Search Results for: "dizaino studija"
Iki jaukiausios metų šventės – Kalėdų, liko vos kelios dienos. Tiems, kurie likusias dienas skaičiuoja su siaubu, nes vis dar neturi dovanų draugams bei artimiesiems, gerų žinių taip pat yra – Vilniuje vyks „paskutinės minutės“ šventinė dizaino mugė „Uptown Kalėdos: Last Minute Market“.
Kolekciją „Vilnius Inside“ sudaro penkios rankinės, išsiskiriančios netikėtu dizaino sprendimu ir konceptualiomis iliustracijomis. Grafika, iliustruojanti Vilniaus miesto temą pateikta ne išorinėje, o vidinėje krepšio dalyje.
„Daiktų viešbutis“ pavasarį baiginėja kvieslio nuotaikomis. Pirma – visų laukia Ševčenkos g. loftus gegužės 11–12 d. užtvindysiąs ketvirtasis „Dizaino savaitgalis“. Antra – duris atvėrė „Daiktų viešbučio studija“. Apie ją kalbamės su abiejų įvykių kaltininke Dalia Mauricaite ir jos ištikimuoju pudeliu.
Gegužės 11–12 d. Vilniuje, Ševčenkos g. 16 a. DIZAINO SAVAITGALIS jau ketvirtą kartą pakvies aplankyti atgijusį loftų kvartalą. Šį kartą pas tuos, kurie kuria ir gyvena loftuose ne tik DIZAINO SAVATGALIO metu!
Jau šį šeštadienį, rugsėjo 3 d., dizaino studija „LeMuse“ pristato pirmąjį Lietuvoje Dizaino žygį. Keturis rudens savaitgalius jaunieji lietuvių dizaineriai keliaus po keturis miestus – Kauną, Šiaulius, Rygą ir Vilnių ir visiems besidomintiems dizainu pristatys savo gaminius.
Svajingas ruduo – tinkamiausias laikas naujiems daiktams ir įkvepiantiems žygiams. Jauni ir inovatyvūs kūrėjai pristatys savo sukurtus dizaino objektus – papuošalus, drabužius, aksesuarus.
Visuose miestuose tuo pačiu laiku – nuo 12 valandos veiks jaukūs ir smagūs dizaino turgeliai, kuriuose 11 kūrėjų ir dizaino studijų pristatys autorinį dizainą.
Daugelis šių gaminių galima įsigyti tik Vilniuje arba užsisakyti internetu, todėl šio žygio dėka nebereiks naršyti internete ir bandyti įsivaizduoti kaip viskas atrodo iš tiesų – daiktai patys keliaus po didžiuosius Lietuvos Ir Latvijos miestus. „Coffee Inn“ kavinės, sutikusios priglausti jaunuosius dizainerius, taps ne tik turgeliu, bet ir dizainu besidominčių žmonių susibūrimo tašku.
Dizaino turgelių svečiai ne tik galės įsigyti patikusį kūrinį, bet ir gyvai pabendrauti su pačiais dizaineriais: LeMuse, Daiktų viešbučiu, Jurga Sako, Hairy Sock, Denis Kuchta, Urte Karalaite, Okiiko, Vainasdu, Cofee-Inn, Facebureau, Milli Illim.
Pirmasis susitikimas – jau rytoj, rugsėjo 3 dieną 12 val. Kaune – „Coffee Inn“ kavinėje, Laisvės al. 72.
Kiti susitikimai įvyks:
Rugsėjo 10d. Šiauliuose (Vilniaus g. 136);
Rugsėjo 17d. Rygoje (Audeju iela 15);
Spalio 01d. Vilniuje (Vilniaus g. 17).
Daugiau informacijos teirautis:
Viktorija Gudelevičiūtė, mob. +37062061269, e.p. [email protected]
Dizaino žygio programa:
Lietuvos dizaino žygio dalyviai lankysis šiose „Coffee-inn“ kavinėse:
Rugsėjo 03d. Kaune (Laisvės al. 72);
Rugsėjo 10d. Šiauliuose (Vilniaus g. 136);
Rugsėjo 17d. Rygoje (Audeju iela 15);
Spalio 01d. Vilniuje (Vilniaus g. 17).
