Search Results for: "futbolo fanai"
Paaiškėjo bilietų kainos į kitais metais Ukrainoje ir Lenkijoje vyksiančio Europos futbolo čempionato rungtynes. EURO-2012 direktoriaus Ukrainai Markijano Lubkivskio teigimu, pigiausias bilietas atsieis daugiau nei 100 litų (30 eurų), o brangiausias – apie 2000 Lt. (600 eurų), skelbia newsru.com.
Pirmųjų norinčių įsigyti bilietus registracija prasidėjo antradienį. Iš viso į čempionato rungtynes numatyta išplatinti 1,4 milijono bilietų, didžioji dalis kurių (75 procentai) bus platinama įprastu būdu, kiti – rezervuoti miestų-šeimininkų gyventojams.
Prasideda dar viena masinė Pasaulio futbolo čempionato, laikomu didžiausiu pasaulio sporto įvykiu po olimpinių žaidynių, manija. Šįkart – jau devyniolikta per visą jo gyvavimo istoriją. Savaime suprantama, jog visi prisiekę futbolo fanai visą mėnesį nenusivilks (turbūt net neskalbs) savo mėgstamiausios rinktinės marškinėlių, o patogus krėslas priešais televizorių taps vienintele dislokacijos vieta. O jeigu dar Dievas duos šansą nuvykti ir pamatyti čempionatą gyvai, tai čia jau bus kažkas apskritai iš fantastikos skyrelio. Aišku, paskaičiavus kilometrų skaičių nuo Lietuvos iki Pietų Afrikos Respublikos, kelionę į Pasaulio futbolo čempionatą norisi nukelti bent ketveriems metams.
2012 vyksiantis futbolo čempionatas pritraukia vis daugiau futbolo smalsuolių dėmesio. Ta proga, Laikas.lt siūlo Jums paskaityti apie labiausiai futbolui pritaikytus miestus. 2012 m. futbolo gerbėjų akys ir ausys kryps į Lenkiją ir Ukrainą, kur vyks svarbiausias futbolo renginys – Pasaulio čempionatas. Ta proga pateikiame jums pasaulio miestus, kurių gyventojams, atrodo, futbolas natūraliai yra kraujyje.
Futbolas atsirado dar 1800 m., o žaidimo prototipai minimi dar senovės graikų ir kinų šaltiniuose. Nors krepšinis Lietuvoje yra populiariausias sportas, turime nemažai ir futbolo gerbėjų.
Miunchenas, Vokietija
Nors 2006 m. finalinės čempionato varžybos tarp Italijos ir Prancūzijos vyko Berlyne, tikrieji futbolo fanai renkasi Miunchene. Futbolo klubas „Bayern“ 2009 m. „Forbes“ buvo išrinktas ketvirtuoju pagal turtingumą futbolo klubu pasaulyje, kurio pajamos per metus siekia apie 465 mln. dolerių. Miunchenas taip pat yra gana liūdna vieta Mančesterio „United“ klubo gerbėjams – čia 1958 m. sudužus lėktuvui žuvo net 8 žaidėjai ir keli buvo sužeisti taip, kad daugiau niekada negalėjo žaisti.
Meksikas, Meksika
Futbolo šaknys yra giliai įaugusios į Meksiko istoriją. Futbolas – čia didžiausias aistra, ypač jeigu esi vietinis. Tai miestas, kuriame legendinis Diego Maradona 1986 m. metais įspyrė „Hand of God“ („Dievo ranka“) įvartį mače su Anglijos rinktine. Ir būtent čia Pelé žaidė paskutinį tarptautinį mačą prieš Italijos komandą (Brazilijos rinktinė laimėjo 4-1).
Glazgas, Škotija
Glazge verda įnirtingiausia klubų kova ir didžiausia konkurencija tarp didžiausių klubų: Glazgo „Celtics“ ir „Rangers“. Šie du klubai nuolatos keičiasi Škotų čempionų titulais, neįsileisdami nei vienos „pašalinės“ komandos. Kiekvienas mačas tarp „Celtics“ ir „Rangers“ yra tarsi unikalus gerbėjų atsidavimo ir žaidėju profesionalumo patirtis.
Rio de Žaneiras, Brazilija
Rio de Žaneiras gali pelnytai prašytis „Dvasinės futbolo sostinės“ vardo. Brazilijos rinktinė yra pripažinta sėkmingiausia visų laikų FIBA komanda, taip pat, vienintelė komanda, laimėjusi Pasaulio čempionatą keturiuose skirtingiuose kontinentuose ir, žinoma, garsiojo Pelé gimtinė. Tuo tarpu, už Rio de Žaneiro garbę varžosi net trys stiprios komandos. 2014 m. čia vyks Pasaulio futbolo čempionato finalinės rungtynės.
Roma, Italija
Romos Koliziejus – mistiškas gladiatorių kovų palikimas, todėl turbūt visai nekeista, kad čia nuolatos verda aistra ir įtemptos grumtynės. Tiek žaidėjai, tiek sirgaliai pasižymi visokeriopu atsidavimu žaidimui. Roma 1960 m. šeimininkavo Olimpinėms žaidynėms.
Londonas, Anglija
Iš pirmo žvilgsnio, gali atrodyti, kad už Londoną šiame sąraše yra vertesnis atsidurti Mančesteris arba Liverpulis. Tačiau tiesa ta, kad tik keli kiti miestai Pasaulyje gali pasigirti tokiu dideliu skaičiumi aukščiausios kokybės klubų, turinčių tokią turtingą istoriją, muziejų, nukrautų trofėjais, užkietėjusių aistruolių ir nuožmių kovų. Londonas turi net penkis garsius klubus: „Arsenal“, „Chelsea“, „Fulham“, „Tottenham“ ir „West Ham“. Tbe visa ko, čia dar yra visai neseniai suremontuotas legendinis „Wembley“ stadionas.
Buenos Airės, Argentina
Prieš kurį laiką bitų laikraštis „The Observer“ mačus tarp konkuruojančių Buenos Airių klubų įsirašyti į sąrašą „Ką privalai pamatyti iki mirties“. Čia žiūrint įtemptą žaidimą atrodo, kad verda tikra gyvenimo ir mirties kova. Buenos Airės turi per 65 tūkst. talpinantį „Estadio Monumental Antonio Vespucio Liberti“ stadioną.Tiesa, deja, bet daugelis žaidėjų iš darbo klasės kilusių lubų pasitraukė į turtingus Europos klubus.
Madridas, Ispanija
Madrido top futbolo lyga „La Liga“ yra viena žaviausių vietinių lygų, turinti tokius garsius ir turtingus žaidėjus kaip Lionelis Messi, Christiano Ronaldo ir Thierry Henry. Turbūt daugiau niekur kitur nepamatysite mačų, kurie prasidės vėlai vakare ir tęsis iki nakties, taip tarsi pažymėdami gyvybingą Ispanijos sostinės naktinį gyvenimą. Madride esantis „ Santiago Bernabeu“ stadionas FIBA atstovų buvo pavadintas tikra futbolo „katedra“.
Milanas, Italija
Milanas – futbolo ir madų sostinė, pritraukianti tokias įžymybes kaip Davidą Beckhamą ir jo išrankią žmoną Victorią. Milane taip pat renkasi vieni žiauriausių ir radikaliausių futbolo aistruolių (kitaip sakant, „ultrų“). Tiesa, daugelis klubų yra be galo politiški – vieną jų savo kišenėje laiko pats Silvio Berlusconi.
Barselona, Ispanija
Būtent Barseloną daugelis futbolo aistruolių vadina futbolo sostine. Barselona turi net dvi stiprias komandas – „Barseloną „ ir „Espanyol“, kurios šį katalonų miestą vadina namais. Barselonos komandos buvo pritraukusios tokias legendas kaip Johaną Cruyffą, Ronaldo ir Diego Maradoną. Net mažesnis „Espanyol“ žaidžia moderniame „ Estadi Cornellà-El Prat“ stadione.
Laikas.lt
„Ultros“ – fanatiškai ir išradingai sporto komandą palaikantys aistruoliai. Tačiau toks paprastas apibūdinimas mažai ką atskleidžia, o ir žodis „aistruoliai“ rodosi per silpnas. Žodį „fanatai“ norisi pakartoti bent tris kartus. Tokį įspūdį susidariau susipažinęs su dviem Kauno „Žalgirio“ „ultrų“ stiliaus grupuotės „Green White Boys“ nariais.
Jau birželio 2-ąją Palangoje įvyks „Protų kovų su Robertu Petrausku“ Lietuvos čempionato finalas. Vieni iš realių pretendentų žaisti finale ir laimėti specialią „Švyturio taurę“ bei atstovauti Vilniaus komandas yra „Prelengentai“.
Kalbamės su Vaidu Voronavičiumi, muzikos festivalio po atviru dangumi „Velnio Akmuo“, organizatoriumi. Apie sunkiąją bei alternatyviąją muziką, metalistus Lietuvoje ir kodėl kiekvienam verta apsilankyti „Velnio Akmenyje“.
„Įsivaizduokite: net Vilniaus Žalgirio stadione nebuvo kur obuoliui nukristi – žmonės sėdėjo ne tik tribūnose, bet ir ant žoles, o tai viso labo buvo varžybos tarp Vilniaus ir Gdansko“, – sako Antanas Arėška, Vilniaus apskrities bokso federacijos direktorius bei Pasaulio bokso federacijos tarptautinės kategorijos teisėjas.
Krepšinio šalyje Lietuvoje daugeliui jau turbūt į kraują įaugo bruožas nuolat burtis su draugais ir palaikyti šios sporto šakos nacionalinę rinktinę arba mėgiamą klubą. Kai kuriems tai laisvalaikis, kitiems gi – gyvenimo būdas.
Tačiau kaip lietuviai išreiškia savo palaikymą kitose sporto šakose? Ar esame linkę į atvirą agresiją, kaip lenkų ir anglų futbolo chuliganai? Kaip susijęs patriotiškumas ir kietų daiktų svaidymas į aikštelę?
Su triukšmingomis, agresyviomis sporto šakomis ir jų palaikytojais kontrastuoja šalyje šiokį tokį pakilimą išgyvenantis tenisas. Ričardo Berankio, Lauryno Grigelio ir kitų sportininkų sėkmė teniso kortuose lėmė ir šios itin kultūringos sporto šakos populiarėjimą tarp tautiečių. Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas sako, kad specifinis sirgalių palaikymas yra sena tradicija: „Jis pakankamai skiriasi nuo kitų sporto šakų, jau vien reikalavimu žaidimo metu laikytis tylos. Jokiame kitame sporte tokio dalyko nepastebėsi. Tai seniai įsigalėjusios tradicijos, tačiau šiek tiek skiriasi priklausomai nuo turnyro: tarkim, Deviso taurės metu į tai žiūrima kiek liberaliau nei klasika laikomame Vimbldono turnyre“.
Kultūringo sporto kultūringi sirgaliai
Kamuoliukui lakstant iš vienos pusės į kitą, teniso aikštėje privalo stoti mirtina tyla, sirgaliai skatinami gerbti varžovus ir vieni kitus, netriukšmauti, elgtis kultūringai. Lietuvoje, pasak R. Grušo, teniso sirgaliai šių taisyklių paiso, tačiau už teniso kortų tokia kultūra dar nenukeliavo: „Būkim biedni, bet teisingi: didžiojo teniso Lietuvoje turime labai mažai, taigi ir tradicijų. Bet šių taisyklių laikomės, jos globalios, universalios. Tik gal dėl nepatyrimo ar dėl to, kad didžiojo teniso matome retai, dažniau paspygaujam, patriukšmaujam viešose vietose“. Tačiau, nors ir pripratę prie audringo palaikymo stebėdami tenisą draugų būryje kažkur bare, mes dar neprilygstame pietiečiams: „Portugalų teisėjas neseniai pasakojo, kad antai Pietų Amerikoje Deviso taurės susitikimai visai kitokie, čia daugiau pietietiško karščio: prie svečių komandos viešbučio naktį būriuojasi sirgaliai, dainuoja dainas, neleidžia miegoti. Atvirajame Australijos turnyre prieš keletą metų įvyko didelės muštynės, berods tarp serbų ir bosnių. Taigi, emocijų pasitaiko ir tenise, tik už kortų ribų“, – pasakojo Lietuvos teniso sąjungos prezidentas.
Galbūt tai kažkiek lemia ir teniso, kaip pačios sporto šakos, kultūringumas? Juk stebime ne vienas kitą stumdančių ar kitaip fiziškai „skriaudžiančių“ sportininkų minią, o tik du kamuoliuką mušinėjančius žaidėjus. O tai, kad nemaža dalis žaidimo vyksta visiškoje tyloje, turbūt paverčia reginį dar ypatingesniu. Juk neimsi tokioje aplinkoje šokinėti ir rėkauti. Tačiau ir toks palaikymas gali būti šiltas – svetur titulus skinantys šalies tenisininkai sirgalių dėmesio nestokoja: „Kiek teko girdėti, bent didžiųjų turnyru metu žaidžiant R. Berankiui, pavyzdžiui pernai Vimbldone ir šįmet atvirajame Australijos čempionate, palaikymas buvo juntamas, buvo ir vėliavos spalvomis išsidažiusių žmonių. Remigijus Balžekas (Lietuvos rinktinės vyr. treneris ir R. Berankio mokytojas, – aut. past.) man sakydavo, kad tie dalykai jiems visada svarbūs ir labai padeda“, – sakė R. Grušas. Pasiektus rezultatus žinome – taigi, gal Lietuvos sirgaliai jau kažkiek pasitarnauja ir tenisininkams. Aišku, iki tikrai ištikimo palaikymo čia mums dar toli.
Oranžinio kamuolio mėgėjai – Lietuvos talismanas
Artėjant Europos čempionatui Lietuvoje, krepšinio sirgaliai dabar pastebimiausi. Kamuolio varymas per visą Lietuvą, krepšinio aitvaro laidymas ir kitos akcijos rodo, kad žmonės domisi ir laukia įspūdingų kovų arenose. Nors pavienių smurto protrūkių tarp aršių krepšinio sirgalių pasitaiko, lietuviai šioje sporto šakoje negarsėja agresyvumu: „Sirgalius sirgaliui nelygu, bet nemanau, kad Europos kontekste Lietuvos sirgaliai aršūs ar agresyvūs. Mūsų mentalitetas ramesnis nei pietiečių, pavyzdžiui, graikų, kurių „Panathinaikos“ ir „Olympiacos“ fanai kariauja tiesiogine to žodžio prasme“, – dėstė savo nuomonę ištikimas krepšinio gerbėjas Vytautas Alminas.
Tie žmonės, kurie ateina į rungtynes kelti muštynių, nelaikomi tikrais sirgaliais. „Jie ateina ne komandos palaikyti, o ieškoti konfliktų su kitos komandos gerbėjais. Toks elgesys nepuošia nei sporto renginio, nei kelia komandos, kurią jie neva palaiko, prestižą“, – pasakojo V. Alminas. Kaip bebūtų, džiugu pripažinti, jog krepšinio fanai iš Lietuvos geriau pažįstami dėl įspūdingų būgnų, žymiojo Sėklos barzdos ir aistringo palaikymo, o ne dėl noro laidyti raketas į aikštę ar smogti varžovų atributika pasidabinusiam žmogui. Džiugu, kad geltonai žaliai raudona armija tribūnose užsieniečiams dažniausiai kelia pavydą, o ne pasibjaurėjimą – ištikimai rinktinę lydintys sirgaliai yra savotiškas mūsų šalies talismanas ar prekinis ženklas: „Lietuvos krepšinio sirgaliai yra vieni geriausių pasaulyje, tokiais save laikome ne tik mes, bet ir kitos valstybės, kuriose krepšinis nėra paskutinėje vietoje“, – sakė aistruolis.
Futbolo tribūnose – chuliganų mūšio laukas
Atsigręžkime į futbolą, kurio vadinamieji chuliganai yra it atskira subkultūra su savais džiunglių įstatymais, garsėjanti žvėriškais susirėmimais. Be galo arši Lenkijos klubo „Legia“ gerbėjų armija, stadionuose kelianti neregėtas smurto bangas, prisidėjo prie besiformuojančios nuomonės, jog jų tautiečiai jau lenkia tokių fanų agresyvumo tradicijomis garsėjančią futbolo tėvynę Angliją.
Lietuvoje gi sportinis chuliganizmas, paskanintas rasizmu ir fanatišku nacionalizmu, dar nėra tiek pažengęs: „Palyginus su Vakarų Europa ar Rytų Europos bei Balkanų šalimis, Lietuvos fanai yra labai ramūs“, – sakė vienas tinklapio Patriotai.lt lankytojas. Išties, pas mus tokių masinių muštynių, kokios nieko nestebina Serbijoje, Anglijoje ar kitose šalyse, stadionuose pasitaiko nedažnai.
Paklaustas apie minėtame tinklapyje besiburiančių skinų (skustagalvių) vaidmenį smurto protrūkiuose tribūnose, anonimu panorėjęs likti Patriotai.lt lankytojas ėmėsi juos ginti: „Tai stereotipas, sumaišantis į vieną eilinius treninginius chuliganus, futbolo ultras ir skinus. Kadangi Lietuvos visuomenėje labiau žinomas skinų judėjimas, negu futbolo ultrų, dažniausiai visi neigiami dalykai surašomi jiems“. Futbolo ultros – visame pasaulyje paplitęs fenomenas, fanatiškų sirgalių judėjimai, žinomi dėl savo agresyvumo, politinių ar rasistinių polinkių. Išties, perdėm patogu suversti kaltę konkrečiai žmonių grupei, nors iš tiesų nebūna aišku, ar prasikaltusieji išvis priklauso kokiam nors judėjimui. Kaip bebūtų, incidentų būta įvairiausių – rasistiniai plakatai, užgaulus elgesys jau pelnė Lietuvos futbolo federacijai nemenkas baudas.
Peršasi paprasta išvada: sirgaliai, kaip ir visi žmonės, paklūsta įvairiausiai įtakai – tiek bendram savo aplinkos (šalies, miesto, šeimos) kultūriniam klimatui, tiek sporto šakos palaikyme įsigalėjusioms, dažnai ir nerašytoms, taisyklėms. Ne paskutinis čia ir bandos sindromas arba bent noras nelikti balta varna. Žinoma, viskam yra ribos, ir, jei jau nusprendėte mesti plytą, tai Jūsų pačių, o ne visų sirgalių, kultūros lygio atspindys.
Martynas Gedvila
Penktadienį, birželio 24-ąją, kanadiečiai „Arcade Fire“ viešėjo Varšuvoje. Buvome kartu, mėgavomės, fiksavome, dalinamės.
Už poros dienų skaičiuosime paskutinius laikrodžių dūžius iki Naujųjų 2011 metų, kuriuos Lietuvos futbolo bendruomenė gali pasitikti pakelta galva – šių metų pasiekimai tai tvirtas pagrindas ateinančiųjų iššūkiams.