Search Results for: "erelis"
r prisimenate, kaip jautėsi H. K. Anderseno bjaurusis ančiukas? Vienišas, įskaudintas, nesuprastas… Toks buvo ir mažasis ereliukas Rafis. Netekusį namų, sužeistą, apimtą begalinio liūdesio girios glūdumoje jį aptiko pelėda Čiūka. Nuo tada Rafio gyvenimas ėmė keistis. Ir jo istorija tapo legenda, kuri per amžius sklando tarp kalnų paukščių.
Po 25 metų pertraukos į Lietuvos sceną grįžta legendinis Keistuolių teatro aktorių kvintetas Intymi (-ių) vyrų trupė „Erelis“. Didžiausiuose šalies miestuose trupė parodys naujam gyvenimui prikeltą ir papildytą spektaklį: žiūrovai išvys ne tik visiems jau žinomus kūrinius – oratoriją „Brisiaus galas“, „Sakmę pagal Juzą“, bet ir naują spektaklio dalį „Sigutė“.
„Tais laikais „Erelis“ buvo it šviežio oro gurkšnis. Dabar neatsiminsiu tikslių detalių, bet puikiai atsimenu tas emocijas. Tai buvo nepaprastas pasirodymas. Subtilus teatro humoras, skirtas kolegoms bei intelektualiam žiūrovui, netaikant į plačiąsias mases. Laukiu premjeros: visad smagu laiko mašina sugrįžti į tam tikrą laikotarpį“, – apie „Erelio“ pasirodymus atsiliepia televizijos prodiuseris ir buvęs „Dviračio žynių“ vedėjas Gintaras Ruplėnas.
Intymios vyrų trupės „Erelis“ pasirodymas Vilniuje (Keistuolių teatre) vyks sausio 18 d., Kaune (Girstučio kultūros rūmuose) – sausio 19 d., Klaipėdoje (Klaipėdos koncertų salėje) – sausio 23 d. Bilietus į pasirodymus platina „Tiketa“.
Tiems, kurie prieš 25 metus jau stovėjo patys savo kojomis ir suko „Grįžulo ratų“ ir „Rondo“ kesetes vėl ir vėl trupės pristatinėti turbūt nereikia, o tiems, kurie dar nebuvo gimę, šliaužiojo keturiom arba tik ką buvo peržengę mokyklos slenkstį, su šia kultine trupe susipažinti tiesiog būtina.
Trupę sudaro vyresniosios Keistuolių teatro kartos aktoriai – Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, Darius Auželis, varnos Albertinos fizinis pavidalas Robertas Aleksaitis ir vienas pagrindinių ir paslaptingiausių keistuoliškų idėjų generatorius iki 1997 metų – Darius Miniotas.
„Jei vaikystėje „bliovėte“ skaitydami Jono Biliūno „Brisiaus galą“, privalote pamatyti šį šou. Jei neverkėte ar neskaitėte – juo labiau. Tai muzikinis satyrinis pasirodymas, į kurį bilietai graibstomi jau nuo XX amžiaus pabaigos tiek paauglių, tiek jaunimo, tiek suaugusiųjų“, – taip savo projektą pristato patys Keistuoliai.
Aktualus ir iki ašarų juokingas tada, toks pat ir dabar. Šiandien „Erelis“ ne tik sukels saldų nostalgijos jausmą tiems, kas bent puse kojos buvo ir bent viena akim matė tarybinį pasaulį, bet ir tiems, kurie ištempę ausis klausydavosi mamų ir tėčių gyvenimo istorijų.
Pasirodymas užgimė savame aktorių rate, smagiai minint Teatro dienas, dar tais laikais, kai privalu buvo visas dekoracijas sutalpinti į „Žigulių“ bagažinę kartu su dviem magnetofonais ir garso kolonėlėmis, o trupės kuriamas sunkiai apibūdinamas repertuarinis reiškinys buvo panašus į legalų chuliganizmą, lengvą ir ironišką atsvarą agitbrigadiniam humorui, kuris vyravo šalyje. Iš ten ir tie subtilią šizofaziją primenantys tekstai. Tik vėliau atskiri „gabalai“ buvo sujungti į vieną ir akimirksniu tapo hitu. Tačiau populiarumas neįveikė pasirodymo intymumo. Žodį „intymus“ ereliai aiškina pasitelkę lietuvių kalbos žodyną: „grynai asmeniškas, artimas, draugiškas, nuoširdus“. Toks artimas, kad anuomet spektaklį mačiusi Laisvė Radzevičienė atsimena: „Salėje užsižiebė ugnelės, pakvipo žiebtuvėlių dujomis, tauta susiėmė už rankų… Tiesiog norėjosi verkti.“
Kai paskutinį sykį 2007 metais susibūrus trumpam pasirodymui Druskininkų teatro festivalyje, Aidas Giniotis buvo paklaustas, ar nesunku buvo įkalbėti kolegas vėl atgaivinti šį projektą, jis tikino: „Kai nebepatiks visiems būti kartu, neberengsime net jubiliejinių pasirodymų. O dabar buvome vienas kito taip išsiilgę, kad vėl kartu uždainuoti įkalbėti nereikėjo nė vieno“.
Pasak aktorių, tos pačios susibūrimo priežastys ir dabar. Jokios prievartos, tik dirbtinis kvėpavimas ir begalė entuziazmo. Jubiliejus, 25 metai – gera proga, tik dulkes nupūst ir tereikėjo, kvepia jie vis dar teatru, net tie, kurie jame jau keliasdešimt metų tik svečiai.
.
Legenda apie Devintąjį legioną iki šiol jaudina daugelio kino kūrėjų vaizduotę. Šį kartą istoriją apie paslaptingai dingusius penkis tūkstančius romėnų…
Gegužės 15 dieną, Nidoje bus atidarytas Bardų skverelis, įkurdintas šalia legendinio Maestro Vytauto Kernagio skulptūros. Nemokamame akustiniame koncerte naują kultūrinę erdvę pristatys bardai Olegas Ditkovskis ir Saulius Bareikis, gros Maestro bendražygis Andrius Kulikauskas, o taip pat keli labai talentingi jaunieji bardai.
Ar teisinga teigti, kad kažkurios šalies gyventojai yra patys šauniausi pasaulyje? Ar apskritai įmanomi tokie rinkimai, juk kiekviena šalis kažkuo unikali? CNN sako, kad taip, ir pateikia „kiečiausių“ tautų sąrašą.
12 vieta – turkai
Tauta, kuri niekad nepraleidžia progos pasididžiuoti Stambulo gražumu. Reikėtų nepamiršti ir to, kad turkai išsidėstę dviejuose žemynuose. Tad visai nenuostabu, kad jų taip mėgiami ūsai dažnokai užriečia nosis į viršų.
11 vieta – belgai
Perskaitėte teisingai – tai belgai, gyvenantys mažoje, drėgnoje, niūrokoje Europos Sąjungos dalyje, tačiau smarkiai prisidėję prie alaus ir šokolado evoliucijos. Po politinės šalies krizės likę be vyriausybės, belgai nepradėjo anarchiško maišto ar piratavimo jūroje, o tiesiog tvarkingai ir ramiai su šia situacija susitvarkė.
10 vieta – australai
Paplūdimiai, iškylos gamtoje, bikiniai ir šaltas alus – australus apibūdinantys žodžiai. Dar sportas, į kurį įsitraukia kas antras gyventojas. Žinoma, reikia paminėti visą jų florą ir fauną bei serialą „Lost“.
9 vieta – kinai
Nors kinams sąvoka – privatumas – nėra žinoma, jie vis tiek šauni tauta, sugebanti pasižymėti savo „Made in China“gaminiais visame pasaulyje
8 vieta – Bostvanos gyventojai
Čia atsipalaidavę gyvena ne tik gyvūnai, bet ir žmonės kartu su jais, neatsitveriantys nuo jų net tvora, nors šalis garsėja dramblių populiacija.
Šioje šalyje itin didelis sergančių ŽIV/AIDS skaičius, tačiau jų tradiciniai šokiai ir muzika su džiazo ir hiphopo elementais žavi kiekvieną.
7 vieta – japonai
Gal ir juokina japonai savo karaokės sugebėjimais, tačiau visai kas kita jų mados ir technologijų įtaka pasauliui. Jau vien ko verti japonų paaugliai, kurie išmano daugiau už bet kurį brandaus amžiaus europietį.
6 vieta – ispanai
Jūra, saulė, smėlis, siesta, sangrija – ispano kasdienybė. Jis vakarėlį pradeda tada, kai kitos tautos jau miega. Nepamirškime, žinoma, ir futbolo.
5 vieta – korėjiečiai
Ši tauta garsėja savo sojų viskiu ir neribotomis galimybėmis jį gerti. Netgi sakoma, kad korėjietis pats geriausias sugerovas. 20 stikliukų jam tik vakarėlio pradžia.
4 vieta – amerikiečiai
Dauguma jų pasaulyje nemėgsta dėl karo grėsmės, politinių niuansų, greito maisto restoranų ir t. t. Tačiau jei ne jie, dabar gal nebūtų rokenrolo, banglenčių, mėlynų džinsų, holivudinių filmų…
3 vieta – mongolai
Mistiška tauta, kuriems iki šiol erelis – naminis gyvūnas. Jakų mėsą ar pieną jie naudoja kiekvieną kartą gamindami, o jų visi drabužiai, įskaitant net apatinius, išsiuvinėti įvairiausiais raštais ir mušti kailiu.
2 vieta – jamaikiečiai
Jamaika garsėja dideliu nužudimų skaičiumi ir narkomanija, tačiau, nepaisant to, jamaikiečiai pasauliui davė regio muziką, egzotišką Rastafarų kultūrą, dredų madą. Be to, šios šalies gyventojų anglų kalbos akcento sumaišyti neįmanomą su jokiu kitu.
1 vieta – brazilai
Ši tauta nusipelnė pirmos vietos, nes garsėja savo liberaliomis pažiūromis ir geros nuotaikos skleidimu pasauliui – Rio de Žaneiro karnavalai, samba, skani kava, įdegę kūnai ir daug gražių spalvų…
Kartais gyvenimas nesiliauja krėtęs groteskiškus pokštus net artėjant giltinei – šios istorinės asmenybės garsios ne tik dėl savo pasiekimų, bet ir dėl keistomis aplinkybėmis ištikusios mirties.
Soduose, tarp netvarkingai sumestos krūvos lentų, jos teturi tik viena kitą. Mažytės, liesutės, bet ne pagal amžių suaugę. Nevaikiškai čia bėga mažylių vaikystė… Oi, nevaikiškai… Nevaikiškai žvelgia ir didelės nuostabios akys. Tos pačios akys kiekvienam praeiviui šypsosi, tos pačios verkia, kad nėra žmogaus šalia…
Vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, režisierius, Nacionalinės kultūros premijos laureatas Valentinas Masalskis – tikras senosios aktorių kartos stabas. Jo personažai negali nežavėti, nes aktoriaus kūryboje atsispindi sukaupta gyvenimiška patirtis, o įtaigi vaidyba užburia ne vieną. Aštuntuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ už geriausiai sukurtą vyro vaidmenį trumpametražiniame filme „Triukšmadarys“, apdovanojimą pelnęs V. Masalskis teigia, kad geram aktoriui būtini trys dalykai: susikoncentravimas, disciplina ir kantrybė.
Pramoga, verslas, draugija, maistas, mada – tokias „paslaugas“ tūkstantmečiais teikę gyvūnai nesiliauja to daryti ir toliau. Gyvūnų teisių gynėjai vis aršiau pradeda kovoti su šimtmečiais gyvavusiais verslais, stengdamiesi jei ne nutraukti jų veiklą, tai bent iškovoti kuo geresnes gyvenimo sąlygas gyvūnams, taip mesdami iššūkį verslininkams. Dažniausiai pastarieji yra laikomi žudikais, o kita pusė – su kovotojais vėjo malūnais.