Search Results for: "gamtos reiškiniai"
Gyvenimą būtų galima palyginti su daug kuo. Daugelis iš mūsų gyvenimą įprasmina, atskleidžia įvairiais gamtos reiškiniais. Pavyzdžiui, gėlės žiedo prasiskleidimu arba drugio gyvenimu. Tačiau man žmogaus gyvenimas nuo gimimo iki mirties siejasi su kavos puodelio darymo ir gėrimo procesu.
Yra žmonių, kuriems nekyla jokių abejonių, – mes tikrai ne vieni Visatoje. Mus stebi, lanko, galbūt net naktimis pagrobia protingos būtybės iš kosmoso. O danguje nuolat sušmėžuojantys šviesuliai yra ateivių laivai… Tokiais dalykais tikinčių žmonių yra daugiau, nei gali pasirodyti – pakanka pasidomėti lietuviškais interneto tinklalapiais apie NSO.
Kovo pradžioje Lietuvos Jūrų muziejuje pasaulį išvydę Baltijos pilkieji ruoniukai stipriai paaugo ir yra didesni net 4 kartus. Tačiau jau nuo pirmųjų dienų jų likimai išsiskyrė.
Tiek smegduobių dydis, tiek jų gylis gali būti stulbinantis. Nuo kelių šimtų metrų gylio ir net šimtų kilometrų skersmens. Tiesa, šie didingi gamtos paminklai miestų teritorijose nėra „laukiami svečiai“. Gamtoje atsirandančias topografines įgriuvas ar duobes sukelia didelio vandens kiekio pasišalinimas iš dirvožemio ar pamatinių uolienų.
Bereznikų smegduobė
Platėjanti smegduobė netoli Bereznikų (Rusija) pirmąkart užfiksuota 1986 metais, kai netoliese patošo (K2CO3) kasyklos vandeniui išplovus pamatines uolienas įgriuvo žemė. Ji nesunkiai gali „pasiglemžti“ šalia esančią geležinkelių liniją ir pastatus, tarp jų – ir druskos fabriką. Artimiausias gyvenamasis kvartalas – vos už 1 kilometro. Smegduobės ilgis – apie 80 metrų, plotis – apie 40 m, gylis – 200 m.
Ši duobė – nei didžiausia, nei giliausia, tačiau yra svarbi tarptautiniu mastu. 10 procentų viso pasaulio patošo išgaunama šioje srityje, o smegduobė ypatingai trukdo jo pasisavinimą.
Bimmaho smegduobė
Vieną iš labiausiai Bimos (Omanas) gyventojus stebinančių gamtos paminklų vilioja ir turistus. Beveik vandens parkas po atviru dangumi.
Didžioji žydroji skylė
Vos 97 metrų nuo Belizo miesto (Belizas), yra visiškai apvali 305 metrų skersmens ir 123 metrų gylio „Didžioji žydroji skylė“ (Great Blue Hole). Didelė povandeninė smegduobė driekiasi šalia Ambergris Caye salos Karibų jūroje.
Ši smegduobė – žinomiausias atolas Belizo barjeriniame rife. Mezoamerikos barjerinių rifų sistemai priklausančios įdubos susiformavo dar ledynmečio metu. Dabar tai narų-ekstremalų traukos centras.
Atolu vadinama žema žiedo formos koralų sala su viduryje esančia lagūna. Sausumos žiedo aukštis virš jūros lygio – vos keli metrai, o skersmuo – nuo kelių iki 90 km. Atolas susiformuoja iš nunykusios vulkaninės salos vietoje susidariusio rifo.
Gvatemalos smegduobė (2007)
Milžiniška pseudokarstinė įgriuva, kurios gylis siekė 100 metrų, Glatemalos sostinės neturtingųjų rajone 2007-ųjų vasarį pasiglemžė keletą namų. Tuomet žuvo mažiausiai trys žmonės. Žiniasklaidoje šis darinys neteisingai įvardijamas kaip smegduobė. Dėl tokių smarkių liūčių sukeltų nuošliaužų kalčiausia sena ir neprižiūrima lietaus kanalizacijos sistema, o ne gamta.
Gvatemalos smegduobė (2010)
Po tropinės audros „Agatha“ sukeltų liūčių 2010 metų gegužę Gvatemalos sostinėje stovėjęs 3 aukštų pastatas tiesiog prasmego į žemę. Geologų teigimu, nelaimė įvyko požeminio vandens srautams paplovus kalkakmenio klodus. Ši pseudokarstinė įgriuva buvo 21 m skersmens ir 60 m gylio.
