Search Results for: "gyvenimo kokybe"
Nosis yra veido centras ir esminis bruožas, sudarantis įspūdį net apie mūsų charakterį. Riesta nosytė jos savininko išvaizdai visada suteiks žaismingumo ir jaunatviškumo, tuo tarpu masyvi ir kumpa nosis asocijuojasi su tvirtu charakteriu. Ne paslaptis, kad neretai ši veido dalis tampa ir pagrindu kompleksams: vieniems jų nosies galas atrodo per platus, kitiems kliūna kuprelė. Tačiau ar žinojote, kad nosis gali būti ir nuolat pasikartojančių peršalimo simptomų priežastis?
Sportas ir raumenų auginimas vyrams taip pat gali būti menas. Tai nėra lenktynės, kuriose turite konkuruoti su kitais vyrais: kurio bicepsai didesni, raumenys sunkiausi, krūtinės apimtis didžiausia ar kurio atvaizdas veidrodyje atrodo geriausias.
Mokytojo profesija yra ir bus prestižiška. Nors šiuo metu mokytojai finansiškai galbūt ir negyvena labai gerai, visuomenė turi suprasti, kad valstybės pamatas yra jauni žmonės, švietimas, kurio sistemoje pats svarbiausias asmuo – mokytojas, kuriantis Lietuvos ateitį. „Finansiniai dalykai anksčiau ar vėliau bus išspręsti“, – įsitikinęs šiemet Metų mokytojo premija įvertintas jaunas pedagogas iš Alytaus Donatas Vasiliauskas.
„Jeigu žmogus gimtų be mažojo kojos piršto, arba jo netektų, jis vis tiek galėtų daryti viską, ką panorėjęs“, – teigia Harvardo medicinos mokyklos ortopedinių operacijų ekspertė Anne Holly Johnson. Taigi kam reikalingi šie pirštukai?
Alejandro (arba tiesiog Aleks) Blumentalis turi daugiau nei 30 metų darbo patirties su įvairiais socialinės gerovės projektais veik visuose pasaulio žemynuose. Pastaruosius 20 metų jis kas rytą vietoje kavos puodelio čiumpa į rankas rašiklį ir užsirašinėja kiekvieną sapną. Kodėl? Atsakymai į šį ir kitus klausimus apie netikėtą požiūrį į kasdienias visuomenės problemas ir jų sprendimo būdus – pokalbyje su Aleks.
Nuo gruodžio 3 d. Skalvijos kino centre pradėtas rodyti Mindaugo Survilos filmas „Stebuklų laukas”. Po filmo žiūrovams buvo suorganizuotas susitikimas su pačiu režisieriumi ir filmo idėjos autore – socialinių mokslų daktare Donata Petružyte.
Kiekvienais metais Europoje didelis oro užterštumas sukelia 310 tūkstančių ankstyvų žmonių mirčių. Europos Komisijos atlikti paskaičiavimai parodė, kad Europos Sąjungos šalyse oro tarša sutrumpina gyvenimo trukmę vidutiniškai devyniais mėnesiais.
Vien Didžiojoje Britanijoje per metus prasta oro kokybė sukelia daugiau nei 32 tūkstančius priešlaikinių mirčių.
Ekspertų teigimu, šiuos skaičius būtų galima gerokai sumažinti, jei būtų imtasi visų galimų priemonių, siekiant sumažinti oro užterštumą.
Statistika rodo, kad vidutiniškai kiekvienas europietis per metus pasiima pusę darbo dienos dėl ligų, susijusių su oro tarša. Ekonomikai kasmet tai kainuoja apie 80 milijardų eurų.
Kietosios dalelės prasiskverbia į kvėpavimo audinius ar net į kraują ir taip sukelia įvairias ligas.
Ataskaitoje teigiama, kad blogiausia situacija yra Beniliukso šalyse, Šiaurės Italijoje, Lenkijoje bei Vengrijoje.
Blogiausia situacija su „prarasta“ gyvenimo trukme yra Belgijoje, kur vidutiniškai prarandama 13,6 mėn. bei Nyderlanduose – 12,7 mėn. Suomiai kenčia mažiausiai – jie vidutiniškai netenka tik 3,1 mėn., o airiai – 3,9 mėn.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad oro užterštumas sukelia šias ligas:
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip bronchitas, plaučių uždegimas;
Akių, nosies ir gerklės sudirginimą;
Kvėpavimo takų ligų paūmėjimą;
Kvėpavimo sunkumą;
Galvos skausmą, pykinimą, alergines reakcijas.
