Search Results for: "ginekologas"
Turbūt daugeliui merginų ir moterų vizitas pas ginekologą nėra pati moloniausia veikla. O jeigu jus apžiūrėtų šis it iš žurnalo viršelio nužengęs gydytojas?
Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų. Šios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, nes visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Laiku atliktas PAP tyrimas skystojoje terpėje daliai Lietuvos moterų išgelbėtų gyvybę, tačiau vykdant šios ligos prevencijos programą, Lietuvoje patikrinta tik 44 proc. moterų. Pasak ginekologės Žanos Bumbulienės, moterų abejingumas savo kūnui ir edukacijos stoka tampa liūdna mirties nuo vėžio statistika.
Kontraceptinės tabletės yra ne tik veiksmingos, bet ir naudingos sveikatai. Jas vartojančios jaunos moterys sumažina riziką ateityje susirgti gimdos ir kiaušidžių vėžiu. Apie tai neseniai lietuvių kalba pasirodžiusioje knygoje „Ką pamatė šuo: ir kiti nuotykiai“ rašo bestselerių autorius Malcolmas Gladwellas.
Šiuolaikinis jaunimas kur kas daugiau lytiškai išprusęs: vaikinai ir merginos domisi viskuo – nuo kontracepcijos naujovių, iki priemonių, padedančių pajusti dar didesnę aistrą. Vienintelis klausimas, kuris šioje situacijoje lieka atviras – ar tai gerai? Ar tai nežaloja jauno žmogaus psichikos ir ar tai nepaskatina jo pernelyg anksti pradėti lytinį gyvenimą?
Šiuo metu sprendžiu, kokią apsisaugojimo nuo nėštumo priemonę rinktis.Draugės pataria naudoti kontraceptines tabletes, tačiau pati esu skaičiusi, kad dėl šių tablečių naudojimo po to sunkiau susilaukiama vaikų ir yra kitų rimtų grėsmių. Ar iš tikrųjų kontraceptinės tabletės turi tokį poveikį? Ar yra tyrimų tai įrodančių?
G reiškia tašką. Bet ar iš tikrųjų? Amerikiečių mokslininkas tik ką paskelbė atradęs G tašką (mįslingąją sritį moters genitalijose, kurio paskirtis – sustiprinti orgazmus) ir aprašęs jo anatomiją informuoja „Newscientist.com“. Tačiau daugeliui jo kolegų atrodo kitaip – jų manymu, nepanašu, jog G taškas būtų vienetinė struktūra. Greičiau – tai sudėtingas G kompleksas. Ar mokslininkams pagaliau pavyks sudėlioti visus taškus ant G?
Ginekologai atrado rimtą pretendentą į G tašką
©forgetthebox.net
„Tai yra tas pats, kas ir tvirtinti, jog „Empire State Building“ dangoraižis stovi Niujorke“, – tvirtina Ratdžerso universiteto Niuarke (Niudžersis, JAV) mokslininkas Baris Komisarukas.
Yra priimta manyti, jog G taškas – tai sritis priekinėje makšties sienelės dalyje, esanti už keleto centimetrų nuo makšties prieangio. Šios zonos stimuliavimas, kaip manoma, sukelia lytinį susijaudinimą ir orgazmą be klitorio stimuliacijos.
Mįslingoji seksualinio malonumo zona moters genitalijose minima dar XI a. senovės indų tekstuose. 2008 m. Emanuelis Džaninis (Emmanuele Jannini) iš Lakilos universiteto (University of L’Aquila) Italijoje atrado tam tikrų anatominių audinio storio skirtumų moterų, kurios patiria vaginalinį orgazmą, genitalijų zonoje tarp makšties ir šlaplės. Vis dėlto naujausio nuo 1950 m. G taško tyrimo rezultatai bylojo, jog objektyvus matavimai „nepatvirtino stiprių ir nuolatinių požymių, jog egzistuotų G taško anatominė sritis.“
Ginekologijos instituto (St. Petersburgas, Florida, JAV) direktorius Adamas Oštrenskis (Adam Ostrzenski) dabar skelbia atradęs aiškią anatominę struktūrą, kuri kol kas nėra aprašyta literatūroje – ją galima identifikuoti kaip G tašką.
Ginekologinės kosmetikos procedūras atliekantis A. Oštrenskis tvirtina struktūrą yra matęs keletą sykių. Jo pacientės patvirtindavo, jog anatominio darinio vieta yra G taško zonoje. Kad išsiaiškintų, kaip yra iš tiesų, ginekologas atliko 83 m. mirusios moters makšties sienelių autopsiją.
