Search Results for: "geras kinas"

Geras kinas – mažuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose

Geras kinas – mažuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose

Vasaros metu nekomercinis geras kinas klajos po Lietuvą – net 13 miestų ir miestelių aplankys projektas „Kino pavasaris tavo mieste“. Tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ bendradarbiaudamas su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje ir kitais partneriais kiną rodys Kultūros centrų salėse arba, kur leis sąlygos, lauko erdvėse dideliuose ekranuose. Visi renginiai nemokami ir atviri visiems miestiečiams ir miesto svečiams.

„Prasmingas, nekomercinis kinas manau yra mėgstamas ir mažuose miesteliuose, tik jų gyventojai turi mažiau galimybių tokius filmus matyti. Tikimės, kad vasara, kuomet vyksta daug miesto švenčių ir bendruomeninių renginių, bus tinkamas laikas rasti minutę ir ateiti į kultūros centrą ar miesto aikštę pažiūrėti kokybišką filmą.“, – sako Vida Ramaškienė, festivalio „Kino pavasaris“ direktorė.

Kino maratonas provincijoje jau prasidėjo – Utenoje, Birštone ir Kėdainiuose filmai jau buvo rodomi. Birželio 15 dieną „Kino pavasaris tavo mieste“ atvyks į Jurbarką, 16 dieną – į Tauragę, 17 dieną – į Raseinius. Šių miestų Kultūros centruose kino programa prasidės 17val, kuomet bus rodomas trumpametražinis filmas „Knygnešys“, o 18 val. prasidės filmas „Adomo obuoliai“.

Filmas „Knygnešys“ – tai jauno lietuvio režisieriaus Jono Trukano patriotinis debiutas, šiųmetiniame festivalyje „Kino pavasaris“ pelnęs žiūroviškiausio lietuviško filmo titulą. Filmas „Adomo obuoliai“ – jau legenda tapęs skandinaviško juodojo humoro šedevras, kurį šiam projektui pristato kino centras „Skalvija“.

Birželio pabaigoje į Šalčininkus projektas atveš filmą „Burtai“ – apie mažo kalnakasių kaimelio mažą gyventoją, kuris krečia mielus ir švelnius pokštus.

Liepos mėnesį filmai bus rodomi Varėnoje, muzikos festivalio „Tamsta“ metu, o rugpjūtį projektas „Kino pavasaris tavo mieste“ aplankys Nidą, Telšius, Druskininkus, Zarasus, Šilutę.

Visą informaciją galima rasti šių miestų ir jų kultūros centrų internetiniuose puslapiuose bei www.kinopavasaris.lt.

Všį „Kino pavasaris“ projektas „Kino pavasaris tavo mieste” yra remiamas Lietuvos respublikos Kultūros ministerijos ir Atviros visuomenės instituto pagalbos fondo Lietuvoje. Šio projekto tikslas – mažinti kultūrinę ir socialinę atskirtį Lietuvos regionuose.

Šį savaitgalį „Kinas po žvaigždėmis“ žiūrovus nukels į retro laikus

Šį savaitgalį „Kinas po žvaigždėmis“ žiūrovus nukels į retro laikus

Šį savaitgalį lauko kino projekto „Kinas po žvaigždėmis“ žiūrovai pasijus it patekę į laiko mašiną ir grįžę į svaigius, bet pavojingus retro laikus.

Režisierė G. Žickytė: dokumentinis kinas padeda sustabdyti laiką (interviu)

Režisierė G. Žickytė: dokumentinis kinas padeda sustabdyti laiką (interviu)

Šių metų Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ užsienio režisierių dokumentiniams kino filmams bus skirtos net trys programos: „Adrenalinas“, „Portretai“ ir „Spalvotas gyvenimas“. Apie dokumentinį kiną „Kino pavasaris“ kalbina kino režisierę Giedrę Žickytę.

Video pusryčiai: vaikinas

Video pusryčiai: vaikinas, sudedantis Rubiko kubą, darydamas atsispaudimus. Per 25 sek.

„YouTube“ yra geras tuo, kad čia savo talentą gali pademonstruoti kiekvienas. Nereikia jokių televizijos talentų šou. Pasidedi kamerą, nusifilmuoji ir per pora mėnesių tave pamato pusė milijono žmonių.

Festivalyje „Velnio akmuo“ – siaubo filmai ir dokumentinis kinas

Festivalyje „Velnio akmuo“ – siaubo filmai ir dokumentinis kinas

Festivaliui kruopščiai atrinkti tik tie siaubo filmai, kuriuose dominuoja roko ir/ar metalo muzika.

„MuseIQ” siela Beissoul: jeigu jau išlindai į dienos šviesą

„MuseIQ” siela Beissoul: jeigu jau išlindai į dienos šviesą, būk geras, nepamiršk iš kur atėjai

Netikėtai didelio dėmesio dėl ypatingo balso Eurovizijos atrankos konkurse sulaukęs atlikėjas Beissoul tvirtina, kad toks staigus šuolis populiarumo tramplynu jam buvo tik į naudą. „Manau, kad visus atlikėjus išgarsėjimas turėtų daryti tik dar darbštesniais. Turiu vis mažiau laiko, todėl nenoriu jo švaistyti galvodamas, koks esu geras, gražus arba kaip fantastiškai viskas klostosi – aš tiesiog dirbu ir judu į priekį.” – džiaugiasi jaunasis talentas ir priduria: „Manau, kad jei jau išlindai į dienos šviesą, tai, būk geras, nepamiršk iš kur atėjai, nes į pradinį tašką sugrįžti labai lengva”.
Turbūt ne vienam klausytojui kilo klausimas – o kodėl būtent Eurovizijoja? Artūras atsako labai paprastai: „tai vienas iš nedaugelio televizijos konkursų, kuriame dalyvauti gali būti naudinga ir įdomu muzikos kūrėjui.”. Atlikėjas sako, kad šis klausimas kyla tik Lietuvoje, nes kitos šalys dažniausiai turi daugybę įvairių konkursų, suteikiančių galimybę dalyvauti ir atskleisti savo talentus jauniems kūrėjams.
Tiesa, artimiausiuose koncertuose Beissoul žada pasirodyti jau nebe vienas, o kartu su visai neseniai susibūrusiu muzikiniu projektu „MuseIQ”. „Taip, tai naujas organizmas, tačiau ir mes vis dar esame nauji, jauni ir gražūs” – juokiasi atlikėjas, pristatydamas savo kolegas Einių ir Rolandą (dar žinomą slapyvardžiu Innomine). Ši muzikinė jungtis – kaip patys vaikinai yra pratę vadinti savo projektą – susibūrė praėjusių metų vasarą, kai Beissoul buvo pakviestas atlikti Rolando bei Einiaus kūrinius viename Kauno klube. „Nuo pat pirmųjų dienų pradėjome galvoti apie ateitį ir nusprendėme nebūti tik vienos nakties muzikiniu nuotykiu” – šypsosi vokalistas bei tęsia: „ir štai, dabar mes drąsiai žengiame didelį žingsnį pirmyn.”. Iš tiesų, dar visai neseniai koncertuoti pradėję vaikinai per muzikos pasaulį keliauja nemažais žingsniais ir jau ateinančią savaitę ruošiasi pasirodymams Londone.
Kuo „MuseIQ” išsiskiria iš kitų turbūt galėtų pasakyti kiekvienas bent kartą klausęs šios trijulės kūrinių. Paprašyti apibūdinti savo kūrybą vaikinai pirmiausiai pastebi jausmus, kuriuos ji sukelia: „Tai tikriausiai būtų sielos muzika. Tokia, kuri priverčia įsiklausyti, mąstyti ir suprasti…”. Grupės vokalistas Beissoul atskleidžia: „Stengiuosi rašyti kūrinius, kurie turėtų vertės ir minties galią, kad kūrinio metu kiekvienas klausytojas galėtų pabuvoti savo praeityje, dabartyje, prisiminti tai, kas, galbūt, ilgą laiką neduoda ramybės ir į viską galėtų pažvelgti kitomis akimis. Aš ją dažnai vadinu „mąstančia muzika.” – atvirauja vaikinas.
Taip pat sunku būtų įvardinti šios kompanijos muzikinį stilių – „MuseIQ” muzikoje yra dubstep, electo, experimental, soul, electro pop ir daug kitų elementų. Kaip sako patys vaikinai: „Tai – universali muzika. Mes stengiamės neapsiriboti kokio nors stiliaus rėmais”.
Dar vienas išskirtinis „MuseIQ” bruožas yra jų kuriami video klipai: visuomet charakteringi, kokybiškai pagaminti ir įtraukiantys. „Kurti klipus kiekvienam kūriniui mums jau tampa tradicija” – juokiasi vaikinai ir tęsia: „Visi video įrašai, kuriuos mes turime, yra tarsi trumpi muzikiniai etiudai, kurie padeda geriau patirti kūrinį”. Tiesa, grupė artimiausiu metu planuoja pristatyti dar vieną naują video klipą dainai „On the road” (liet. kelyje). „Tai daina apie žmogaus kelionę ir jos pabaigą. Kita vertus, galbūt kaip tik tada, kai ateina pabaiga iš tiesų tik prasideda tikroji kelionė?” – apie naujausią kūrinį užsimena Artūras. Pasak vaikino, šis video klipas bus tarsi metaforų ir simbolių rinkinys, kuris vieniems gali priminti svarbius dalykus, o kitiems nereikšti nieko asmeniško. Vienaip ar kitaip, planuojama, kad jis išlaikys „MuseIQ” būdingą stilių: „Video vizualizacija nebūtinai turi pataikauti dainai ir priešingai. Todėl visada stengiamės galvoti paprastai, bet tiksliai.” – sako Artūras.
Tiesa, naują klipą pristatę vaikinai ir artimiausiu metu neplanuoja sustoti bei ruošiasi pirmiesiems oficialiems savo pasirodymams Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip sako patys atlikėjai, kiekvienam koncertui skiriamas atskiras dėmesys, tad abu pasirodymai bus kokybiško garso ir vaizdų sintezės, sukurtos specialiai šiems pasirodymams. „Tikimės, kad pasirodymai Vilniuje ir Klaipėdoje bus sėkmingi, žiūrovams patiks mūsų ruošiamos staigmenos ” – pokalbį baigia grupės vadybininkas R. Michailovskis.

Dizaineris R. Kalinkinas: „Didžiausia kritikė - mano mama“ (Interviu)

Dizaineris R. Kalinkinas: „Didžiausia kritikė – mano mama“ (Interviu)

R. Kalinkinas – drabužių dizaineris, kūrybos vadovas, stilistas, scenografas jau antrus metus dirbantis su menų fabriko „Loftas“ renginių scenografija ir kostiumais. Be to, jis rengia daugybę įdomių ir žinomų Lietuvos žmonių. Jo kurtus drabužius su dideliu džiaugsmu vilki Erica Jennings, Agnė Armoškaitė, Jazzu, Giedrė (grupė „Empti“), Jurgis Didžiulis, Leonas Somovas ir kiti. Roberto idėjos neturi tokios savybės – išsisemti, tik jis dažniausiai nespėja jų visų įgyvendinti.

Vasarą vilniečius ir vėl džiugins „Kinas po žvaigždėmis“

Vasarą vilniečius ir vėl džiugins „Kinas po žvaigždėmis“

Karščiausia vasaros naujiena – visai ne Viduržemio jūros kurortus primenantys lietuviški orai. Kino teatras „Pasaka“ tęsia didžiulio susidomėjimo pernai sulaukusį sumanymą ir vasaros vakarus kviečia praleisti mėgaujantis kokybišku kinu po atviru dangumi.

„Pasakos“ vasaros projektas „Kinas po žvaigždėmis“ šiemet į sostinę sugrįžta su dar gausesne programa ir didesne filmų įvairove.

Liepos–rugpjūčio mėnesiais Vilniuje, Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, dviejų aukštų namo dydžio ekrane liesis įdomiausios kino istorijos, atkeliavusios į Lietuvą iš šiapus ir anapus Atlanto vandenyno. „Kino po žvaigždėmis“ programa bus kone dvigubai didesnė ir apims ne tris savaitės dienas, kaip pernai, o net penkias – nuo antradienio iki šeštadienio.

„Tikimės, kad pagausėjusi programa paskatins dažniau užsukti pasižiūrėti gero filmo, ir dar kartą įrodysime, kad geras kinas ir geras oras puikiai dera“, – teigia kino teatro vadovė Rūta Bogužaitė.
Kino teatro „Pasaka“ telefonas netyla jau daugiau nei savaitę. „Kasdien plaukiantys klausimai, kada pradėsime „Kiną po žvaigždėmis“ ir paskelbsime programą, puikiai įrodo, kad net ir vasarą, kai orai traukia į gamtą ar prie vandens, o ne į kino sales, žmonėms reikia filmų, kaip kultūringo laisvalaikio. Mūsų vasaros projektas puikiai suderina visus poreikius“, – šypsosi kino teatro programos sudarytoja Andrė Jarutytė.

Visą liepą ir rugpjūtį rodomi kino filmai pasidalins savaitės dienas. Kino savaitę pradės antradieniais rodomi karštojoje Ispanijoje gimę filmai. Bendradarbiaujant su Ispanijos Karalystės ambasada, žiūrovams bus parodyti reikšmingiausių ispanų kino režisierių darbai: nuo Luis Buñuel „Viridianos“, pirmojo ispanų filmo, pelniusio „Auksinę palmės šakelę“ Kanų kino festivalyje, iki režisieriaus, tapusio šios šalies kino vizitine kortele – Pedro Almodóvar, darbų.