Renginio laikas 12-16val.
Dizaino žygio dalyviai:
1. LeMuse – drabužiai mūzoms. Šilti ir jaukūs lyg kokonas megztiniai, prie kiekvienos formos prisitaikančios suknelės.
www.lemuse.eu
2. SAKO BOOKS’AI_Jurgos Sako ranku darbo užrašų ir eskizų knygelės.
http://jurgasako.blogspot.com/
3. ZLIPL – „zinų“ leidyba ir platinimas Lietuvoje. Pristatomas jau antras numeris „NEW WORK 2“: iliustracijų „zinukas“, kuriame – 5 skirtingų iliustratorių piešiniai.
http://www.facebook.com/zlipl
http://www.flickr.com/photos/zlipl
4. Urtė Karalaitė
Karalaitiški papuošalai iš perdirbto audinio įkvėpti teatro kostiumų, paslapties ir iliuzijos. Žvilgantis popierius virsta brangakmeniais, o suplėšytas audinys – švelniausiu šilku.
http://urtekaralaite.eu/
5. Bike is Rave (Milli Illim) – papuošalai dviratininkams.
6. Denis Kuchta pristatys naują marškinėlių kolekciją.
http://deniskuchta.com/
7. OkiikO
Duo – Oki [Laura] & Iko [Eivaras]
Aksesuarai.
www.okiiko.eu
8. Hairy Sock (Rūta Kiškytė)
„Hairy Sock“ yra papuošalų vardas, kuriuos gamina Rūta Kiškytė. Baigusi scenografijos ir baigianti vizualinės komunikacijos studijas, stažavosi „Bless“ mados namuose Paryžiuje. Jungdama šią patirtį su kasdienybe, kuria naujus ir mažai vietos užimančius daiktus, skirtus dėvėti.
http://www.hairysock.com/
9. Coffee-inn Daiktai – įkvėptiems kurti.
www.coffee-inn.lt
10. Vienasdu – kūrybinis kultūrinis kooperatyvas.
www.vienasdu.lt
11. “Dizaino žygyje” Daiktų Viešbutis mirgės galybe spalvų:
Čia pleškės patys tikriausieji išdykėliai, spalvotieji „Lomography“ fotoaparatai, nekantraudami rikiuosis dar spalvotesni, atsparūs vandeniui ir tamsoje šviečiantys „Too late“ laikrodžiai bei kitos įdomybės.
www.daiktuviesbutis.lt
Taip pat visi norintys gales sudalyvauti aktorių atrankoje:
Facebureau – aktorių atrankos agentūra kviečia visus norinčius filmuotis, fotografuotis, reklamose, filmuose ir tv. projektuose Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Taip pat tai puiki galimybė papildomai užsidirbti.
http://www.facebureau.com/
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino 2011 m. stojamųjų egzaminų į menų ir meno pedagogikos studijas organizavimo ir vertinimo tvarką. Jau trečius metus iš eilės, siekiant sudaryti sąlygas kuo objektyviau atrinkti talentingus ir gabius studentus, į atskiras menų programas vykdomi bendri stojamieji egzaminai.
Prieš patvirtinant priėmimo tvarką, jos esminiai principai buvo detaliai aptarti su menų studijas vykdančiomis aukštosiomis mokyklomis. Su visomis menų studijas vykdančiomis kolegijomis, akademijomis ir universitetais buvo tartasi dėl stojamųjų egzaminų organizavimo, vertinimo komisijų sudarymo, stojamųjų egzaminų rezultatų vertinimo ir norminimo bei kitais klausimais. Kaip ir anksčiau, didžiąją menų srities konkursinio balo dalį sudarys gebėjimus vertinantis stojamasis egzaminas.
Iki Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo 2009 m. kiekviena aukštoji mokykla stojamuosius egzaminus organizavo atskirai, o stojančiųjų rezultatus vertino tik tos aukštosios mokyklos atstovai. Dabar į menų
studijas rengiami bendri stojamieji egzaminai.
Konkrečių krypčių menų studijas vykdančios aukštosios mokyklos parengs bendrų stojamųjų egzaminų užduotis. Stojančiuosius vertins jungtinės aukštųjų mokyklų komisijos, vadovaujamos nepriklausomų ekspertų.
Atsižvelgus į aukštųjų mokyklų siūlymus patvirtinta, kad 2011 m. stojamųjų egzaminų rezultatai į vaizduojamųjų menų studijų programas bus vertinami rašant balus pagal šimtabalę sistemą, o stojantieji į atlikėjus rengiančias programas bus reitinguojami.
Siekiant užtikrinti sklandų egzaminų procesą ir priartinti priėmimą prie stojančiųjų, kai kurių krypčių egzaminai bus vykdomi keliuose miestuose. Pavyzdžiui, norintieji studijuoti dainavimą stojamąjį egzaminą laikys Kaune, o stojantieji į džiazą ir liaudies instrumentus – Klaipėdoje.
Preliminariai numatoma, kad 2011–2012 mokslo metais valstybė finansuos apie 780 menų studijų pirmakursių – 544 universitetuose ir 238 kolegijose. Studijų krepšelių menų sričiai skiriama tiek pat, kiek ir praėjusiais mokslo metais. Pagrindinė priėmimui į menų studijas skirtų lėšų dalis bus padalyta bendra tvarka, pagal kurią valstybės finansavimą gauna tos aukštosios mokyklos ir studijų programos, kurias pasirenka geriausi stojantieji. Jie vertinami pagal mokyklos baigimo rezultatus, tačiau dėl menų studijų specifikos didžiausią vertę įgyja stojamasis specialybės egzaminas.
Įvertinus skirtingų krypčių specifiką, menų studijų srities universitetuose finansavimas šiemet atskiriamas į keturias krypčių grupes: muzikos, meno studijų ir rašytinės kūrybos; šokio, teatro ir
kino; architektūros ir dizaino; dailės, fotografijos ir medijų. Tokiu būdu stojantieji į muzikos programas dėl valstybės finansavimo konkuruos atskirai nuo stojančiųjų į teatro ir kino bei šokio studijas, o stojantieji į populiarias architektūros ir dizaino studijas – atskirai nuo pasirinkusiųjų dailę, fotografiją ir medijas.
Koleginių menų studijų valstybės finansuojamos vietos, kaip ir pernai, skirstomos dviems studijų krypčių grupėms: muzikos, šokio, teatro ir kino bei dailės, dizaino, fotografijos ir medijų.
Menų studijų atžvilgiu šiemet antrą kartą pritaikytas Mokslo ir studijų įstatyme numatytas tikslinis studijų finansavimas. Paraiškas grantams galėjo teikti menų studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos, pagrįsdamos savo vykdomų menų studijų išskirtinumą bei kokybę. Jungtinė Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos ekspertų komisija tikslinio finansavimo būdu paskyrė 35 menų studijų vietas universitetams.
Stojamuosius egzaminus administruoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks birželio 17 – liepos 4 dienomis.
Jau nuo šiandien Vilniuje, Ševčenkos 16 loftų kvartale skambės savaitę trukusios dizaino savaitės užbaigiamieji akordai. Dizaino savaitgalis truks tris dienas, nuo ketvirtadienio (20 d.) iki sekmadienio (23 d.), planuojama, kad minėtame kvartale, kuris apima iki 400 kv. m įvyks per 50 įvairiausių renginių, skirtų Lietuvos ir pasaulio dizaino tendencijų pristatymui.
Agnė Rinkevičiūtė prieš porą metų baigė kostiumo dizaino studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. Dabar mergina susitelkusi į būsimą kolekciją, kurią pristatys drauge su savo močiute Regina Rinkevičiene. Kuomet jaunesnioji ir vyresnioji karta bando viena kitai įrodinėti savąsias tiesas, šios dvi kūrėjos suvienijo jėgas bendram tikslui, kuris jau kovą bus pristatytas viešam vertinimui.
Saulėtą popietę su aktoriumi Kirilu Glušajevu susitinkame pačioje sostinės širdyje. Išbėgęs iš naujo statomo spektaklio repeticijos, vyras skuba papietauti ir su „Laikas.lt“ pasidalyti savo požiūriu į humorą. „Mano požiūrį į humorą gali iliustruoti viena garsi frazė: „Juokas – dalykas rimtas“, – nieko nelaukdamas atšauna aktorius ir leidžia suprasti, jog šio pokalbio metu pigių juokelių nebus. Žinoma, mes to ir tikėjomės…
Kirilai, gal gali pagrįsti šį savo teiginį?
Pasirodo, jog šis posakis nėra paradoksalus, nes kai žmogus juokiasi, jo organizme vyksta tikrai labai sudėtingi ir rimti procesai: širdies ritmo pagreitėjimas, širdies stimuliacija, vėdinasi viršutiniai kvėpavimo takai ir t. t. Lygiai taip pat, kalbant apie juoką, kaip apie dalyką rimtą, galima prisiminti tuos pačius viduramžius, praeitį ir pažvelgti į dabartį, kai ne vietoje nuskambėjęs juokelis žmogui gali kainuoti karjerą, bausmę, o kai kada ir gyvybę.
Ar buvai kada nukentėjęs už ne vietoje ištartą pokštą?
Taip, tikrai taip. Tokių atvejų pasitaikydavo bendraujant su moterimis, taip pat kai kuriais atvejais su žmonėmis, kurių humoro jausmas nėra toks jautrus ir atviras, kaip įsivaizduoji.
Kurioje vietoje moterų humoro jausmas prasilenkia su tavuoju?
Šiaip moterims galima sakyti viską, tik reikia atsižvelgti į tai, kokia tai moteris ir kaip tu jai tuos juokus pateiki. Su moterimis iš esmės yra labai smagu juokauti apie tam tikrus akivaizdžius jų trūkumus, paerzinti ir tuoj pat pamyluoti… (šypsosi). Man atrodo, jog kiekvienas atvejis yra labai individualus.
Kokiomis taisyklėmis vadovaujatės „Kitame kampe“ kurdami šmaikščias situacijas?
Turime vieną pagrindinę taisyklę – nejuokinti žiūrovo. Kalbant apie juoką, kaip apie rimtą reikalą, prisiminiau vieną posakį: „Dalykai, kurie mums atrodo rimti, yra juokingi ir visiškai rimta – tai, iš ko mes juokiamės“. Tai va, „Kitame kampe“ mes būtent ir nesistengiame juokinti, o tiesiog kurti situacijas, kurios būtų atpažįstamos, nes tik jos žmonėms kelia juoką. O atpažįstama yra tiesa. Atpažįstama tai, ką mes patys esame patyrę, matę, skaitę ar girdėję. Ir kai yra tas atpažįstamumo momentas, tuomet gimsta arba juokas, arba užuojauta. Šiaip, manau, jog dažnai juokas yra savotiška gynybinė reakcija į tai, ką mes atpažįstame. Atpažįstame save ir juoku bandome nuo to atsiriboti.
Ar kurdami situacijas „Kitam kampui“ stengiatės atsiriboti nuo šių dienų aktualijų, o gal priešingai?
Atsiriboti nuo aktualijų negali, nes tu kvėpuoji šiuo oru ir vaikščioji šia žeme. O „Kito kampo“ situacijos atsiranda paprastai. Tai įdirbio klausimas. Nori nenori, kiekvienas iš mūsų turi didžiausius klodus savo pasąmonėje, tik labai dažnai laikui bėgant ir asmenybei bręstant esame sukultūrinami, dėl to užsidedame daug skydų ir daug ką, kas mumyse yra bjauraus, gražaus, stebinančio ar netikėto, – paslėpta po ta kauke, kurią uždeda visuomenė ir jos taisyklės. Mes daug laiko skiriame treniruotėms ir jokiu būdu jų nevadiname repeticijomis, nes jos yra skirtos lavinti visišką atsipalaidavimą scenoje ir neutralumą tam, kad išliktum atviras situacijoms, kurias siūlo žiūrovai ar scenos partneris. Todėl treniruotės yra labai svarbu.