„Tyrimams pasirinkau senyvo amžiaus kūną, nes norėjau įsitikinti, ar ši struktūra išlieka viso gyvenimo metu, ar būdinga tik jaunesnio amžiaus moterims“, – aiškino tyrimo autorius.
Zonoje tarp vaginos ir šlaplės ginekologas aptiko aiškiai išsiskiriantį cistos formos anatominį darinį. Jis plytėjo už maždaug 16 mm nuo šlaplės, buvo mažiau nei centimetro skersmens ir su šlaple sudarė maždaug 35 laipsnių kampą. Darinio viduje A. Oštrenskis aptiko „kirmėlišką“ struktūrą su trimis ryškiomis zonomis, kurios iš principo „yra labai panašios į erektilumu pasižyminti audinį – tokio paprastai aptinkama klitoryje“.
Mokslininkas įsitikinęs, jog iki tol niekam nepavyko rasti šio anatominio darinio todėl, kad jis yra labai mažas ir pasislėpęs makšties audinių gilumoje.
„Jį rasti nėra lengva, – tvirtina Ginekologijos instituto Floridoje direktorius. – Darinio nereikėtų painioti su Skeno liaukomis (angl. – „Skene glands“) – kitu pretendentu į G tašką. Šios liaukos yra mažos, subliuškusio baliono formos struktūros, esančios abiejose šlaplės pusėse. Jos yra analogiškos vyriškai prostatos liaukai, kuri susijusi su seksualiniu susijaudinimu.“
Jeilio-Niuheiveno ligoninės Konektikute (JAV) medikas Amišajus Kilčevskis (Amichai Kilchevsky), vadovavęs naujausios G taškui skirtos literatūros turinio analizei, tvirtina, jog neatlikus išsamių atrasto anatominio darinio funkcionalumo tyrimų (kaip jis funkcionuoja gyvos moters organizme), daryti tokias išvadas yra kiek per anksti.
Tuo tarpu A. Oštrenskis atskleidė ketinąs artimiausiomis savaitėmis atlikti dar keletą autopsijų ir išsamių atrasto anatominio darinio histologinių analizių.
E. Džaninis iškelia kitą prielaidą: galbūt atrastoji struktūra yra kokios nors ligos simptomas – verta atsižvelgti ir į garbingą autopsijos subjekto amžių. Jei paaiškėtų, jog tai nėra ligos simptomas, tuomet gali būti, jog anatominis darinys iš tiesų pasižymi seksualine funkcija – tokioje vietoje esančios struktūros paprastai tuo ir pasižymi. Anot italo, ten yra tokia tanki nervų ir liaukų sankaupa, jog gali egzistuoti ne vienas G taškas, o ištisas G kompleksas, į kurį galbūt derėtų įtraukti ir klitorį.
Su kolegomis terminą „G taškas“ 1981-aisiais sugalvojusi Beverlė Vipl (Beverly Whipple) yra linkusi sutikti su italų mokslininko prielaida.
„Labai džiaugiuosi, jog žmonės domisi šia struktūra, tačiau, man regis, ten visko yra gerokai daugiau nei vienas anatominis darinys, – teigia B. Vipl. – Mes niekad nesakėme, jog G taškas – vienetinė struktūra.“
„Be kita ko, nereikėtų pamiršti ir hormoninės kontrolės, – primena E. Džaninis. – Hormonai taip pat gali turėti įtakos atrastam audiniui. Anatomija yra nuostabu, tačiau toli gražu ne viskas.“
Lietuvoje jau septintus metus įgyvendinama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto finansuojama Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Nors, kaip byloja statistika, sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, tačiau pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau diagnozuojamas neinvazinis (neišplitęs) vėžys, t. y. carcinoma in situ, nei invazinis, dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau – II–IV stadijų vėžys. Per visus programos įgyvendinimo metus 25–60 metų amžiaus moterims buvo nustatyti 323 gimdos kaklelio vėžio atvejai ir 7818 ikivėžinių pakitimų bei neinvazinio vėžio carcinoma in situ atvejų.
Nuo 2004-ųjų, t. y. nuo šios, pirmosios Lietuvoje, priešvėžinės programos įgyvendinimo pradžios, kasmet skiriama pakankamai lėšų bei nemažai dėmesio šios ligos prevencijai: štai 2004–2005 m. iš PSDF biudžeto buvo skirta po 4 mln. Lt, 2009-aisiais – 5,9 mln. Lt, o šiemet – 7,2 mln. litų. Deja, gydymo įstaigos ne visada įstengia panaudoti visų tam skirtų lėšų. Sėkmingiausiais galima laikyti 2008 ir 2009 metus, kai įstaigos pagal prevencinę programą suteikė daugiausia paslaugų. Apskritai galima konstatuoti, kad pastaraisiais metais ši prevencinė programa įsibėgėjo. Matyt, ir dėlto, jog skatinant sveikatos priežiūros įstaigas šios prevencinės programos vykdymo rezultatai dar 2008 m. buvo įrašyti į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros gerų darbo rezultatų rodiklių sąrašą. Tai reiškia, kad tokie rezultatai įstaigoms leidžia papildomai daugiau uždirbti.
Tai, kad dažniau aptinkamos ikivėžinės gimdos kaklelio būklės, o ne užleista vėlyvųjų stadijų liga, yra svarbiausias programos laimėjimas, teikiantis vilčių, kad sergamumo ir mirtingumo rodikliai nuo šios ligos Lietuvoje pradės mažėti sparčiau. Juk suprantama, kad išgijimo tikimybė gerokai didesnė, kai onkologinė liga diagnozuojamas anksti, t. y. I–II stadijų, o dar geriau, kai aptinkamos ir išgydomos ikivėžinės būklės.
Be abejo, ankstyvosios diagnostikos sėkmė dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų – šeimos gydytojų, į kuriuos pacientai pirmiausiai ir kreipiasi. Daug lemia ir asmens žinios, informuotumas, požiūris į savo sveikatą. Kad mūsų šalies moterų sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai didesni nei, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, galima paaiškinti dar ir tuo, jog minėtose šalyse programos pradėtos vykdyti jau seniai, tų šalių moterys vertina prevencinių programų naudą ir, matyt, labiau nei Lietuvos moterys rūpinasi savo sveikata. Beje, Lietuva pirmoji iš naujųjų Europos Sąjungos šalių narių pradėjo šią prevencijos programą.
Kaip ir daugelyje kitų šalių profilaktiškai tikrinamų dėl gimdos kaklelio vėžio moterų amžiaus intervalas – nuo 25 iki 60 metų – 2008 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo nustatytas ir Lietuvoje (iki 2008-ųjų buvo tikrinamos 30–60 metų moterys), Lietuvoje moterys kviečiamos tikrintis irgi kas trejus metus. Dabar tokio amžiaus moterų grupė mūsų šalyje siekia 890 tūkstančių. Nuo 2004 m. vidurio iki 2007 m. liepos citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga buvo suteikta 300 167, o nuo 2007 m. vidurio iki 2010 m. liepos – 338 265 moterims. Apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją ir citologinį tyrimą informuoja šeimos gydytojas, akušeris ginekologas arba slaugytojas. Kartu turi būti pasirašytinai įteikiamas informacinis pranešimas, kviečiantis atvykti į gydymo įstaigą dėl profilaktinio tyrimo. VLK specialistų duomenimis, informavimo paslauga abiem minėtais laikotarpiais buvo suteikta maždaug 53 proc. gydymo įstaigose registruotų moterų.
Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas. Jei tepinėlio tyrimas buvo neinformatyvus, jis turi būti kartojamas. Jei atlikus citologinio tepinėlio tyrimą nustatoma patologija, pacientei turi būti suteikta specializuota ginekologinė pagalba diagnozei patikslinti ir gydyti, t. y. pirmiausia turi būti atlikta biopsija. Gavęs gimdos kaklelio tyrimo rezultatus iš šį tyrimą atlikusios gydymo įstaigos, gydytojas apie juos informuoja pacientę ir supažindina su tolesne profilaktika arba duoda siuntimą gydyti.
Primename, kad dabar Lietuvoje PSDF biudžeto lėšomis finansuojamos ir įgyvendinamos keturios programos, skirtos onkologinių ligų prevencijai: minėta gimdos kaklelio, krūties vėžio, priešinės liaukos vėžio bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos. Pagal jas atliekami tam tikro amžiaus (kai ligos tikimybė didžiausia) moterų ir vyrų nemokami tyrimai yra gera galimybė išvengti tokių ligų įsisenėjimo ir skaudžių pasekmių.