Trečiadieniai skirti prancūzų kino mylėtojams, kuriuos karštais vasaros vakarais vėsins geriausi Prancūzų kultūros centro organizuojamo festivalio „Žiemos ekranai“ filmai, sukaupti per šešerius festivalio gyvavimo metus. Tarp jų – ir šiemet geriausiu filmu publikos pripažinta muzikinė dokumentinė komedija „Benda Bilili!“, ir gerokai anksčiau matyti filmai – Alain Resnais „Širdys“ ar žiuri prizą Kanuose laimėjęs animacinis „Persepolis“.

Ketvirtadieniais „Kinas po žvaigždėmis“ paliks Europą ir kvies už Atlanto pažvelgti į su niekuo nepalyginamo amerikiečių režisieriaus Woody Alleno kūrybą. Retrospektyvoje – ne tik paskutiniaisiais metais sukurti filmai, bet ir kino klasika tapę kūriniai „Manhatanas“ ar „Hana ir seserys“.

Savaitgalis – penktadienis ir šeštadienis – dedikuoti jau sulaukusioms populiarumo programoms: „Pasimatymas kine“ ir „Pasaka Classics“. Pirmoji skirta tobulam romantiškam pasimatymui, o antroji – tiems, kurie dar nespėjo pamatyti šiemet labiausiai žiūrovų pamėgtų kino teatro „Pasaka“ filmų. Šiose programose žiūrovai po atviru dangumi galės pamatyti ir „Oskarais“ apdovanotus Susanne Bier „Geresniame pasaulyje“ bei Tom Hooper „Karaliaus kalbą“, ir naują vasarišką premjerą – argentinietišką aistrų dramą „Paslaptis jų akyse“, kuri taip pat yra pelniusi „Oskarą“ geriausio užsienio filmo kategorijoje.

„Kinas po žvaigždėmis“ žiūrovų šiemet lauks Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) kiemelyje (Vokiečių g. 2), seansai bus rodomi nuo 22.30 val. liepą ir nuo 22.00 val. rugpjūtį.

Nauja kino mados banga - eksperimentinis kinas

Nauja kino mados banga – eksperimentinis kinas

Keistas, nenuspėjamas, šokiruojantis – tai tinkamiausi trys žodžiai eksperimentiniam kinui apibūdinti. Naujosios kino mados paslaptis mums atskleidė keli profesionalūs kino menininkai.

Gytis Balčiūnas: „Mama seniai sakė

Gytis Balčiūnas: „Mama seniai sakė, kad galiu būti geras aktorius“

Grupės „Patruliai“ narys, muzikos bei tekstų autorius, šou verslo atstovas, renginių bei laidų vedėjas bei organizatorius, – prie viso šito galima dabar prirašyti ir aktorius, nes jis pradėjo filmuotis skandalingame lietuviškame seriale „Drąsos kaina“. Gytis Balčiūnas vaidina žurnalistą, tiriantį sudėtingą nusikaltimą.
„Serialas yra apie tai, kas buvo labai ilgai nutylima Lietuvoje: apie prievartą prieš vaikus, apie tai, kas yra slepiama ir stropiai užglaistoma, nuo tokių temų nereikia bėgti – apie tai reikia kalbėti ir viešinti“–pasakoja Gytis –„ Mano vaidinamas personažas būtent toks – vaidinu žurnalistą, kuris būtent tokias aktualias temas bando paviešinti. Kaip sako Gytis, scena ir vaidyba nėra jam svetimi, nors vaidyba seriale, kaip jis pats sako, yra tikrai visiškai nauja patirtis, bet labai įdomi, be to vaikinas džiaugiasi, kad tai nėra epizodinis vaidmuo.
„Būnant scenoje bet kuriuo atvėju nei vienas atlikejas neapseina be vaidybos, taip pat ir aš – juk tenka vesti daug įvairiausių renginių, kurie būna skirtingų tematikų , dainuoti koncertuose – ant scenos visada būnu personažas. Bet tikrame gyvenime niekada nevaidinu kažkokio kito žmogaus – man tai svetima!“ – kalba Gytis. O žurnalisto vaidmuo, pasak Gyčio, juolab yra nesvetimas, nes jį nuolat supa žurnalistai. „Manau, kad puikiai susitvarkau su savo vaidmeniu, man tikrai tai didelis netikėtumas, nes vaidinu kartu su profesionaliais aktoriais. Labai dėkingas režisieriams ir prodiuseriams už pasitikėjimą.“ – nuoširdžiai šypsosi Gytis ir tyliai prisipažįsta – „Iš tiesų, kai režisieriai susirado mane ir pakvietė filmuotis, buvau įsitikinęs, kad man bus skirtas kokio nors „blogiuko“ vaidmuo… Tačiau gavau teigiamą personažą ir labai tuo džiaugiuosi. Matyt ir mano gyvenime atėjo teigiamo herojaus laikas…“