Minėti reiškiniai Gvatemalos sostinėje gali ir toliau kartotis, kadangi netvarkingi vamzdynai ir toliau plauna vulkaninės kilmės uolienas, virš kurių ir įsikūręs miestas. Atsivėrusios karstinės įgriuvos viena nuo kitos nutolusios vos 2 kilometrus.
Mount Gambier
Mount Gambier, antras pagal dydį Pietų Australijos miestas, turintis unikalų kraštovaizdį. Čia apstu įdomių olų, vulkaninių kraterių, ežerų, kalkakmenių ir paslaptingų požeminių vandenų, požeminių smegduobių ir karstinių daubų. Vandens apsemti urvai ir daubos traukia smalsuolius iš viso pasaulio. Akvalangistų pamėgti Ewenso tvenkiniai, vienos iš trijų apsemtų kalkakmenio daubų šiose vietovėse. Į turistinius maršrutus taip pat įtraukti Piccaninnie tvenkiniai, Tantanoolos urvai, Umpherstono smegduobė ir Engelbrechto urvas, kuriuos galima ne tik pamatyti iš arti, bet ir juose paplaukioti.
Neskęstanti duobė
„Neskęstanti duobė“ (Neversink Pit), drėgna kalkakmenio duobė Alabamos valstijoje (JAV), atsivėrė dar 1998 m. Apie 15 m gylio duobė praminta „retų rūšių paparčių namais“. Paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje ją įsigijo grupė urvų entuziastų, siekdami išsaugoti šį darinį ateities kartoms.
Velnio smegduobė
122 metrų gylio „Velnio smegduobė“ (Devil’s Sinkhole) Teksase (JAV) pirmą kartą aptikta 1867 metais. Šiandien tai nacionalinė gamtos istorijos vertybė, įtraukta į „National Natural Landmark“ sąrašą. Valstybės saugomas objektas yra gausiai lankomas turistų. Vasarą „Velnio duobė“ tampa daugiau kaip keturių milijonų Meksikos buldoginių šikšnosparnių (free-tailed bats) namais.
Šie vakarais palieka urvus iš skrenda maitintis. „Vakarinių viešnagių pas šikšnosparnius“ metu čia besilankantys turistai, matyt, šiuos įvykius vertina labiau nei pačią smegduobę kaip unikalų gamtos stebuklą.
Ik-Kilo senotas
Vandens mėgėjų pamėgtas Ik-Kilo senotas to paties pavadinimi eko-archeologiniame parke vos už 3 kilometrų nuo majų šventyklų miesto Čičen Ico Jukatano pusiasalyje, Meksikos teritorijoje. Šis karstinių ežerėlių tipas paplitęs Mezoamerikoje, susidarė lietaus vandeniui išplovus paviršinį klinčių sluoksnį ir susijungus su požeminiais urvais. Majai šias vietas laikė šventomis, tikėta, kad tai vartai į požeminę mirusiųjų karalystę. Dar vadinamame „Šventajame senote“ veši augalija, daug krioklių.
Žiemos parko smegduobė
1981-ųjų gegužę po rekordiškai mažo kritulių kiekio Floridoje (JAV) po miesto baseinu atsivėrė didžiulė „Winter Park“ smegduobė. Vos vienos dienos prireikė ir ji padidėjo iki 98 m skersmens ir 27 m gylio. Buvo paralyžiuotas automobilių importo verslas, sunaikintas baseinas, gatvių atkarpa. Smegduobė „prarijo“ ir dviejų aukštų namą. Įvykis, kuriame žmonės nenukentėjo, turėjo ir naudos. Tų metų vasarą šioje vietoje apsilankė daug turistų, imta prekiauti balionais, marškinėliais, ir maistu su minėto įvykio atributika.
Neapgyvendintuose Žemės toliuose atsirandančios smegduobės žavi unikaliu grožiu, tuo tarpu dėl miestuose prasiveriančių grėsmingų „skylių“ kaltos institucijos, nesugebančios pasirūpinti visuomenės saugumu.
Lietuvoje gamtos paminklo statusą turi „Geologų duobė“, „Jaronio karstinė įgriuva“, „Klevų duobė“, „Lapės Ola“, „Velykų duobė“, „Ievos duobė“, „Karvės Ola“, „Kruopio duobė“. Biržų rajone yra net trys smegduobių draustiniai – Karajimiškio, Kirdonių-Tatulos ir Kirkilų.
