Search Results for: "ekonominė krizė"
Pabandykime įsivaizduoti tobulą žmogų. Jis yra protingas. Turi visą informaciją, viską žino. Jo namuose tikrai yra daug knygų, jis turi internetą ir seka visas aktualijas. Jis viską apgalvoja, apskaičiuoja. Kiekvienas jo sprendimas, kiekvienas veiksmas – logiškas ir racionalus. Gal jis koks logikas, matematikas? Taip pat, šis žmogus stengiasi uždirbti kuo daugiau pinigų. Jis yra visiškas savanaudis. Jis dirba ir siekia turto, gėrybių sau. Štai taip ekonomistai apibrėžia kiekvieną žmogų.
Lietuvos valdžios atstovams vis dažniau kalbant apie krizės pabaigą, pats laikas išsiaiškinti, dėl ko gi ji kilo. „Kitų knygų“ leidykla išleido finansų eksperto Stasio Jakeliūno knygą „Lietuvos krizės anatomija”, kurioje nuosekliai nagrinėjamos finansinės Lietuvos krizės priežastys ir pateikiami jos įveikimo būdai.
Princeton‘o universiteto profesorius Paulas Krugmanas – vienas žymiausių šiuolaikinių ekonomistų, 2008 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas, rašantis dienraščiui The New York Times – atkakliai kovoja su išplitusiomis „taupymo“, kaip kovos su pasaulį apėmusio ekonomikos nuosmukiu, priemonėmis, autorius nuomone, tik giliančiomis krizę.
Vienas žymiausių šių laikų ekonomistų, 2008 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas parašė populiarią ir labai svarbią knygą apie šiuolaikinę ekonomiką, pasaulinę recesiją, finansų, skolų bei euro krizę, lėtą atsigavimą ir pavojus, slypinčius netikusiuose valdžios ir bankininkų sprendimuose.
Trečiadienį, 18 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į susitikimą su nepriklausomu finansų ekspertu, knygos „Lietuvos krizės anatomija“ autoriumi Stasiu Jakeliūnu. Pokalbyje bus aptariamos pastarųjų metų ekonominės krizės priežastys bei galimi jos įveikimo būdai. Klausimų ir atsakymų forma vyksianti diskusija bus iliustruota lektoriaus parengta vaizdine medžiaga. Renginys vyks baro „Misterija“ I a. salėje, Totorių g. 18, Vilniuje.
Lietuvos valdžios atstovams vis dažniau kalbant apie krizės pabaigą, pats laikas išsiaiškinti, dėl ko gi ji kilo. „Kitų knygų“ leidykla išleido finansų eksperto Stasio Jakeliūno knygą „Lietuvos krizės anatomija”, kurioje nuosekliai nagrinėjamos finansinės Lietuvos krizės priežastys ir pateikiami jos įveikimo būdai.
Septyni vaikai, 2 šunys, 2 jūrų kiaulytės, 1 katė, 70 kambarių viename didžiausių Anglijos dvarų, 2 milijono svarų paskola, 10 tūkst. mėnesinės palūkanos, 1 didžiulė ir nesibaigianti ekonominė krizė – esminiai dokumentinio filmo „Dviejų pamišimas“ (angl. Madness Of Two, 2012) skaičiai.
Euro zonos krizė, geopolitiniai sukrėtimai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, gavę „arabų pavasario” pavadinimą, ir avarija Japonijos atominėje Fukušimos elektrinėje užėmė pirmąsias pozicijas svarbiausiųjų 2011 m. įvykių sąraše, kurį sudarė Europos Sąjungos žiniasklaida. Sudarant šį sąrašą buvo atsižvelgta tiek į įvykių reikšmę visam pasauliui, tiek į interneto vartotojų susidomėjimą atitinkama tema elektroninėse Europos leidinių versijose. Taigi toks yra 2011 m. įvykių reitingas:
1. 2009 m. pabaigoje kilusi euro zonos skolų krizė šiai metais įgavo sisteminį pobūdį ir, be Graikijos, Portugalijos ir Arijos, į savo orbitą ėmė traukti Italiją ir Ispaniją. Galiausiai iškilo pavojus bendrajai Europos valiutai ir apskritai visai Europos Sąjungai. Euro zonos krizė ėmė kelti grėsmę ir visai pasaulio ekonomikai. Vienas pagrindinių uždavinių – stabilizuoti euro zonos obligacijų rinką – perkeliamas į ateinančius 2012 metus.
