, teisinių – problemų, susijusių su tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimu. Šios medžiagos sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus, todėl vadinamos psichoaktyviosiomis medžiagomis. Tad svarbu žinoti, kuo jos žmogui kenksmingos ir kokios pagalbos gali tikėtis jau priklausomas žmogus, jei nori nustoti jas vartoti. Straipsnių ciklą šia tema pradedame pasakojimu apie tabaką, jo sukeliamus sveikatos sutrikimus ir galimus pagalbos būdus.
Jei kankina nenumaldomas noras valgyti saldumynus ar, priešingai, labai sūrų, kartų maistą, jei nuotaika bloga, viskas erzina, o pamatę mažą vaikelį apsiverkiate iš susijaudinimo, o dar skauda galvą ir pučia pilvą, nereta moteris susimąsto ir savęs paklausia: „Kada turėtų prasidėti mėnesinės?“. Jeigu iki jų pradžios liko apie 5–14 dienų, greičiausiai jus vargina priešmenstruacinis sindromas (PMS). PMS simptomų yra apie 200, ir manoma, kad bent vieną iš jų patiria net apie 80 proc. moterų.
Kodėl vienoms PMS praeina beveik nepastebimai, kitas jis kankina nesunkiai, o trečioms šis periodas tiesiog būna išbrauktas iš gyvenimo? Komentuoja medicinos centro „MaxMeda“ gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė.
Norma ar patologija?
PMS žinomas nuo seno. Dar Hipokratas jį aprašė kaip priešmenstruacinę būseną, kai moteriai gali kilti minčių apie savižudybę ir kitų sunkių emocinių ir fiziologinių simptomų. Tiesa, anksčiau PMS nebuvo skiriama daug dėmesio, veikiausia dėl to, kad šis sindromas susijęs su mėnesinėmis, t.y. normaliais natūraliais fiziologiniais pokyčiais moters organizme. Todėl ir PMS keliami negalavimai buvo laikomi norma, o ne patologija, ir juos reikėjo tiesiog iškentėti. Tik 1931 m. Robert Frank įvedė terminą „priešmenstruacinė įtampa“. Dar maždaug po dvidešimties metų Katarina Dalton apibendrino duomenis ir pavadino problemą „priešmenstruaciniu sindromu“.
Taigi šiuo metu požiūris į PMS visiškai kitoks. Be abejo, jeigu jo simptomai nedaro įtakos moters gyvenimo kokybei, į medikus kreiptis nereikia. Tačiau jeigu PMS trukdo dirbti ir gyventi, susitaikyti su tuo nereikėtų, juolab kad padėti galima.
Klasifikacija pagal simptomus
Anot gydytojos, specialios PMS simptomų klasifikacijos nėra, o dažniausi jų – pilvo, galvos skausmas, krūtų jautrumas ir pabrinkimas, padidėjęs kūno svoris, pykinimas, galūnių patinimas, nemiga, seksualiniai ir apetito pokyčiai, depresija, dirglumas, nuotaikų kaita, nerimas, padidėjęs jautrumas, vienišumo jausmas. Medikai išskiria PMS ir sunkų PMS. Manoma, kad sunkus PMS kamuoja apie 8 proc. moterų. Jo metu moterį kankina ne 1–2, o daugiau minėtų simptomų: ji išgyvena gilią depresiją, smarkų nuotaikų svyravimą, vargina labai skausmingos mėnesinės ir kt.
Priežastis – hormonai
Nuo ko priklauso PMS sunkumas? Anot gydytojos, tai lemia labai daug dalykų. Tačiau nustatyta, kad labiau PMS vargina tas moteris, kurių nervų sistema labilesnė, todėl jos į ciklinius hormoninius organizmo pokyčius reaguoja jautriau. Manoma, kad hormono progesterono, kiaušidžių gaminamo iš karto po ovuliacijos, aktyvumas gali daryti įtaką PMS atsiradimui ir simptomų sunkumui. Be to, didelę įtaką daro įtampa, stresai.
Tiesioginio ryšio tarp PMS ir paveldimumo nėra. Kita vertus, polinkį sirgti tam tikromis ligomis gauname iš tėvų. Tad jeigu mamą kamavo skausmingos mėnesinės, kurios, beje, yra vienas iš PMS simptomų, tikimybė, kad tos pačios bėdos vargins ir dukrą, išlieka.
Labiau vargina jaunesnes
Ar moters amžius turi ryšį su PMS: galbūt jaunesniems pasireiškia rečiau, o metams bėgant sindromo kamuojamų moterų skaičius didėja? Anot gydytojos, priešingai, labiau PMS skundžiasi jaunesnio amžiaus moterys (20–35 metų), beje, joms ir sulaukus menopauzės šie simptomai gali pasunkėti. Kita vertus, teigiamos įtakos PMS gali turėti nėštumas, gimdymas, žindymas, gyvenimo būdas. „Praktika rodo, kad daugeliui moterų po gimdymo PMS simptomai sušvelnėja arba net visiškai išnyksta. Tai aiškinama nėštumo metu moters organizme vyksiančiais hormoniniais pokyčiais“, – pažymi D.Keršulytė.
Ar metams bėgant PMS gali sunkėti? Anot gydytojos, kadangi metams bėgant keičiasi hormoninis fonas, o ir nervų sistema gali tapti labilesnė, tad ir PMS simptomai gali paaštrėti.
Dvi savaitės išbrauktos iš gyvenimo
Kiek laiko gali tęstis PMS sukeltos kančios? Vienos moterys teigia, kad prieš prasidedant mėnesinėms simptomai trunka 5–6 dienas, kitos – net 14 dienų.
Kaip jau minėjome, vienos moterys juos pakelia ramiai, kitos – labai audringai, tačiau visais atvejais šie simptomai prasideda 5–14 dieną iki mėnesinių ir baigiasi joms prasidėjus arba pasibaigus. Todėl PMS diagnozuoti nėra sunku, tai gali pastebėti ir pati moteris, tereikia keletą mėnesių vesti dienyną. Tuomet paaiškės, kad kūno svorio padidėjimas, krūtų jautrumas, nuotaikų svyravimai ir kiti simptomai kartojasi cikliškai.
„PMS diagnostika nėra sudėtinga – užtenka apklausti pacientę. Paprastai prasidėjus mėnesinėms simptomai susilpnėja, o joms pasibaigus visai išnyksta. Su kitomis ligomis PMS supainioti neįmanoma. Jeigu negalavimai kamuoja moterį ir po mėnesinių, vadinasi, tai nėra PMS. Tuomet reikėtų ieškoti kitų rimtų hormoninių sutrikimų priežasčių“, – aiškina gydytoja.
PMS ir ligos
Ligos PMS įtakos praktiškai neturi, galbūt išskyrus skydliaukės patologijas. Pastebėta, kad sergančiąsias skydliaukės ligomis labiau vargina ir PMS, tačiau nebūtinai
PMS ir maistas
Prieš PMS rekomenduojamas lengvas neriebus maistas. Nemažai moterų skundžiasi, kad prieš mėnesines priauga kone porą kilogramų, o tokį svorio padidėjimą kaip tik ir lemia organizme susikaupę skysčiai. Tad valgydamos aštriai, sūriai, vartodamos daug prieskonių, druskos, gerdamos stiprią kavą ar labai koncentruotą arbatą, dar labiau skatinsime skysčių kaupimąsi, neišvengsime tinimo.
Kaip sau padėti?
Kaip palengvinti PMS? Ar visoms moterims tinka tie patys būdai? „Kai minėjau, didelę įtaką daro stresas, įtampa, nuovargis. Todėl PMS gali pasireikšti tam tikrais gyvenimo tarpsniais ir nebūtinai varginti nuolat. Būtent streso hormonai provokuoja hormono prolaktino, kuris, manoma, ir kelia PMS simptomus, išsiskyrimą. Neseniai teko dalyvauti pasauliniame ginekologinės endokrinologijos kongrese Florencijoje (Italija) ir klausyti garsaus profesoriaus Wolfgang Wuttke (Vokietija) paskaitos, kurioje jis pažymėjo, kad pirmaeiliu preparatu išlieka tikrasis skaistminys, nes įrodyta, kad šis augalas tiesiogiai mažina prolaktino kiekį ir taip padeda organizmui. Tačiau reikia nepamiršti, kad, norint pasiekti efektą, preparato reikia vartoti ne mažiau nei 6 mėnesius“, – teigia ginekologė. Esant sunkiam PMS, skiriama kontraceptikų, kai kartu diagnozuojama depresija, – antidepresantų.
Ar įmanoma PMS profilaktika – juk mėnesinės būna kiekvieną mėnesį? Anot gydytojos, simptomams palengvinti padės gyvenimo būdo pokyčiai: subalansuota mityba, sportas, psichologinės treniruotės.
„Jei PMS ne epizodinis ir ne susijęs su tam tikrais išgyvenimais, o vargina moterį nuolat, vien su piliule neapsieisime. Iš moters reikalaujame didelio darbo: sureguliuoti mitybą, atsisakyti alkoholio, būtinai sportuoti“, – pabrėžia D.Keršulytė.
Naujausi mokslo tyrimai
Naujausi mokslininkų tyrimai skelbia, kad PMS simptomus sukelia ir jų stiprumą lemia hormonas alopregnanolonas (praneša meddaily.ru). Šis hormonas išsiskiria po ovuliacijos, per nėštumą ir esant menstruacinio ciklo pokyčiams.
