Search Results for: "grynas.lt"
Jeigu jūs kačių mylėtojas – įsižeisti nereikia. Kačių išnaikinti niekas nesiūlo, tiesiog toks klausimas gali iškilti stebint kokią tinginę rainę besirąžančią ant fotelio po sočių pietų. Atrodo, kad be suteikiamo džiaugsmo, jos tik miega ir ėda, tad kokia iš jų nauda? Mokslininkai sako, kad milžiniška. Be kačių pasauliui būtų riesta, rašo lifeslittlemysteries.com.
Katės išsiugdė nuostabų gebėjimą apsimesti, kad be mūsų jos nesugebėtų išgyventi. Purdue universiteto (JAV) veterinarijos profesorius Alanas Beckas pasakoja, kad katės yra itin gabios medžiotojos, kurios moka prisitaikyti prie įvairiausių išgyvenimo sąlygų. Visų svarbiausia – be kačių, mus apniktų graužikai, dėl ko kentėtų mūsų maisto atsargos ir maisto mes apskritai turėtume mažiau. Tad nėra ko pykti, jei jūsų katytė tikra ėdrūnė.
Teiginiai teiginiais, bet ar yra žinoma kaip padidėtų graužikų populiacija jei pasaulyje staiga nebeliktų nei vienos katės? Pasirodo, kad tokio pobūdžio mokslinių studijų yra. 1997 m. Didžiojoje Britanijoje paskaičiuota, kad kiekviena naminė katė per pusmetį vidutiniškai sugavo 11 smulkių žvėrelių (pelės,žiurkės, paukščiai, varlės). Vadinasi, 9 milijonai britų kačių kartu sugavo beveik 200 mln. smulkių gyvūnėlių.
1979 m. vienoje nedidelėje Naujosios Zelandijos buvo atliktas eksperimentas – iš salos buvo išgabentos visos katės. Per 2 metus, žiurkių populiacija joje padidėjo net keturis kartus.
Pasaulyje šiuo metu gyvena apie 220 mln. kačių. Jei staiga jos visos išnaudoti savo devynis gyvenimus, tuomet graužikų populiaciją šautų į viršų. Tai sukeltų rimtų ekologinių problemų. Minėtoje Naujosios Zelandijos saloje, mokslininkai pastebėjo, kad pradėjo nykti paukščių populiacija, nes žiurkės sunaikindavo didelę dalį kiaušinių. Kita vertus, pasaulyje turėtų išaugti plėšriųjų paukščių, mintančių žiurkėmis, skaičius.
„Kiekviena rūšis turi savo vietą šioje planetoje, – mano A. Beckas, – Pagalvokite ir apie tai, kaip daugeliui žmonių būtų sunku emociškai ištverti kačių netektį. Daugelyje kultūrų tai itin mylimi ir gerbiami padarai, be to juos išlaikyti kainuoja nedaug, jie moka užmegzti glaudų kontaktą ir šiaip labai mieli“.
Taigi, kai kitą sykį kas nors leptels, kam tos katės reikalingos – bus ką atsakyti.
Vaitomo jonvabalių urvai šiaurinėje Naujosios Zelandijos saloje – garsi ir populiari vieta dėl urvuose gyvenančių švytinčių jonvabalių. Mažyčiai, melsvai žaliai šviečiantys jonvabaliai rachnocampa luminosa gyvena tik Naujojoje Zelandijoje.
Okunoshima yra maža sala vidinėje Japonijos jūroje tarp Hirosimos ir Šikoku. Per Antrąjį pasaulinį karą sala buvo naudojama kaip ypač slapta karinė vieta – čia buvo gaminamos nuodingosios dujos. Šiandien sala yra apgyvendinta tik daugybės triušių.
Dauguma žmonių, auginančių kates, gali patvirtinti, kad jų numylėtinės nemėgsta važiuoti automobiliais.
Katėms, skirtingai negu šunims, tokios kelionės nekelia didelio malonumo. Ir nors tiksliai pasakyti, kodėl katės nekenčia galinių automobilio sėdynių, yra sudėtinga, kai kurie tradiciniai kačių bruožai gali paaiškinti jų baimę važiuoti keturrate judėjimo priemone, rašo lifeslittlemysteries.com.
Namelis medyje tik be medžio – taip galima apibūdinti trijų vokiečių dizainerių projektą pavadintą „Seelenkiste“ (liet. „Dvasios dėžė“). Nediduką, keistos formos pastatą galima būtų pritaikyti įvairiai, bet jo kūrėjų pagrindinis tikslas buvo sukurti prieglobstį skirtą meditacijai gamtoje.
Tikriausiai ne vienam šunų mylėtojui suvirpa širdis, kai į jį iš pastalės pažvelgia tokios mielos ir tokios alkanos akys. Kyla pagunda vienu ar kitu kąsneliu nuo pietų stalo pavaišinti savo augintinį. Tačiau veterinarai ir šunų mitybos specialistai akcentuoja, kad žmonėms skirtu maistu ne visuomet galima šerti keturkojį. Įjunkus vėliau šunį atpratinti nuo tokio įpročio bus sunku. Be to, dažnai skanėstai nuo mūsų stalo yra pernelyg sūrūs ar riebūs, juose per daug cukraus. Dar daugiau – kai kurie mūsų mėgstami ir dideliais kiekiais vartojami produktai šunims gali būti mirtinai nuodingi. Šiandien aiškinamės, kokius produktus šunims vis tik galima duoti, o kokiais atvejais gailias akis iš pastalės reikėtų ignoruoti.
Britų plaukikas Adamas Walkeris praėjusį antradienį, balandžio 22-ąją, plaukdamas per Kuko sąsiaurį Naujojoje Zelandijoje vienu metu tiesiai po savimi pastebėjo daugiau nei 2 metrų ilgio ryklį. Gyvūnas A. Walkerio taip ir neužpuolė, nes plaukiką apsupo maždaug 10-ies delfinų grupelė.
Tiesiai prieš mūsų akis šie gyvūnai griauna paskutinius žmogų nuo jų skiriančius barjerus. Tai bonobai arba mažosios šimpanzės. Vienas jų – Kanzi ne tik lydo zefyrus panaudodamas laužo liepsną, bet ir pats ją įkuria, praneša huffingtonpost.com
Kasdien parduotuvėse randasi vis naujų prekių, pažymėtų „eko“ ženklais. Jau galima gauti įvairių higienos priemonių, save gerbiantis prekybos centras siūlo greičiau aplinkoje suyrančių maišelių. O kaip su… vienomis populiariausių kontracepcijos priemonių – prezervatyvais? Ar yra pagamintų iš natūralių medžiagų, greičiau suyrančių? Juk jie gamtoje taip pat turėtų irti keliasdešimt metų.
GRYNAS.lt skaitytojas Marius skundėsi Lietuvoje niekaip negalintis rasti ekologiškų prezervatyvų, gaminamų iš ėriukų aklosios žarnos. Kontraceptinių priemonių pardavėjai patvirtino, kad mūsų šalyje tokių prezervatyvų gauti labai sunku. Tačiau čia pat jie nukirto, kad norinčių dar ekologiško sekso – vienetai.
Vienoje Monrealio gatvių rastą veislinį šunį jo gelbėtojai iš pradžių palaikė atliekų krūva – toks purvinas ir apleistas buvo šis gyvūnas.