2. Politinė, socialinė ir ekonominė krizė, bręstanti arabų pasaulyje dešimtmečius, šių metų pradžioje išsiliejo į autoritarinių režimų žlugimą Tunise, vėliau – Egipte, į pilietinį karą Libijoje, į audringus neramumus Jemene ir Sirijoje, Bahreine. „Arabų pavasaris” sukėlė protesto judėjimą Alžyre, Jordanijoje ir Maroke. Dabar sunku nuspėti, kada stabilizuosis politinė situacija arabų pasaulyje ir kokiomis formomis, taigi krizės sprendimų teks taip pat ieškoti kitais metais.
3. Kovą įvykęs žemės drebėjimas ir jį lydėjęs cunamis iš dalies sugriovė Japonijos atominę Fukušimos jėgainę. Prireikė ne tik milžiniškų išlaidų avarijai likviduoti, bet kartu ne vienoje šalyje kilo klausimas dėl apskritai atominės energetikos plėtros. Jau aišku, kad ji taps brangesnė ir mažiau prieinama ir tai neišvengiamai atsilieps pasauliniam energetikos balansui ir sustiprins naftos ir gamtinių dujų panaudojimo perspektyvas.
4. Rugpjūčio pradžioje Didžioji Britanija išgyveno precedento šių laikų istorijoje neturinčius miesto neramumus, kai buvo grobstomos ir padeginėjamos parduotuvės. Įvykiai parodė visą susikaupusią vidinę įtampą šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje, kuri pratrūko policijai praradus kontrolę didmiesčiams. Tik didžiulėmis pastangomis valdžiai pavyko įveikti neramumus.
5. Elitinis JAV jūrų desanto padalinys šių metų gegužės 1 d. Pakistano Abotabado mieste likvidavo judėjimo „Al Qaeda” lyderį Osamą bin Ladeną (Osama Bin Laden), kuris buvo vienas iš Rugsėjo 11 d. teroro išpuolio JAV organizatorių.
6. Balandžio 29 d. Londone įvykusios Didžiosios Britanijos princo (Viljamo William) ir Keitės Midlton (Kate Middleton) vestuvės buvo ryškiausios šiais besibaigiančiais metais. Dar prieš kelis dešimtmečius jų santuoka būtų buvusi neįmanoma: K. Midlton prosenelis buvo paprastas angliakasys Šiaurės Anglijoje ir dirbo šachtoje, priklausančioje šeimai, iš kurios kilo Viljamo močiutė. Jaunuolių vestuvės patraukė didžiulį viso pasaulio dėmesį ir eilinį kartą patvirtino, kad seniausia iš išlikusių valdančiųjų dinastijų Europoje – britų – geba žengti koja kojon su laiku ir keistis priklausomai nuo jo vingių.
7. Spalį po ilgos ligos mirė kompanijos „Apple” steigėjas Styvas Džobsas (Steve Jobs). Būtent jo talento ir pastangų dėka atsirado planšetinis kompiuteris „iPad”, išmanusis telefonas „iPhone”, kai kurios kitos revoliuciją technologijų pasaulyje sukėlusios naujovės. S. Džobsas tapo naujosios verslininkų ir dizainerių, pradėjusių revoliuciją informatikos srityje, kartos etalonu.
8. Norvegijos pilietis Andersas Beringas Breivikas (Anders Behring Breivik) liepos 22 d. įvykdė teroro aktą Osle, susprogdinęs užtaisą vyriausybiniame kvartale, o vėliau užpuolęs jaunimo stovyklą sostinės priemiestyje. Per išpuolį žuvo 77 žmonės, 97 buvo sužeisti A. Breivikas pareiškė kovojantis už „krikščioniškąją Europą, be imigrantų”. Įvykiai Osle sukrėtė visą pasaulį ir parodė, kad šiuolaikinė Europos visuomenė pasirodė nepajėgi pateikti efektyvų atsaką į pasaulinės globalizacijos procesą.
9. Po ilgalaikių derybų Rusija gruodžio 16 d. įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją. Kartu Rusijos Federacija užbaigė integracijos į pasaulio rinkos ekonomiką procesą, tam jai prireikė beveik dviejų dešimtmečių.