Tai, kas šiuo metu dedasi Lietuvos mados padangėje, primena judėjimą Londono, Paryžiaus ir Niujorko mados užkulisiuose. Rudens ir žiemos stiliaus tendencijas konferencijoje „Pasimatuok madą“ iššifravę mados industrijos lyderiai pripažino, kad Lietuvoje laukiama visų svarbiausių pasaulio megapoliuose siaučiančių mados naujienų.
Sakoma, kad naktis – paslapčių metas, tad kaip niekad daug jų bus vienos nakties kultūros ir meno festivalio „Kultūros naktis“ metu. Viena iš jų – moteriškosios meditacinės muzikos projektas „The sound of sacred femininity“. Žadama, jog kūrėjų pasirodymas atskleis moteriškąjį pradą, tiek vyrus, tiek moteris supažindins su moteriškos prigimties pasauliu.
Ramus protas, sveikas organizmas, atletiškas ir lankstus kūnas – taip dažnai įsivaizduojame pažengusius jogus. O ar lengvai patikime, kad kai kurie iš jų turi antgamtiškų galių? Joms pavadinti vartojamas sanskrito kalbos žodis „Siddhi“ (liet. pasiekimas, tobulumas).
Balandžio pabaigos temperatūros rekordus sumušę karščiai traukiasi, o jiems ant kulnų lipa šalnos. Staigiai pakilus temperatūrai, neįprastai greitai susprogo medžiai ir pražydo kiti augalai. Artėjančios šalnos grasina „įkasti“ ankstyviems lapams ir nuvilti vaistinių augalų rinkėjus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, balandžio 27 – 29 d. Lietuvą pasiekę karščiai – rekordiniai. Beveik 30 laipsnių šiluma paskatino greičiau susprogti ir pražysti daug Lietuvos augalų. Tai neabejotinai džiuginą akį, bet ankstyvas sprogimas gali turėti ir neigiamų pasekmių.
„Šiuo metu artinasi ciklonas. Jis atneš vėsesnius orus. Jau buvo kelios naktys su šalnomis, bet jų dar bus. Savaitgalį tikimybė sulaukti šalnų dar maža, bet jei šeštadienį ir sekmadienį, kaip, kad tikimės, palis, tuomet jos gali ir ateiti. Šiuo metu manome, kad didelė tikimybė sulaukti šalnų yra pirmadienio ir antradienio naktimis“, – apie artėjančias šalnas įspėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.
Gali nušalti
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis pripažįsta, kad pastaraisiais metais pavasaris ateina greičiau ir staigiau. Tai paveikia ir Lietuvos medžius ir augalus – jie greičiau sprogta arba pražysta.
„Negalime sakyti, kad jau visi medžiai išsprogo. Tarp tų pačių rūšių yra porūšiai, kurie elgiasi skirtingai, tačiau akivaizdu, kad atėję karščiai paskatino išsprogti didesnę dalį medžių“, – kalbėjo gamtosaugininkas. Anot jo, didelės gamtosauginės problemos čia nėra, galbūt tik alergiškiems žmonėms kiek pavojingiau, kadangi jie gavo visą puokštę žiedadulkių.
Tokie dideli temperatūros šuoliai rodo klimato kaitos vyksmą. Jos metu ekstremalūs orų pokyčiai tik stiprės. Ar prisimenate kaip buvo pernai? Vieną dieną virš 30 laipsnių, kitą dieną temperatūra krenta iki 19. Panašiai matėme ir dabar, o tokių svyravimų tikrai matysime ir daugiau.
A. Galvonaitė
„Gamtoje egzistuoja tam tikra loterija: ankščiau išsprogę medžiai rizikuoja nušalti dėl ankstyvųjų šalnų. Tie, kurie sprogsta vėliau, rizikuoja, kad į jų pumpurus spės padėti kiaušinėlius įvairūs lapus graužiantys vabzdžiai ir bus pažeisti jų lapai. Matote, tai yra tam tikros evoliucinės strategijos: vienais metais vieni labiau „išlošia“, kitais kiti. Idealiausias variantas yra kažkur per vidurį“, – apie medžių „elgesį“ pasakojo D. Augutis.
Jeigu medis susprogo ankščiau, reiškia, kad ir sėklas subrandins greičiau, vadinasi, ir vaistinėmis savybėmis pasižyminčius žiedus, sėklas ir pan. šiemet reiks rinkti šiek tiek ankščiau.