Ar pasitaiko kurioziškų situacijų scenoje, kai patys negalite nesijuokti?
Žinoma, taip būna, bet stengiamės valdytis. Tam ir yra skirtos treniruotės. Manau, kad visų tragiškiausia yra tada, kai aktoriams scenoje juokinga, o žiūrovams – ne. Tai galima palyginti su tokia situacija, kai žmogus pasakoja anekdotą ir nespėjęs papasakoti jo pabaigos juokiasi, nes jis jam labai juokingas, bet aplinkiniai anekdoto negirdi ir nesupranta pasakotojo.
Kirilai, tu humoristas ne tik scenoje, bet ir gyvenime?
Tai priklauso, kur ir su kuo aš esu. Čia toks paradoksas. Jeigu žmogus humoristas, tai dar nereiškia, kad jis toks ir gyvenime. Kiekviename iš mūsų gyvena 1 000 žmonių, o koks tu būsi, priklauso nuo to, kada ir kur tas vienas iš tavyje slypinčiųjų žmonių išlįs pirmiau.
Koks tu esi su pačiais artimiausiais žmonėmis?
Galiu būti linksmas, despotiškas, griežtas ir nuobodus. Galiu išvis visą dieną pratylėti. Tai priklauso nuo aplinkybių.
Ar visada troškai būti aktoriumi?
Taip, visada to norėjau. Tiesa, baigdamas mokyklą, sužinojau, kad tais metais niekas nerenka naujo aktorių kurso. Dėl to man reikėjo kur nors stoti, nes tuomet vyravo toks požiūris, jog būtina žūtbūt kur nors įstoti. Be to, reikėjo ir dėl kariuomenės… Bet kur stoti nenorėjau, o kadangi mokiausi dailės mokykloje ir vaizduojamieji menai tiek tuomet, tiek dabar man labai svarbūs gyvenime, įstojau į dizaino specialybę. Metus lankiau intensyvius parengiamuosius kursus ir vieną kursą prasimokiau ten. Daug buvo darbo, pinigų ir nervų įdėta. Nepaisant to, grįžęs vasarą namo pas tėvus pranešiau jiems, jog vyksta papildomas priėmimas pas režisierių Rimą Tuminą. Man pavyko įstoti ir aš mečiau dizaino studijas. Džiaugiuosi.
Ar mėgsti pasakoti anekdotus draugų kompanijose bei įvairiuose susibūrimuose?
Kalbant apie anekdotus, turiu labai blogą atmintį. Vaikystėje jų perskaitydavau daug, bet niekuomet vėliau neatsimindavau. Tačiau neseniai perskaičiau rusų aktoriaus ir klouno Jurijaus Nikulino knygą „Beveik rimtai“. Labai gera knyga. J. Nikulinas beveik kiekvieną jos skyrių pradeda kokiu nors senu anekdotu arba nutikimu iš cirko gyvenimo.
Koks tavo požiūris į juokdarius ar visuomenės klounus?
Labiausiai paplitusi juokdario tradicija buvo Rusijoje. Į juos buvo žiūrima kaip į kvailius. Bet toks santykis leisdavo jiems pasakyti labai daug tiesos. Tiesiog ta tiesa dažnai būdavo suprantama tik tiems, kurie turėjo ir galėjo ją suprasti. Pažvelkime į juokdarį iš Šekspyro pjesės „Karalius Lyras“. Ką jis kalba šioje pjesėje? Tiesą, nors jis yra laikomas kvailiu. Kitas pavyzdys – pasakojimas apie jurodivus (atsiskyrėlius). Į juos visuomenė žiūrėdavo kaip į visiškus bepročius, juokdarius, pajacus. Tai buvo atsiskyrėliai, vaikštantys kur papuola ir pranašaujantys ateitį. Žmonės jų bijodavo, nes jų pranašystės ir įžvalgos labai dažnai išsipildydavo. Kultūrine prasme juos suvokdavo kaip visuomenės atmatas, bet bažnytine prasme jie turėjo tam tikrą šventumo aurą, kadangi jurodivai buvo atsisakę bet kokio socialinio statuso.
Gal atsimeni kokį įdomų faktą apie jurodivus?