10. Uždarytas populiariausias Europos savaitraštis – britų „News of World” – kilus negirdėtam skandalui dėl šio leidinio žurnalistų klausymosi telefono pokalbių. Paaiškėjo, kad Didžiojoje Britanijoje leidžiamas laikraštis „News of the World”, priklausantis Ruperto Merdoko (Rupert Murdoch) žiniasklaidos imperijai, pasiklausė garsenybių, taip pat Irake ir Afganistane žuvusių britų karių artimųjų pokalbių telefonu. Paties R. Merdoko kvietimas į britų parlamento komisijos apklausas sukėlė abejonių dėl antros pagal dydį pasaulyje žiniasklaidos grupės ateities.
Visai neseniai „Tundra“ paskelbė apie atsinaujinusį tinklalapį ir gausiai ištįsusį atlikėjų sąrašą, kuriame – visas būrys elektroninės muzikos, vizualinio meno bei dekoravimo meistrų iš įvairių pasaulio kampelių.
O kaip buvo prieš aštuonerius metus, kuomet startavo pirmoji „Tundra“? Ar tuomet irgi buvo pritraukta keli tūkstančiai žmonių, kelioms paroms pasidavusių elektroninės muzikos svaiguliui?
Kalbamės su „Tundros“ atstovu spaudai – Kęstučiu Tkačiuku.
Kaip užgimė „Tundros“ idėja? Ar tuo metu elektroninė muzika Lietuvoje jau turėjo savo nišą?
Iki mūsų starto, 2004-aisiais, Lietuvoje ne tik nebuvo dedikuoto elektroninės muzikos festivalio, bet apskritai čia beveik nevyko tokio tipo renginiai. Tundros idėja gimė keliaujant po Vakarų Europą, kur tokio masto renginiai po atviru dangumi jau turėjo senas tradicijas ir sutraukdavo didžiules minias žmonių.
Kilus „Tundros“ idėjai, elektroninės muzikos scena Lietuvoje buvo beįgyjanti pagreitį, tačiau jos gerbėjų gretas paprastai vienijo vienos nakties renginiai miesto uždarose erdvėse. Tad festivalis mums buvo galimybė suburti juos visus vienoje vietoje bei realizuoti elektroninės muzikos žanrui pašvęsto festivalio idėją kaip alternatyvą tuo metu vykusiems – „Bliuzo naktims“ ir „Mėnuo Juodaragis“.
Pirmoji „Tundra“ 2004 m.
Kokia buvo pirmoji „Tundra“? Kiek lankytojų ji sulaukė?
Pirmąją „Tundrą“ dabar galiu pavadinti kukliu dviejų scenų – Psy trance ir Chill out – renginiu po atviru dangumi. Tie 200 žmonių, kurie tąkart atvažiavo prie Baluošo ežero Molėtų rajone, vieni kitus pažinojo – reklamos apie renginį nebuvo. Jiems veikiausiai patiko vyravusi atmosfera, nes poreikis visą tai pakartoti išliko iki pat kito karto, kol tai išaugo į kasmetinį renginį.
Ar galima teigti, kad „Tundra“ prisidėjo prie psy trance muzikos judėjimo Lietuvoje?
Manau, kad galima. „Tundrą“ daugiausia ir inspiravo psy trance muzika. Iki 2006 m., kuomet pasipildė organizatorių gretos, originali tematika sukosi apie psy trance ir kitokią su ja susijusia, paprastai kiek alternatyvesnę elektroninę muziką. Ji tada paprastai užpildydavo Chill out (2005 m. – IDM) erdvę.
Psy Trance scena
Kokie ryškiausi pokyčiai įvyko per tuos aštuonerius „Tundros”metus?
Festivalis savo veidą keitė iškart keliais „frontais“. Didžiausi pokyčiai įvyko 2006-aisiais, išaugus scenų, o įkandin joms, ir muzikos stilių, atlikėjų bei lankytojų skaičiui.
2009 m. pristatėme dienos programą, kuri iš esmės užpildė iki tol vyravusią tylą scenoms užmigus „dienos miegu“. Per visą tą laiką tapome žinomesni už Lietuvos ribų. Itin pagausėjo įvairių menų dirbtuvių ir nemuzikinių atrakcijų, o išaugusi lankytojų minia savaime įnešė dar daugiau skirtingų spalvų į bendrų pojūčių jūrą. Juk sakoma, kad renginys yra toks, kokį jį aplink save sukuria patys žmonės.
Workshop’ų skaičius „Tundroje“ kasmet auga
Ar apjungus daugiau muzikos stilių ir įkūrus daugiau scenų, festivalis neprarado savo koncepcijos?
Kaip jau minėjau, iki 2006 metų „Tundroje“ karaliavo psy trance ir įvairios alternatyvios elektroninės muzikos apraiškos. Vėliau pasipildėme stipriai išreikšta Drum & bass scena, o vienerius metus gyvavusią stilių mišrainę Electric nuo 2007-ųjų pakeitė iki šiol aiškią liniją išlaikanti Techno scena.
Svarbu pabrėžti, kad per tuos metus stipriai keitėsi ir globalios muzikos tendencijos, kas turėjo įtakos ir mūsų scenose grojusiai muzikai. Vis dėl to, iki pat šių dienų iš esmės išlikome lojalūs savo pasirinktam elektroninės muzikos formatui, tad festivalis tikrai gali pasigirti apibrėžta koncepcija.
Techno scena
Kiek žmonių dirba organizuojant šį festivalį? Ar pavykstą „Tundrą“ padaryti tokią, kokią ją ir norisi matyti?
Kelios dešimtys savanorių, įvairių techninių darbuotojų, dizainerių, vadybininkų ir kitokių sričių atstovų dirba prie renginio nuolat arba prisideda atskiruose organizacinio darbo etapuose.
Žinoma, ne visuomet sekasi įgyvendinti savo vizijas taip, kaip norėtųsi – koją tam pakiša begalė dalykų, kas yra iš esmės normalu tokio masto renginiui. Tačiau festivalį kuriame tokį, kokio patys norime ir koks teikia pasitenkinimą mūsų lankytojui.
Psy Trance scena naktį
Kuris organizacinio darbo etapas pats sunkiausias?
Susitelkti vieningai būsimo renginio strategijai ir ją planingai realizuoti iki stadijos, kuomet iškyla tvirtas pamatas tokios „Tundros“, kokią ją išvysta lankytojų akys.
Ar lengvai sekasi prisikviesti svečius iš užsienio? Kaip jie vertina lietuvišką elektroninės muzikos festivalį?
Neskaitant per pastaruosius metus ženkliai pakilusio ekonominių galimybių barjero, svečiai iš užsienio jau kurį laiką nebėra kliūtis bet kokio stambesnio renginio organizatoriams. Įdomu tai, kad ekonominė krizė padėjo paneigti iki tol sparčiai plitusią nuomonę, jog geriausi atlikėjai būtinai turi atvykti iš Olandijos, Didžios Britanijos ar Vokietijos. Vis dėl to negalime teigti, jog poreikio kviestis atlikėjus iš užsienio nėra, nes kitaip būtų sunku kaskart išlaikyti programą patrauklia lankytojui.
Užsieniečius labiausiai žavi mūsų publikos nuoširdumas. Jau tradicija tapo reiškinys – atėjus laikui sceną perleisti kitam atlikėjui, grojama du ar tris kartus ilgiau nei priklausė.
Kokias užsienio žvaigždes išvysime šiemet?
Šiemet „Tundroje“ pasirodys keletas didžiai nusipelniusių scenos vilkų po psy trance vėliava, tarp jų žinomos įrašų kompanijos „Parvati Records“ įkūrėjas Giuseppe su kolega Jahbo, koncertinių turų metu beveik visą pasaulį apkeliavęs britas Tristan, dvigubą misiją festivalyje planuojantis Tom Cosm iš Naujosios Zelandijos, gyvai grosiantis britas Avalon ir daug kitų. Taip pat su pasididžiavimu pristatysime Drum&bass scenos galingąjį Raiden ir į populiarumo olimpą šiuo metu įkopusį britų duetą „Instra”: Mental, techno legendą Steve Rachmad ir Ricardo Tobar. „Tundra“ šiemet išties gali pasigirti tiek gyvos muzikos pasirodymų, tiek pasaulio kampelių, iš kurių sugužės atlikėjai, gausa.
Kokioje festivalio erdvėje pats jautiesi geriausiai?
Nesu prieraišus vienam konkrečiam muzikos stiliui, be to, laikausi nuomonės, kad norint tinkamai pajusti kuo alsuoja festivalis, buvimo vietą jame reikia nuolat keisti. „Tundra“ – tai renginys, nuo seno garsėjantis tradicija – sutikti daugybę žmonių, kuriuos net elektroninės muzikos gerbėjų tarpe įprasta laikyti atvykėliais iš skirtingų pasaulių. Galimybė migruoti nuo vienos scenos prie kitos ir sutikti vis kitus žmones – tai nuotykis, kuris mane „Tundroje“ žavi labiausiai.
Kaip sekasi ruoštis šių metų „Tundrai“?
Stengiamės protingai derinti darbą su poilsiu, tačiau paskutiniu metu darbo tikrai yra daug, tad kartais norisi tik miego.
Straipsnį „Brangus bilietas? Kainų užkulisius atskleidžia festivalio „Tundra“ rengėjai” skaityti čia.
Parengė Dovilė Raustytė
Nuotr. iš asmenio archyvo
Kovo 31-balandžio 3 dienomis Klaipėdoje vyks dešimtasis tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz Voices“, šiemet pretenduojantis ir į festivalio vardą: renginio metu laukia ne tik 20 jaunų atlikėjų iš įvairiausių pasaulio kampelių bei Lietuvos varžybos dėl nugalėtojo vardo, bet ir gausybė muzikinių renginių plačiajai publikai.
Konkursas, nuo 2002-ųjų kasmet į Klaipėdą sutraukiantis vokalinio džiazo propaguotojus bei ekspertus ir nebeturintis analogų aplinkinėse šalyse, kur tokio pobūdžio renginius „išguldė“ ekonominė krizė, siūlo muzikos žinovams ir plačiajai publikai dešimt koncertų, kuriuos vienija nežabotas džiazo polėkis bei solidi kokybė. „Kviečiu džiazo mėgėjus imti atostogų ir važiuoti į „Jazz voices“ renginius, kuriuos praleisti būtų didelis praradimas“, – ragina konkurso sumanytojas, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo katedros dėstytojas Steponas Januška.
Šiemetiniame konkurse panoro dalyvauti net 16 šalių, tarp jų – JAV, Japonijos, Australijos, Anglijos, Uzbekijos, Suomijos, Belgijos, Turkijos, Vokietijos, Kroatijos, Norvegijos dainininkai. Jų pasirodymus vertins įtakingi džiazo veikėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos, Rusijos ir Turkijos.
Renginio patrauklumo paslaptis – tarptautiniu lygiu pelnytas pripažinimas ir prestižas. „Jazz Voices“ pasaulio džiazo bendruomenėje jau žinomas kaip puikus karjeros tramplinas jauniesiems atlikėjams, atveriantis laureatamas kelią į kitų šalių džiazo scenas, tad kasmet jame pageidauja dalyvauti vis daugiau dainininkų.
Lietuvių bei užsienio atstovų laukia du turai, kurių metu bus išrinktas geriausias 2011-ųjų džiazo balsas. Laureatai bus apdovanoti Rimanto Ulevičiaus paramos ir labdaros fondo įsteigtais prizais. Grand Prix laimėtojui atiteks 2 000 eurų. Be didžiojo prizo, numatytos dar trys premijos, du diplomai už geriausią improvizaciją bei laisvąją programą, publikos ir muzikantų simpatijų prizai.
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo katedros ir viešosios įstaigos „Baltijos renginiai“ organizuojamas konkursas šiemet pirmąkart vyks Klaipėdos koncertų salėje. Vakarais koncertų salėje ir džiazo klube „Kurpiai“ konkurso aistras malšins džiazo muzikos fiestos.
Jau nuo kovo 31-osios čia koncertuos praėjusių „Jazz voices“ konkursų laureatės: britė Sarah Ellen Hughes, „Anne Czichowsky Quintet“ iš Vokietijos, Kristina Svolkinaitė su „Onder Focan Quartet“ iš Turkijos, Raimonda Vaičiūtė su Lenkijos muzikantų komanda, Kristina Jatautaitė su grupe „JazzVision“ bei klaipėdiečių vokalinis kvartetas „Cappella A“. Vieną įdomiausių koncertų žada surengti iš konkurso komisijos narių suburta grupė „Super Jury Band“. Sekmadienio, balandžio 3-osios, vakarą „Kurpiuose“ konkurso maratoną vainikuos laureatų koncertas.
Ruošiantis jubiliejiniam konkursui, pirmą kartą buvo surengta „Jazz Voices“ nacionalinė atranka, kurią įveikę Lietuvos atstovai gali ilgiau ir nuosekliau rengtis rimtam išbandymui. Konkurse mūsų šaliai atstovaus Klaipėdos universiteto Džiazo katedros trečiakursė Edita Bodrovaitė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Džiazo katedros antrakursė Eglė Gerasimovaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Džiazo katedros ketvirtakursė Veronika Čičinskaitė ir Vilniaus kolegijos trečiakursė Vilija Matačiūnaitė, bei vieną iš jų ligos atveju pavaduosianti rezervo atstovė, Klaipėdos universiteto Džiazo katedros trečiakursė Jekaterina Gončarenko.