Ilgalaikio poveikio pasekmės:
Lėtinės kvėpavimo takų ligos;
Plaučių vėžys;
Širdies ligos;
Plaučių funkcijos sumažėjimas;
Astmos priepuoliai;
Smegenų, nervų sistemos, kepenų ir inkstų pažeidimai.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sumažinus oro taršą 50 proc., sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis sumažėtų 20–30 proc., o kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, miesto rūkų atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai: peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant, ypač lauke, tad padidėjus oro taršai būtina atsisakyti sportinių užsiėmimų lauke.
Nyderlanduose atliktas ilgalaikis tyrimas, kuriame aktyviai dalyvavo daugiau nei 4000 vaikų, parodė, kad vaikams, gyvenantiems šalia judrių kelių, gresia didesnė kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma, švokštimas, ausų, nosies ir gerklės infekcijos, išsivystymo rizika.
Jeigu jūsų kvėpavimo takai jautrūs, oro teršalų poveikis gali sukelti astmos priepuolį ir kosulį, švokštimą, krūtinės skausmus.
Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti?
Yra keletas būdų, kuriuos pasitelkę kiekvienas galie prisidėti prie oro taršos mažinimo:
„Meilė automobiliui“. Geriausia būtų jį naudoti kuo rečiau. Jei jau sunku išsiversti be automobilio, naudoti jį kaip transporto priemonę nuvykti iš taško A į tašką B, o ne pasivažinėjimams po miestą. Geriausia būtų įsigyti kuo mažiau aplinką teršiantį automobilį.
Rinkitės alternatyvias transporto priemones: dviratis, troleibusai, autobusai, traukiniai ar tiesiog eikite pėsčiomis.
Pasodinkite medžių: medžiai valo orą.
Mažinkite energijos vartojimą. Nepalikite įjungtų elektros lempučių ar buities prietaisų.
Rinkitės vietinius produktus (pvz.,vaisius, daržoves, sūrį), kad mažėtų krovinių gabenimas transportu.
Savo sode nedekite laužų, kai oro taršos lygis yra aukštas. Niekada nedeginkite buitinių atliekų, ypač plastiko ir gumos.
Namuose pasistenkite nenaudoti įvairių aerozolių ir dezodorantų.
Pasistenkite nesportuoti lauke, kuomet būna didelis oro užterštumas.
Raginkite savo politikus imtis priemonių oro taršai mažinti.
Kaimo turizmas – verslas ar gyvenimo būdas? Į šį ir kitus klausimus buvo ieškoma atsakymų trečiadienį Kėdainių rajone esančioje sodyboje „Medžiotojų sostinė“ surengtame šių metų kaimo turizmo sezono atidaryme.
Naujas vadovas – naujos idėjos
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentu šiemet dvejų metų kadencijai išrinktas 32 metų Linas Žabaliūnas pristatė asociacijos artimiausius planus.
Renginyje taip pat vyko konferencija, skirta kaimo turizmo padėčiai Lietuvoje. Atskirų regionų atstovai pristatė savo sodybas, amatininkus, kulinarinį paveldą, renginio dalyviai buvo kviečiami išbandyti jėgas „Medžiotojų sostinės“ šaudykloje.
LKTA narių apklausa parodė, kad šiemet tikimasi lankytojų skaičiaus augimo 5-15 proc. „Tai nuteikia optimistiškai, tikimės, kad iš tiesų šiemet lankytojų skaičius sodybose vėl pradės augti“, – pažymėjo L. Žabaliūnas.
„Žymiai didesnį dėmesį skirsime rinkodaros priemonėms, siekiant pritraukti daugiau lankytojų iš užsienio. Šiuo metu apie 90 proc. Lietuvos kaimo turizmo sodybų lankytojų yra mūsų šalies gyventojai. Tuo tarpu Europoje kaimo turizmas jau perlipo valstybių sienas, ši atvykstamoji turizmo tendencija ne už kalnų ir pas mus. Iš pradžių mėginsime pritraukti kaimyninių šalių turistus, vėliau žvilgsnį nukreipsime plačiau“, – teigė L. Žabaliūnas, kuris renginyje ilgametei LKTA vadovai Reginai Sirusienei padėkojo už nuoširdų darbą ir gerus rezultatus.
Rengiasi priimti krepšinio sirgalius
Artimiausias asociacijos rūpestis – Europos krepšinio čempionatas. LKTA kuria duomenų bazę apie tas sodybas, kurios pasirengusios priimti krepšinio sirgalius čempionato metu. Netrukus startuos sodybų rezervavimo sistema, skirta krepšinio sirgaliams. Užsieniečiai jau dabar užsisako kambarius kaimo turizmo sodybose.
Taip pat bus plečiamos LKTA vienintelio oficialaus portalo www.atostogoskaime.lt galimybės. Jame bus įdiegta daugiau kaimo sodyboms reikalingų rinkodaros ir reklamos priemonių, bus tobulinama sodybų paieškos sistema. „Vienas svarbiausių darbų – sukurti sodybų rezervacijos internetu sistemą, kuri užsieniečiams leistų patogiau rezervuoti sodybas. Ši sistema labai reikalinga ir tiems kaimo sodybų savininkams, kuriems kaimo turizmas yra verslas“, – pažymėjo LKTA vadovas.