Yra apie juos metraščiuose užfiksuota tokių istorijų, į kurias, žinoma, galima žiūrėti su šypsena, tačiau jos yra gana simbolinės ir pamokančios. Vienas pasakojimas, kurį prisimenu, yra apie tai, kaip degė vienas didelis Rusijos miestas. Visi bandė jį gesinti, bet liepsna tik didėjo. Tuomet vienas iš miesto galvos patarėjų pasiūlė nueiti pas vietinį jurodivą ir paklausti, ką daryti. Miesto gyventojų delegacija taip ir padarė, o atsiskyrėlis jiems pasiūlė imti lazdą ir ja gerai padaužyti miesto vadovui per galvą. Delegacijos nariai paklausė jurodivo, grįžo į miestą ir primušė miesto valdovą. Gaisras baigėsi. Nežinau, kiek šiame pasakojime yra faktinės tiesos, bet simboliškai suvokiant gaisrą kaip nelaimę, o primušimą – kaip vaistą nuo nelaimės, viskas atrodo suprantama. Tai per tam tikrą humoro prizmę pateikiamas paradoksalus, simbolinis ir kartu sarkastiškas pasakojimas, kuris turi gilią prasmę.
Ar Lietuvoje matai tokių vadinamųjų jurodivų, kuriuos visuomenė laiko nuošalyje, bet jie kalba tiesą?
Taip. Vilniaus gatvėse galima sutikti tokių žmonių. Vienas iš tokių – kunigaikštis Vilgaudas (Vilniaus senamiesčio pažiba, atributika, be kurios dažnas vilnietis neįsivaizduoja senamiestyje dvelkiančios kosmopolitiškos auros – red. past.). Suprantu, kad žmonėms, kurie rečiau apsilanko sostinės centre, ko gero, keista matyti ir girdėti jį rėkiantį „Amerika!“ ar sėdantį ir kalbinantį nepažįstamus žmones. Nors iš pirmo žvilgsnio jo kalbos atrodo vieni kliedesiai, tačiau įsiklausius tam tikrą refleksiją į šiandieną galima išgirsti. Jis nekalba formuluotėmis, jo kalboje daugiau abstrakcijų, žodžių žaismo, bet jose visada galima atrasti tam tikrą šiandienos atspindį. Dar studijų laikais kartą man teko užeiti į vieną valgyklą, kur užsuko ir kunigaikštis. Jis išsitraukė iš savo kišenės Šekspyro sonetus ir pradėjo juos garsiai deklamuoti – buvo labai gražu. Tad, man rodos, jog juokdarys – jo vaidmuo. Tiesa, pasitaiko, kad ta kaukė kartais suauga su žmogumi ir jos nuklijuoti nebeįmanoma…
Dažnai atlieki juokingus vaidmenis. Ar nebijai juokdario etiketės, kuri gali trukdyti atlikti rimtus vaidmenis?
Ne, nebijau. Vis tiek yra amplua ir, nori nenori, – jis galioja. Juk sunku įsivaizduoti herojų, kuris yra 160 cm ūgio ir dar apkūnus, na, nebent būtų tokia koncepcija.
Ar niekuomet nebandei laikytis dietų, vaikytis grožio idealų bei stereotipų?
Ne. Aišku, kartais mažiau suvalgai, bet tai tik tam, kad pats jaustumeisi gerai. O jeigu jautiesi gerai, tai tau nereikia jokių dietų. Daug svarbiau, manau, tai, kaip jautiesi.
Citatos:
Rimti dalykai yra juokingi, o rimta – iš ko mes juokiamės
Sunku įsivaizduoti herojų 160 cm ūgio ir apkūnų
Balansuojantis akvariumas – taip savo darbą pavadino dizaino studija „Psalt Design“. Kūrėjai sako, kad labai nuobodu žiūrėti į standartiniame burbulo formos akvariume plaukiojančią žuvį. Dabar net pačiam jo savininkui, užsimiršus gali kilti noras pulti gaudyti nuo stalo kampo slystančio žuvelės namo, jau nekalbant apie efektą matantiesiems jį pirmą kartą.