Dauguma moterų jautriau reaguoja į alopregnanoloną iš karto po menstruacijų, o iki jų – mažiau, todėl tokios moterys nesiskundžia ir dėl PMS. Užtat moterys, kurios jautriau reaguoja į šį hormoną prieš menstruacijas, labiau kenčia ir nuo PMS. Tai paaiškėjo po eksperimento, kurio dalyvėms leido hormono tokiomis dozėmis, kokios įprastai būna nėščiųjų kraujyje.
Net jei kraujyje nebėra alkoholio, sugebėjimui vairuoti gali trukdyti galvos skausmas, jautrumas šviesai, pykinimas ir kiti simptomai, atsirandantys praėjus keletui valandų po alkoholio vartojimo. Tokie pojūčiai padidina eismo įvykio riziką – sėdantieji prie vairo esant pagirioms, dvigubai dažniau nei kiti vairuotojai pažeidžia kelių eismo taisykles, keturis kartus dažniau išvažiuoja iš savo eismo juostos ir daugiau nei ketvirtadalį kelio nuvažiuoja viršydami greičio limitą. „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai ragina būti ypač apdairiems šventiniu laikotarpiu.
Pagirioms priskiriami simptomai pasireiškia alkoholiui dar tebesant organizme, tačiau ypač jie sustiprėja alkoholio kiekiui kraujyje nukritus iki nulio. Nemaloni savijauta gali tęstis nuo 8 iki 24 valandų*. Tipiškais pagirių simptomais laikomi: galvos skausmas, jautrumas šviesai, pykinimas, dirglumas, nuovargis ir bendras fizinis bei dvasinis diskomfortas. „Tokius simptomus jaučiančiam vairuotojui gali būti sunku susikaupti, greitai reaguoti į aplinką ir tinkamai įvertinti riziką bei kitų vairuotojų siunčiamus signalus“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniew Weseli.
Norėdami pasijusti geriau vairuotojai išbando įvairius metodus, tarp jų ir energetinius gėrimus. Vis dėlto tyrimai rodo, kad tai gali būti pavojinga. Energetiniai gėrimai pagerina tik subjektyvų žmogaus savijautos ir galimybių vertinimą. Išgėrus tokių gėrimų sumažėja galvos skausmas, nuovargis ir burnos džiūvimas. Tačiau jie nepagerina koordinacijos ir reakcijos į vaizdinius stimulus laiko**. Dėl to padidėja grėsmė, kad vairuotojas, klaidingai vertindamas savo pasirengimą vairuoti, gali sukelti eismo įvykį. „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai įspėja: „Kelių saugumui ypač svarbus teisingas savo gebėjimų įvertinimas. Vairuotojas, manantis, kad gali vairuoti saugiai, kai iš tiesų taip nėra, yra didžiulė grėsmė kelyje“.
Neseniai atliktas tyrimas, kuriuo siekta patvirtinti kelias valandas po alkoholio suvartojimo atsirandančio diskomforto poveikį vairavimui, atskleidė, kad pagiringi vairuotojai važiuoja mažiau saugiai. Vairuotojai, kenčiantys nuo simptomų, susijusių su alkoholio vartojimu, važiavo vidutiniškai 16 km/h greičiau ir greičio limitą viršijo vidutiniškai 26 proc. visos važiavimo trukmės, lyginant su blaivais vairuotojais, kurie greitį viršijo vidutiniškai 6,3 proc.* viso kelio. „Rekomenduojame nevairuoti automobilio nuo kelių valandų iki visos dienos po alkoholio suvartojimo. Šitaip suteiksite savo organizmui pakankamai laiko atsigauti ir grįžti prie normalaus funkcionavimo“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.
Laba diena, Evelina. Grįžau į darbą po atostogų, praėjo mėnuo, tačiau niekaip negaliu vėl įsijausti į tą patį ritmą. Ryte keliuosi su ašaromis, po darbo grįžusi vakarą praleidžiu ant sofos priešais televizorių. Man tai visiškai nebūdinga, nes esu pakankamai aktyvus žmogus. Darbe viską darau per prievartą. O blogiausia tai, kad kenčia man artimi ir brangūs žmones, nes ant jų išsilieju. Apie darbo pokyčius nesinori galvoti, nes nesugalvoju, ką kitą norėčiau veikti, nes paprasčiausiai nieko nenoriu daryti. Suprantu, kad turiu labai daug, tačiau nemoku, negaliu tuo džiaugtis. Tiksliau, niekas manęs nedžiugina. Nežinau, tai atsitiktinumas ar ne, bet viskas prasidėjo būtent po atostogų. Labai tikiuosi, kad ką nors man patarsite, nes bijau, kad per savo dabartinę būsena, su kuria niekaip negaliu susitvarkyti, nukentės mano ir man svarbaus žmogaus santykiai, darbas ir t. t.