LKTA taip pat stiprins tarptautinį bendradarbiavimą. Lietuvos kaimo turizmo asociacija yra tarptautinės organizacijos „Euro Gites“ nare. Oficialioje organizacijos svetainėje (http://www.eurogites.org/) skelbiama informacija apie Lietuvos kaimo turizmo asociaciją. „Ryšius reikia stiprinti, nes priklausymas šioje organizacijose suteikia didžiulės profesinės naudos. Kasmet vyksta kongresai ir seminarai kaimo turizmo organizatoriams“, – sakė L. Žabaliūnas.
Asociacijos narių sodybos skirstomos į penkias kategorijas, suteikiant joms vieno, dviejų, trijų, keturių ir penkių gandrų ženklus. Šios komforto kategorijos nustatomos pagal asociacijos tarybos patvirtintus klasifikavimo reikalavimus
„Jau parengtos naujos taisyklės, pagal kurias sodyboms suteikiami gandriukai. Taisyklės leidžia lengviau kontroliuoti sodybų paslaugų kokybę. Pagal naujas taisykles yra vertinamos ne tik apgyvendinimo sąlygos, bet ir papildomos paslaugos, kurios stiprina kaimo turizmo produkto galimybes. Sodybos turi būti vertinamos ne rečiau kaip kas 5 metai, tačiau savininkų pageidavimu tai galima daryti ir kasmet. Manau, kad šiemet kelioms sodyboms bus suteikti penki gandriukai“, – mano LKTA vadovas.
Sodybos taip pat bus skirstomos į penkias grupes pagal jų tipą, o tai leis portalo lankytojams greičiau ir tiksliau pasirinkti norimą sodybą.
„Tik mitas, kad sodybose daugiausia rengiamos šeimos šventės. Kaimo turizmo sodybos suteikia galimybę pabėgti iš miesto ir pailsėti, klausantis paukščių čiulbėjimo bei grožintis gamtos vaizdais“, – teigė L. Žabaliūnas.
Asociacijai – 14 metų
Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti daugelį kaimo turizmo paslaugas teikiančių sodybų šeimininkų. Asociacija, kuri įkurta 1997 metais, šiuo metu vienija 395 narius. Asociacijos būstinė yra Kaune.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. kaimo turizmo sodybose apsilankė 227,5 tūkst. poilsiautojų, iš jų – 13,2 tūkst., arba 5,8 procento, užsieniečių.
Dauguma užsieniečių atvyko iš Lenkijos (29,3 %), Vokietijos (17,3 %), Rusijos (11,6 %), Latvijos (10,6 %). Daugiausia poilsiautojų sulaukė Vilniaus (45,7 tūkst., arba 20,1 %), Kauno (41,8 tūkst., arba 18,4 %) ir Utenos (38,6 tūkst., arba 16,9 %) apskritys.
Vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina vienam asmeniui apskrityse svyravo nuo 37 iki 66 litų. Lietuvos gyventojas už nakvynę kaimo turizmo sodyboje vidutiniškai mokėjo 46 litus, užsienietis – 59 litus. 2010 m. dauguma poilsiautojų atvykdavo tik savaitgaliais.
Populiariausias mėnuo poilsiauti kaimo turizmo sodybose buvo rugpjūtis. Pastaraisiais metais veikiančių kaimo turizmo sodybų skaičius išliko beveik nepakitęs. 2010 m. apgyvendinimo paslaugas teikė 590 kaimo turizmo sodybų, tai 0,3 procento, arba 2 sodybomis, daugiau nei 2009 m., o vietų skaičius padidėjo 1,6 procento – iki 12,4 tūkst.
Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Ignalinos, Molėtų, Lazdijų, Trakų, Utenos rajonų savivaldybėse. Apgyvendinimo paslaugas Ignalinos ir Molėtų rajonų savivaldybėse teikė po 48 kaimo turizmo sodybas, Trakų – 38, Lazdijų ir Utenos – po 37, Plungės – 35, Zarasų – 33, Varėnos – 28, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 21 sodyba. Poilsiautojai labiausiai mėgo prie ežerų įsikūrusias sodybas.
Leidinys „Live Science“ skelbia, kad kiekviena žmonių karta tampa vis protingesnė, o jų IQ lygis nuolatos didėja. Tyrimai rodo, kad tam didelę įtaką daro sparčiai modernėjančios technologijos bei gerėjanti žmonių gyvenimo kokybė, tačiau įspėja, kad tai tokios tendencijos yra apgaulingos, nes mūsų žinių bagažas priklauso nuo interneto bei technologijų.
Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas.