Search Results for: "gyvūnų pasaulis"
Klausimas, kiek gyvūnų ir augalų rūšių yra pasaulyje, mokslininkus kamuoja šimtmečiais. Dabar skelbiama, kad 9 iš 10-ties rūšių dar nėra žinomos. Daugelis iš jų išnyks dar iki tol, kol bus identifikuotos.
Žemėje yra apie 8,7 milijonai (+/- 1,3 mln.) organizmų rūšių – 6,5 mln. gyvena ant žemės, o 2,2 mln. vandenyje. Tokius duomenis patiekia tarptautiniame projekte „Jūrų gyvūnijos surašymas“ dalyvaujantys mokslininkai, naudojantys naujausią tyrimo metodą – genealoginės kilmės analizę. Rūšių medį sudarydami mokslininkai atrinko tik rūšis, kurių ląstelės turi branduolį. Tai vadinamieji eukariotai – nuo vienaląsčių dumblių iki žinduolių. Bakterijos, virusai ir kiti mikroorganizmai, kurių ląstelė yra be branduolio, į tyrimą nebuvo įtraukti, skelbia „Der Spiegel“.
Anksčiau skelbta, kad Žemėje gali būti nuo 3 iki net 100 mln. ryšių organizmų. Moksliniame žurnale „PLoS Biology“ skelbiama, kad apie daugumą organizmų mokslas dar nežino. Aprašytos ir kataloguotos yra vos 1,25 mln. rūšių. Taigi, mokslininkų atradimų dar laukia 86 procentai sausumoje ir 91 proc. vandenų platybėse gyvenančių rūšių.
„Jūrų gyvūnijos surašyme“ bendradarbiavo apie 2700 mokslininkų iš 670 institucijų ir 80 šalių . 540 ekspedicijų metu jūrose laivai išbuvo 9 tūkstančius dienų. Per jas mokslininkai surašė beveik 30 mln. pastabų apie 120 tūkstančių vandens gyvūnų rūšių. 1,2 tūkst. iš jų naujai atrastos ir aprašytos, virš 5 tūkst. – naujai atrastos, bet dar neaprašytos.
Nors rūšių skaičius mokslininkus domino ir anksčiau, Havajų universiteto tyrimų vadovas Kama Mora nurodo, kad šiandien tai skaudžiausias klausimas. Esą anksčiau tokio didelio žmogaus įsikišimo į gamtą nebuvo, o dabar dėl šios priežasties išmiršta vis daugiau gyvų organizmų.
Dabartiniame „Raudonajame sąraše“ yra tik 59.508 nykstančios rūšys. Tai visiškai nereikia, kad išnykimas gresia tik 1 procentui šiuo metu žinomų rūšių. Daugybė neatrastų gyvybės formų gali išnykti taip ir nepatekusios į aprašus ar kataloguotos.
„Daugelis rūšių gali išnykti iki tol, kol mes išsiaiškinsime jas egzistuojant, taip ir nesupratę, kokias svarbias funkcijas jos atliko ekosistemoje ir kuo buvo unikalios“, – teigia K. Mora.
Pasak mokslininkų, norint užpildyti šią „juodąją žinių skylę“, būtina skatinti naujų rūšių paieškas, taip pat kaip įmanoma greičiau sisteminti biologijos mokslo informaciją. Žinios apie biologinę įvairovę svarbios ne tik fundamentaliems moksliniams tyrimams, bet ir kasdienybėje. Pavyzdžiui, naujų maistinių kultūrinių augalų atradimui ir veisimui, taip pat farmacijos pramonei.
Turtingiausiais naujų rūšių klodais mokslininkai laiko koralų rifus, jūros dugną ir tropikų dirvožemį.
Bene geriausiai mokslininkai pažįsta augalijos pasaulį. Ištyrinėtos 215.644 rūšys iš numanomų esant 298 tūkstančių rūšių.
Su gyvūnija sunkiau – iš galimų 7,7 mln. rūšių kataloguota yra beveik milijonas – 953.434.
Grybų esama apie 611 tūkstančių rūšių, o mokslas išaiškinęs tik 43.271.
Mokslininkų paskaičiavimais, jei naujų rūšių atradimo tyrinėjimai būtų atliekami tradiciniais metodais, prireiktų 300 tūkstančių mokslininkų armijos, kuri sutiktų dirbti 120 metų. Toks projektas kainuotų 863,2 milijardus litų (250 mlrd. eurų), tačiau pasitelkus naujausias technologijas ir DNR lyginamąją analizę, mokslininkai sutaupytų ir laiko ir pinigų.
Laikas.lt
Nuotraukos: Spiegel.de
Šiandien pasaulis mini gyvūnų dieną. Ši diena ypač svarbi tiems, kurie nuolat kovoja už mūsų mažųjų draugų teises, siekdami, kad kosmetikos gamintojai ir įvairių sričių mokslininkai nutrauktų testavimus su gyvūnais, kad žmonės atsisakytų kailinių ir pradėtų jausti atsakomybę už savo augintinius, kad susimastytų apie globalinį atšilimą, taip pavojingą laukinės gamtos gyventojams.
Naujajame Džersyje (JAV) kuriančios fotografės Robin Schwartz objektai – jos nepakartojama dukra ir laukinė gamta, tiksliau – laukiniai gyvūnai.
Kuo toliau, tuo labiau įsitikiname, kad pasaulis pilnas įdomybių, linksmų, įdomių ir dar mažai girdėtų faktų. Šiandien jums turime 15 smagių žinių iš gyvūnų fronto.
Gargžduose savaitgalį paminėta Pasaulinė gyvūnų diena. Šventėje dalyvavo daugiau negu 500 žmonių. Šiais metais Lietuva viena iš 69 šalių paminėjusi gyvūnų dieną. Lietuvoje į įsimintinų dienų sąrašą Pasaulinė gyvūnų diena įrašyta 2000 metais. Pasaulis šią dieną švenčia jau 79 metus. Gargždiškiams gyvūnų dienos šventę padovanojo didžiausia gyvūnų maisto gamintoja Lietuvoje „Mars Lietuva“.
„Pasaulinė gyvūnų diena mums, galima sakyti, profesinė šventė – juk mes rūpinamės jų gerove kasdien – per parą mūsų gamykla pagamina virš 200 tonų kačių ir šunų maisto. Mes laikomės nuostatos, jog gyvūnai augintiniai yra šeimos nariai, todėl ir gyvūnų dienos minėjimas yra tarsi mūsų viešas prisipažinimas meilei gyvūnams“, sakė „Mars Lietuva“ vadovė Aušra Žemaitienė.
Gargžduose gyvūnų dienai skirtas renginys suteikė progą pabendrauti su gyvūnų globos namų „5 pėdutės“ augintiniais, pamatyti kinologų klubo „Grobis“ gyvūnų pasirodymus, nemokamai konsultuotis su veterinarais ir „Mars Lietuva“ mitybos specialistais, dalyvauti konkursuose, viktorinose ir laimėti prizų.
Pasak Simonos Šakinytės, gyvūnų globos namų „5 pėdutės“ savanorės, žmonės nelabai drįsta patys užsukti į gyvūnų globos namus, todėl „Mars Lietuva“ organizuotas renginys – tai galimybė Gargždų gyventojams ne tik paminėti Pasaulinę gyvūnų dieną, bet ir susipažinti su globos namuose gyvenančiais gyvūnėliais, parodyti jiems švelnumą, priimti į savo namus.
Pasaulinė gyvūnų diena pradėta švęsti 1931 metais po Florencijoje vykusios gyvūnų globos konferencijos, kai jos dalyviai nusprendė, jog spalio 4-oji, Šv. Pranciškaus, gyvūnų globėjo mirties diena, bus skirta gyvūnams pagerbti.
Šią dieną siekiama atkreipti žmonių dėmesį į gyvūnų apsaugą, elgesį su jais ir priminti 5 gyvūnų laisves: laisvę nejausti alkio ir troškulio; laisvę nejausti nepatogumo; laisvę nejausti baimės ir nerimo; laisvę nejausti skausmo, nebūti sužeistam ir nesirgti; laisvę išreikšti normalų elgesį.
Jeigu žmogus pasako „aš labai mėgstu gyvūnus”, dažnai tai susiejama su naminiais gyvūnais. Tuomet klausiama „tai gal laikai namie vėžliuką/papūgėlę/žiurkėną/šunį/katę?” ir tas, kurio namie galima aptikti daugiausiai įvairių gyvūnų, įvardinamas kaip tikras jų mylėtojas. Tame yra tiesos: jeigu nemėgsti gyvūnų, laikysiesi nuo jų atokiai, o jeigu mėgsti – stengsiesi su jais palaikyti kuo artimesnį ryšį. Tačiau ar visada meilę galima išmatuoti pagal namuose esančio mini zoologijos sodo dydį?
Pamąstykime logiškai. Tikriausiai nebus klaidinga, jeigu pasakysiu, jos mėgstantis gyvūnus žmogus norės jiems visko, kas geriausia. Pavyzdžiui, jeigu mano namuose gyvena šuo, stengsiuosi jam suteikti kuo geresnes sąlygas, juo rūpinsiuosi, pasistengsiu, kad jis galėtų patenkinti būtiniausius savo poreikius. Šuo negali išgyventi be žmonių priežiūros, todėl būtų negerai jį paleisti į gatvę ar palikti miške. Taip pat nebūtų gerai su šuniu elgtis kaip su daiktu: laikyti pririšus prie būdos arba atsibodus juo atsikratyti užmigdant.
Toks elgesys tinkamas su šunimis ir katėmis – gyvūnais, kurie priklausomi nuo žmonių. Tačiau kaip yra su laukiniais, kuriuos norima paversti į naminius? Namuose laikomų vėžlių, papūgų, šeškų, žiurkėnų, šinšilų, žuvyčių ir kitų gyvūnėlių giminaičiai puikiausiai išgyvena jiems natūralioje gamtoje be žmogaus priežiūros. Laisvėje jie turi daugiau erdvės nei pas mus, gali gyventi bendruomenėse, ieškotis maisto ir patenkinti daugybę kitų savo poreikių. Šiems gyvūnams gamta yra jų namai.
Grįžkime prie pirminės minties: jeigu aš mėgstu gyvūnus, norėsiu jiems visko kas geriausia. Pagal ją galima nesunkiai įvertinti laukinių gyvūnų laikymą namuose. Ar tikrai jiems geriau pas žmogų, ar geriau gamtoje? Jeigu aš noriu, kad gyvūnas būtų laimingas, ar turėčiau jį sugauti, suvaržyti jo laisvę ir pradėti kontroliuoti ką jis valgys, kokiomis sąlygomis gyvens ir ar turės ryšį su kitais savo rūšies atstovais? Gal geriau visa tai palikti gyvūno apsisprendimui, nes jis pats geriausiai žino savo poreikius ir būdamas laisvas galės juos patenkinti?
Žiūrint plačiau, reikia įvertinti ir tai, kokia kaina gyvūnai pasiekia parduotuves. Dalis jų gaudomi gamtoje ir vežami šimtus ar tūkstančius kilometrų į kitas šalis. Ne visi tai pakelia, dalis miršta. Žinoma, tie, kurie gali daugintis nelaisvėje, yra specialiai veisiami. Tačiau reikia prisiminti, kad laukiniai gyvūnai, gimę veislynuose, netampa bejausmiais ir turi tuos pačius poreikius kaip ir laisvieji jų giminaičiai. Tad jeigu mes tikrai linkime jiems visko, kas geriausia, turėtume nepalaikyti šio verslo ir nepirkti nei gamtoje sugautų, nei nelaisvėje dauginamų gyvūnų.
Neretai priėjus tokios išvados kyla klausimas, kaip suderinti pagarbą laukiniams gyvūnams, paliekant juos laisvėje, ir tuo pačiu išlaikyti su jais ryšį? Tam yra keletas būdų, paminėsiu tik du pagrindinius.
Pirmas – praleisti daugiau laiko gamtoje. Mėgstantiems gyvūnus tikrai užgniauš kvapą pamačius medžio viršūnėje šokinėjančią voverę, miške šliaužiantį žaltį, pievoje ant akmens besišildantį driežą ar iš po kojų išskridusias kurapkas. Laisvo gyvūno pamatymas gali duoti daug daugiau nei jo sugavimas ir uždarymas į narvelį ar terariumą.
Antras būdas – žiūrėti filmus apie gamtą. Yra valandų valandos nuostabios dokumentikos, kuri parodo, koks įvairus ir sudėtingas laukinių gyvūnų pasaulis, bei leidžia suprasti, jog nelaisvėje jų gyvenimai netampa turtingesniais.
Pabaigai reikia sutikti, kad ne visi gyvūnus laikantys žmonės yra jų mylėtojai. Dalis egzotišką gyvūną įsigyja dėl mados, kiti norėdami pasigirti prieš kitus, tretiems gyvūno laikymas yra būdas užpildyti vienatvę arba tiesiog hobis. Situacijų gali būti įvairių ir jos iškelia daugybę kitų klausimų, kurie šiame straipsnelyje lieka nepaliesti. Bet jeigu jūs ne vienas iš jų ir tikrai norite gyvūnams tik geriausio, pasistenkite įvertinti visus „už” ir „prieš” ne tik iš savo, bet ir iš galimai naujo augintinio perspektyvos.
Laikas.lt
Nuotraukos, kurias matote, tai ne menininkų fantazijos apie neįsivaizduojamsu pasaulius, kurių pilna kompiuterinių žaidimų ar filmų kadruose. Šios nuotraukos – tai rusų menininko Vladimiro Manyuhino manipuliacijos, kurios padarytos remiantis naujomis įvairių miestų fotografijomis. Ir jose menininkas įsivaizdavo, kaip pasaulis atrodys po to, kai ateis Apokalipsė.
Į kai kurias miestų nuotraukas-manipuliacijas menininkas įdėjo laukinų gyvūnų ir žmonių, kurie, pagal V.Manyuhiną, išliks gyvi. Daugiausia manipuliacijų atlikta su Rusijos miestų nuotraukomis, tačiau nepamirštas ir Niujorkas, Vašingtonas.
V.Manyuhino darbų kolekcija „Gyvenimas po Apokalipsės“ sukurta naudojantis įvairiomis nuotraukų apdirbimo programomis, kaip kad „Photoshop“ ir „3DMax“ ir labai greitai paplito po pasaulio naujienų srautus.
Niujorkas dabar ir…
po Apokalipsės:
Amerikos prezidento Abrahamo Lincolno statula Vašingtone dabar…
Ir ateityje:
Maskva dabar ir…
Po Apokalipsės:
Traukinių linija Niujorke dabar:
Ir po Apokalipsės:
Lietuvius tėvynės grožiu iš paukščio skrydžio nustebinęs fotografas ir keliautojas Marius Jovaiša puikiai žinomas ir bėgikų tarpe. Ne vieną maratoną ar ilgųjų distancijų nuotolį įveikęs bėgikas vis dar neatsisako šios aistros, nors vis daugiau dėmesio skirti pradėjo gimnastikai. M. Jovaiša apie bėgimą, kaip svarbią gyvenimo dalį papasakos birželio 9-10 dienomis vyksiančiame „Citadele Kauno maratonas EXPO“ renginyje.
Magiškasis J. K. Rowling sukurtas burtininkų pasaulis sugrįžta į kino ekranus. Visų Hario Poterio fanų laukiamiausiame metų filme pasakojama apie burtininką Niutą Skamaderį, parašiusį knygą „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“, iš kurios Hogvartse mokėsi ir pats Haris Poteris. Tad naujasis filmas žiūrovus nukels į J. K. Rowling magijos pasaulį kelias dešimtis metų prieš Harį Poterį ir į kitą Žemės rutulio pusę.
Minecraft yra vienas iš populiariausių žaidimų pasaulyje kas dieną susilaukiančių daugybės dėmesio ir diskusijų visame pasaulyje. Čia randa ką veikti ir mažiausi žaidėjai ir suaugusieji. Kokios naujienos pastaruoju metu sklinda iš Minecraft kūrėjų ir platintojų (kūrėjai – Mojang, platintojai – Microsoft)? Jų yra tikrai nemažai.