Renkantiems liepų žiedus tai didelių problemų nesudarys, tereiks kiek ankščiau tai daryti ir tikėtis, kad ateinančios šalnos nebus labai stiprios.
Ankstyvasis šalpusnis (lot. Tussilago farfara)
Ankstyvasis šalpusnis (lot. Tussilago farfara)
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)
Žolelių rinkėjai gali būti ramūs
Mėgstantys rinkti čiobrelius, jonažoles, dilgėles ar kitus ant žemės augančius augalus gali būti ramesni – šiemet jų turėtų būti. „Tokie temperatūros šuoliai nėra kažkas itin neįprasto. Jie karts nuo karto Lietuvoje įvyksta. Paprastai po labai šilto periodo visuomet ateina vėsesnis periodas, šalnos. Apie birželio pradžią viskas vėl išsilygina ir stoja į savo vietas“, – įsitikinęs Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto biologas Zigmantas Gudžinskas. Didžiulė mokslininko patirtis rodo, kad didelių problemų dėl silpnų šalnų kilti neturėtų. Blogiausia, kas gali nutikti – teks augalus rinkti kiek ankščiau arba vėliau.
Tiesa, Lietuvoje yra buvę ir išties galingų šalnų. Z. Gudžinskas prisimena kaip 1981 ar 1982 m. birželio pradžioje buvo atėjusios šalnos iki -6 laipsnių. „Jau tikrai buvo pradėję viskas žydėti, buvo sudygusios bulvės ir viskas ėmė ir nušalo. Tuomet tikrai buvo stichinė nelaimė, o šiemet kažko panašaus dar nebuvo, tad jaudintis neverta. Esame turėję tiek karštesnių, tiek šaltesnių pavasarių, o Lietuvoje viskas tebeauga ir žydi“, – mano biologas.
Kaltininkas – klimato kaita
Staigūs temperatūrų šuoliai – kuo tikriausias klimato kaitos įrodymas. „Tokie dideli temperatūros šuoliai rodo klimato kaitos vyksmą. Jos metu ekstremalūs orų pokyčiai tik stiprės. Ar prisimenate kaip buvo pernai? Vieną dieną virš 30 laipsnių, kitą dieną temperatūra krenta iki 19. Panašiai matėme ir dabar, o tokių svyravimų tikrai matysime ir daugiau, – GRYNAS.lt pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė, – Lietuva yra vidutinių vėjų ir kritulių kraštas, bet vis dažniau girdime apie padidėjusį škvalų, liūčių, audrų, perkūnijų skaičių. Šie reiškiniai tikrai dažnėja, darosi ekstremalesni ir jie taip pat siejami būtent su klimato kaita“.
Gamtoje egzistuoja tam tikra loterija: ankščiau išsprogę medžiai rizikuoja nušalti dėl ankstyvųjų šalnų. Tie kurie sprogsta vėliau rizikuoja, kad į jų pumpurus spės padėti kiaušinėlius įvairūs lapus graužiantys vabzdžiai ir bus pažeisti jų lapai.
D. Augutis
Neabejotinai klimato kaitos paveikti reiškiniai turės įtakos ir Lietuvos gamtai. Vis greičiau ateinantys pavasariai privers medžius sužaliuoti vis ankščiau, o tai lems didesnę riziką jiems sušalti per ankstyvąsias šalnas, nes jų išvengti nepavyks. Žinoma, nereiktų pernelyg sunerimti. Nors Lietuvoje daugės itin karštų ir šaltų dienų ir dažniau praūš audros, bet gamta keisis lėčiau.
Atrodytų, kas gi nenorėtų šiltesnio klimato? Vasaros taptų įdomesnės, o galbūt net galėsime rinkti uogas ir grybus ne vieną kartą per metus? Gamtosaugininkas Danas Augutis ragina neskubėti – to laukti gali tekti ne vieną šimtmetį ar net tūkstantmetį.
„Taip, į mūsų kraštus po truputį slenka naujos augalų rūšys iš pietų, nes čia klimatas darosi jiems vis geresnis. Naujieji augalai galbūt kada nors ir galės atnešti ir kelius derlius. Kiek kitokia situacija gali būti su žemės ūkio kultūromis. Po tūkstantmečio kito, jei pasikeistų mūsų regiono klimatas, galbūt ir čia galėsime nuimti po kelis derlius į metus, tačiau tai įvyks tikrai negreitai“, – šypsodamasis pasakojo D. Augutis.
Skaitykite daugiau: http://www.grynas.lt/gamta/rekordiniai-balandzio-karsciai-lietuvoje-klimato-kaitos-irodymas.d?id=58641981#ixzz1tw0TnWHI
Metelių regioniniame parke prieglobstį randa 113 Lietuvos raudonosios knygos augalų ir gyvūnų rūšių. Trako miške, vienintelėje vietoje visoje Lietuvoje, auga bekočių ąžuolų miškas. Šis medis vienintelis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Netoli už šio miško, pačiame pietiniame parko pakraštyje, Juodabalės herpetologiniame draustinyje, karaliauja nykstantys baliniai vėžliai, kurių čia suskaičiuojama apie 36.
Rugsėjo 23 dieną, temstant, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kituose mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose traukos centrais taps mokslo laboratorijos bei tyrimų centrai. Tyrėjų naktyje Lietuvos mokslininkai visiems norintiems – nuo vaikų iki senjorų – atvers duris į erdves, kurios paprastai nėra prieinamos plačiajai visuomenei.
„Tyrėjų naktis” yra išskirtinis renginys, kai visos Europos mokslo ir tyrimų laboratorijos atveria duris ir pabendrauti su visuomene išeina tie, kurie paprastai dirba už gerai uždarytų durų. Tądien mokslo entuziastai turi puikią progą susipažinti su darbais, kurie išties yra įtraukiantys ir intriguojantys. Mokslui skirta diena trumpa, o nemokamų renginių apie pačias įvairiausias mokslo sritis daugiau nei šimtas, tad įdomiai praleisti vakarą galės kiekvienas“, – sako naktį rengiančios Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkas Tomas Žalandauskas.
Šiemet „Tyrėjų naktyje“ dalyvaus jau 32 Europos šalys, t.y. 320 Europos miestų. Tai Europos Komisijos iniciatyva. Lietuvoje renginį organizuojanti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga kartu su partneriais pakvies į daugiau nei 100 renginių. Organizatoriai tikisi, kad ir dalyvių bus dvigubai daugiau nei prieš metus – per 10 000.
Sostinėje renginiai vyks Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose. Vilniaus universitetas visuomenę kviečia į atvirus renginius Botanikos sode, Chemijos, Fizikos, Filosofijos, Gamtos mokslų fakultetuose, Planetariume. Pažiūrėti į žvaigždes ir pažinti kosmoso pasaulį bus galima Molėtų astronomijos observatorijoje. Ši vieta tradiciškai sutraukia itin daug mokslo atradėjų-mėgėjų.
Pirmą kartą projekte dalyvaujančiame Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai demontruos bandymus su konstrukcijų griūtimis, rodys, kaip tiria medžiagų kokybę, bus galima apžiūrėti strydžių valdymo treniruoklį ir susipažinti su robotų mokslu Lietuvoje.
Kaune Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai skaitys paskaitas, laboratorijose bus rodomi įdomūs eksperimentai, veiks parodos, bus galima susipažinti su mokslininkų pomėgiais, išbandyti jėgas mokslo viktorinoje.
KTU padalinys Panevėžyje atveria laboratorijas ir kviečia susipažinti su fizikos, mechanikos ir automatikos reiškiniais. Mažuosius prie paslaptingo mokslo pasaulio žaidimais ir konkursais priartins tądien veiksiantis „Vaikų universitetas“.
Klaipėdos universitetas „Tyrėjų naktį“ siūlo pažvelgti į jūrininkystę iš arčiau Jūrų technikos fakultete bei įžengti į paslaptingą augalų pasaulį Botanikos sode.
Šiaulių universitetas šiemet daug kalbės apie praktinį augalų naudojimą, parodys, kiek žmogui turėtų užtekti elektros energijos, pakvies šiauliečius ir miesto svečius apžiūrėti unikalią drugelių kolekciją ir susipažinti su kitomis mokslo įdomybėmis.
Tyrėjų naktį rengia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga kartu su Kauno technologijos universitetu, Klaipėdos universitetu, Lietuvos energetikos institutu, Socialinių inovacijų institutu, Šiaulių universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Vilniaus universitetu.
Detalesnė renginio programa: www.tyrėjųnaktis.lt
P.S. ar žinojote, kad ženklas „@“ XV – XVI amžiais buvo svorio matas, reiškiantis 12-13 kg? (: