Search Results for: "etiketas prie stalo"
Jei kada Vilniuje ieškojote vietos, kur galima ramiai pasėdėti ir pabėgti nuo miesto šurmulio, puikiausiai tiks senamiesčio glūdumoje įsikūrusi – alaus virtuvė. Skamba įtartinai ir kyla klausimas, ar įmanoma ramiai pasėdėti alaus bare? Įmanoma, jei ta vieta vadinasi „Rene“.
Praėjus penkiolikai metų režisierius Oskaras Koršunovas vėl sugrįžo į prestižinę Venecijos bienalę. Šiemet organizatoriai siekė pakviesti devynis įdomiausiai šiuo metu kuriančius Europos teatro menininkus, tarp kurių – ir lietuvių režisierius, savaitę trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse Antono Čechovo „Žuvėdros“ tema dalinęsis patirtimi su profesionaliais italų aktoriais. Tiek laiko pakako gimti spektakliui, nustebinusiam ir patį režisierių.
Pavasario pradžioje pasitaisys žmonių nuotaika, padaugės gyvenimo džiaugsmo, atsiras daugiau progų pasilinksminti. Kovo mėnesį nederėtų per daug pasiduoti aplinkinių nuomonei ir leisti kitiems reguliuoti savo gyvenimo, nes vienintelis tikrai vertingas kelias yra individualus.
Dešimt metų! Taip, jau dešimt metų iš eilės mes, vynai.com komanda, Jurgita, Laimonas ir Mindaugas, laisvu nuo darbų ir šeimos metu, pasitelkę vyno kultūros entuziazmą, vieninteliai Lietuvoje pristatome surikiuotą geriausių, mūsų nuomone, Lietuvoje parduodamų vynų sąrašą. Žemiau galite rasti mūsų atrinktus pastarųjų devynerių metų „top“ vynus savo kainų kategorijoje, kuri 2009 m. pakilo nuo 35 Lt (10 eurų) iki 40 Lt.
Mada egzistuoja visur, net ir restoranų ir maisto gaminimo namuose pasaulyje, kuriame per paskutinį dešimtmetį įvyko išties daug pokyčių. Ir ne visi pasikeitimai greitai ateis į mūsų šalies gyventojų širdis bei skrandžius, nes bent jau mes, lietuvaičiai, vis dar esame pakankamai konservatyvūs. Tačiau visgi, kodėl neįsileidus burokėlių, grikių ir netradicinių sprendimų tiek restorano, tiek savo virtuvėje?
Ką reiškia virtuvės skaidrumas, kokie yra naujosios prabangos atributai, kuo šiandien paremtas statusas, kaip pasikeitė vaišių etiketas, su kokiais iššūkiais susidurs ateities virtuvė ir t.t.? Į visus šiuo klausimus antradienio vakarą „Kulinarijos studijos“ virtuvėje kartu su “Electrolux atstovais atsakė šefai Darius Dabrovolskas ir Donatas Dabrovolskas.
Valgyk tai, kas auga aplink
Kaip paaiškėjo po “Electrolux” apklausos, kurios metu apklausti 285 garsiausi pasaulio virtuvės šefai bei kulinarijos kritikai, svarbiausia tendencija restoranų pasaulyje yra lokališkumas. Anne-Sophie Pic, šių metų geriausios pasaulio šefės (moters) apdovanojimo laimėtoja, teigia, kad reikia priartėti prie gamtos ir netransformuoti produktų skonio ar nesistengti jo pakeisti.
Taip pat pamažu pradeda vyrauti požiūris, kad naujoji prabanga – pagaminti patiekalą ne iš kuo brangesnių, bet iš kuo paprastesnių produktų. Kaip teigia restoranų žinovai – naujoji prabanga yra šviežumas ir natūralumas. Tad jei pietums užsisakysite burokėlių desertą su sūriu – tikrai būsite suprastas teisingai, nes šie produktai randami Lietuvoje ir tikrai nėra tik kaimiečių vartojami. Taip, taip, burokėliai pamažu grįžta į madą, nes tai išties skani ir įvairiuose patiekaluose vartojama daržovė.
Darius Dabrovolskas ir Donatas Dabrovolskas dar kartą pabrėžė, kad pats laikas iš naujo atrasti kai kuriuos produktus. “Lietuviškas kuskusas – sorų kruopos, o grikiai, išties kokybiškas maistas, kodėl jis vis dar asocijuosi su mokyklos valgyklomis. Jau nekalbant apie valgomuosius runkelius…”, – retoriškai pasakojo virėjai.
Etiketas
Pamažu keičiasi ir pats valgymo ir maisto gaminimo etiketas. Jei seniau pakviestas į svečius jau rasdavai ant stalo garuojančius patiekalus, tai dabar laikai keičiasi: visiški normalu, kad atėjus vakarienė dar bus neparuošta ir ją teks gaminti kartu. O jei prieš pradedant gaminti nežinomas receptas – nereiktų vakaro šeimininkų kaltinti užmaršumu, nes receptą galima sukurti bendromis jėgomis, taip skatinant tarpusavio bendravimą. Nes beveik 60 proc. Europiečių maisto gaminimas – socialinis procesas, tad kitą kartą prieš eidami vakarienės nepamirškite paklausti, ar nereikia atsinešti papildomo peilio.
Praktiškumas prieš grožį
Dar vienas labai svarbus maisto gaminimo aspektas – aplinka ir įrankiai. Jei seniau, pripažinkime, mums buvo svarbiausia turėti gražią virtuvę, dabar pamažu atsigręžiama į praktiškumą: aštrūs ir tik labai aštrūs peiliai, funkcionalus virtuvės baldų išdėstymas, gera viryklė ir šaldytuvas.
Maistas atvirai
Kita labai svarbi tendencija – atviros erdvės, t.y., restoranuose virtuvės atviros, klientai gali matyti, kaip gaminami patiekalai. Kai kada net atsiranda prašymų staliuką rezervuoti ne prie lango, o prie virtuvės. Lietuvoje galima rasti keletą tokio tipo restoranų, neskaitant rytietiškų virtuvių, kuriose atviras maisto gaminimas yra norma ir tradicija.
Tiek trumpai apie naujausias maisto gaminimo tendencijas. Skanaus vakaro.
Žmonės mėgsta žaisti. Jie sugalvojo azartinius lošimus, stalo žaidimus, įvairias rungtynes ir čempionatus. Dabar visi prie televizorių ekranų prisiklijavę stebime krepšinio varžybas. Ir žaidžiame mes ne tik ant scenos, bet ir savo gyvenime, kartais net neįsisąmonindami savo vaidmens.
Noriu Jums pristatyti vieną įdomią psichologijos kryptį, o tiksliau tai, kaip jos šalininkai interpretuoja viską, kas vykstą žmonių bendravime – Trasakcinė analizė.
Šios teorijos pradininkas E. Berne, psichoterapeutas, kuris žmonių bendravimą vaizdžiai apibendrino kaip mainus, savotiška žaidimą, kuriame dalinamės informacija prisiimdami sau tam tikrą vaidmenį. Nuo pasirinkto vaidmens priklauso, kokiu tonu, kokiais žodžiais ir kaip deklaruosime savo mintis.
E.Berne išskyrė tris pagrindines pozicijas, kurias gali užimti žmogus bendraudamas su kitais – tėvo, vaiko ir suaugusiojo.
Tėvo poziciją užimdami mes tarsi jaučiame pareigą paauklėti, pamokyti, moralizuoti, globoti savo oponentą. Dažnai perimamas tėvų elgesio modelis. Galimas polinkis į kategoriškumą arba ironizavimą.
Pasirinkę vaiko poziciją ožiuojamės, pasiduodame emocijoms, ambicijoms. Elgesys valiūkiškas, netrūksta optimizmo, spontaniškumo ir žaismingumo. Taip pat galimi įvairūs tipai – drovus vaikas, kūrybiškas vaikas, nerūpestingas vaikas…
Suaugusiojo pozicijai būdingas nutylėjimas, korektiškumas, taktiškumas, objektyvumas, racionalumas, logika. Šioje pozicijoje mažiausiai dominuoja žmogaus Ego. Sakiniuose nestinga argumentų ir faktų, viskas patikrinta, įrodyta, intelektualiai išprotauta.
Taigi, vaikas remiasi jausmais, suaugęs faktais, o tėvas dogmomis.
Šie vaidmenys, tai tik mūsų “amplua”, kurį pasirinkę mes perduodame norimą informaciją. Informacijos pobūdis gali būti įvairus – papildantis pokalbį – tai tiesioginiai atsakymai, kai į pašnekovą reaguojame jam iš anksto numatyta ir priimtina reakcija.
Jei tik taip reaguotume į mūsų pašnekovus, draugus, artimuosius ir pažįstamus, bendravimus būtų labai paprastas, nuspėjamas, o kai kam galbūt net nuobodus. Todėl suaugusieji savotiškai žaidžia pasirinkdami vieną iš dar dviejų transakcijų būdų.
Priešiška transakcija – tai nepageidautina reakcija, netikėtas atsakymas.
Dar viena alternatyva – paslėpta transakcija, ką liaudyje vadiname „tarp eilučių“, „paslėpta mintis“ ir t.t. Į klausimą atsakome vienaip, o omenyje turime visai ką kita. Šiuo atveju slepiame savo reakcijas po socialiai priimtinais impulsais. Tai darome norėdami apsisaugoti nuo per didelio atsivėrimo, paliekama dviprasmiškumo.
Va čia ir prasideda žaidimai. Norime prisipažinti simpatijose, o dangstomės po taktiškais komplimentais. Norime pakviesti pasimatymui, o klausiame – „ką veiksi rytoj?“. Kiekvienas žaidimas yra savotiškai žavus, jei jo taisyklės priimtinos abiems žaidėjams. Bet kartais žmonės neskaito tarp eilučių, tiesiogiai supranta Jūsų dviprasmiškus signalus. Tai klaidina ir gali neigiamai paveikti tolimesnį bendravimą.
Laukite tęsinio!
Straipsnis parašytas remiantis užsienio šaltiniais.
Kristina Leščinskaitė