Search Results for: "iš kur atsirado kalėdos"
Pagaliau sulaukėme šv. Kalėdų, tačiau ar visi žinome tikrąją švenčių kilmę, ar žinome, iš kur atsirado kalėdinė eglė ir Senelis Šaltis? Pabandysime papasakoti kiek galima išsamiau viską nuo pat pradžių.
Sakoma, jog pirmosios kalėdinės mugės atsirado Vokietijoje. Nuo tada daugumoje katalikiškų šalių tai tapo gražia ir pelninga tradicija. Likus mėnesiui iki Kalėdų.
Europoje „duris atveria“ šventinės mugės. Tiems, kurie dar nenupirko dovanų, puiki proga susipažinti su įdomiausiomis kalėdinėmis mugėmis…
Kūčios ir šv. Kalėdos – gražiausios žiemos šventės ir dideliam, ir mažam. Tai naujų vilčių, ateities siekių ir svajonių išsakymo metas. Šiuo laikotarpiu vaikus lanko Kalėdų Senelis, su kuriuo susitinkama šventinių renginių metu. Kalėdų Senelis, įsmukęs židinio kaminu vidun, mažuosius aplanko naktį miegančius, sudeda dovanėles po eglute ar į kojines, pakabintas prie lovelių. Jis, į roges pasikinkęs devyniaragių elnių, atskrieja iš tolimosios šalčio šalies Laplandijos.
Kalėdos – viena laukiamiausių švenčių visame pasaulyje. Kiekviena šalis turi savų kalėdinių ritualų, tačiau daugybė tradicijų visame pasaulyje yra labai panašios – nudžiuginti artimuosius kalėdiniu atviruku, papuošti eglutę ir laukti raudonu kostiumu vilkinčio Kalėdų Senelio. Vis dėlto greičiausiai nedaugelis susimąsto, kad šie mums puikiai pažįstami kalėdiniai atributai turi savo prasmę ir priešistorę. Todėl prieš pasineriant į daugeliui malonius šventinius rūpesčius, siūlome susipažinti su įdomiausiais faktais apie Kalėdas.
Ne tik sniegas, eglutės ar mandarinų kvapas namuose primena Kalėdas – didžiosios žiemos šventės neapsieitų be tradicinio jų akcento – riešutų. Švieži riešutai yra neatsiejamas metų pabaigos simbolis: iš jų gaminami patiekalai, namų dekoracijos, eglutės žaisliukai, o Šv. Kūčių naktį – buriama. Net ir bėgant laikui žmonės nepamiršta tradicijų bei randa daugybę naujų riešutų panaudojimo būdų.
Prisipažinkite, ne vienas esate susidūrę su „išplaukusiu“ menininku, gyvenančiu savame pasaulyje, viską matančiu kitokiomis spalvomis. Ir lygiai taip pat ne vienas esate su pasimėgavimu atsipalaidavę skaitydami, o gal ir klausydami talentingų žmonių kūrybos. Vieną iš tokių žmonių pavyko sutikti Kaune. Rūta Vyžintaitė – neseniai Kaune įkurto klubo „Poetautojai“ viena iš iniciatorių, jauna poetė ir tiesiog gyvenimą mylinti mergina sutiko atskleisti, kas kūrybinę gyslelę turinčius žmones įkvepia.
Likus 100 dienų iki naujausio režisieriaus Emilio Vėlyvio filmo „Redirected“ premjeros, komanda šią dieną nusprendė paminėti ypatingai ir kino gerbėjams atskleisti lietuviškąją filmo pavadinimo versiją.
Šis gruodis, atrodo, nieko neišsiskiria iš kitų: sniegas, šąlančios kojos, Kalėdos, Naujieji metai, Kalėdinis daiktų turgus „Daiktų viešbutyje“… Čia reikėtų sustoti vardyti, nes šį savaitgalį tradiciškai keliausime ieškoti dovanų sau ir draugams nebe į minėtąjį „Daiktų viešbutį“, o „Lietuviško dizaino bloko“ (angl. Lithuanian Design Block) namus. Kas jis toks, kur dingo numylėtasis „Daiktų viešbutis“ ir ką galėsime įsigyti turgelyje pasakoja dizainerė Dalia Mauricaitė.
Kokia muzikinė grupė ar atlikėjas Jums asocijuojasi su sporto tema? Lietuvaičiai turbūt kels rankas už Marijoną Mikutavičių, sukūrusį nemirtingą himną „Trys milijonai“. O mes manome, kad sportą geriausiai atspindi grupė… „Sportas“, su kuria mus supažindina muzikos apžvalgininkas Mindaugas Peleckis.
Vilniečių grupė „Sportas“, tik 2009 m. rugpjūtį išleidusi debiutinį albumą „Žemiau juostos“, tapo tikru atradimu. Nuo 1993 m. pavadinimu „Už tėvą“ (lengva ironija grupei „Už Tėvynę!”, su kurios lyderiu Nėriumi Pečiūra jie ne kartą yra koncertavę) grojantys vaikinai 2001 m. pasivadino „Sportu“ ir išgarsėjo tokiais hitais kaip „Policija“ arba „Odė Mamontovui“. Albumo pavadinimą, pasak muzikantų, sugalvojo „dėdulė, kuris sėdėjo prie garažų Fabijoniškėse“.
„Sportas“ per šešerius metus sugrojo daugiau kaip 60 koncertų. Grupė šešis kartus dalyvavo TV laidoje „Lietuviškų dainų dešimtukas“, o 2004 m. laimėjo pirmąją vietą LRT TOP 10 su daina „Policija“. „Sportininkai“ – bene linksmiausia Lietuvos grupė, sugebanti suderinti ironiją, juodąjį humorą ir smagią, net šokiams tinkamą, bet nekomercinę muziką.
Pagrindinis „sportininkas“ Marijus Bernotas-Marukas atsako į klausimus.
Kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado grupė „Sportas“? Gal sporto klube? Jūs – sportininkai?
Tiesiog netoli repeticijų studijos buvo sporto prekių parduotuvė. Nuolat matydavome užrašą „Sportas“. Po dviejų savaičių „pjautynių“ tarp manęs, bosisto Gaudriaus ir gitaristo Pupų Dėdės nusprendėme pasivadinti būtent šitaip.
Kaip gimė hitais tapusios dainos „Kalėdos“, „Ūdra“, „Policija“ ir – ypač – „Odė Mamontovui“? Ar su Andriumi Mamontovu esate pažįstami? Tai meilės ar neapykantos jo muzikai išraiška? Ar buvo kokia nors jo reakcija į šią dainą? Jei taip, kokia?
Su Mamontovu kažkada grojome visą naktį kažkokioje vaikų stovykloje po atviru dangumi. Nejaučiu Mamontovui jokių ypatingų simpatijų ar antipatijų. Daina yra tokia, kokia yra. Deja, Andrius paskatino šimtus lietuvaičių dainuoti beprasmius kratinius iš žodžių dangus, lietus, skristi, kristi, jūra, diena ir t. t. Tema jau narpliota tūkstančius kartų. Man mielesnės undergroundo grupės su prasmingais ir tikslingais tekstais (kadaise tai buvo „Turbo Reanimacija“, dabar – „SC“).
Kas naujesnio nutiko paties ir „Sporto“ gyvenime per pastaruosius keletą metų (po albumo „Žemiau juostos“ išleidimo)? Ar „Sportas“ dar koncertuoja? Ar pasikeitė grupės sudėtis?
Grupės sudėtis 4 metus yra stabili. Puikiai susigrojome.
Teko pastebėti, kad be „Sporto“, egzistuoja ir side-project (o gal atskira asmeninė grupė, kaip geriau pavadinti?) „Marukqs“/“Marukas“. Kuo jis skiriasi nuo „Sporto“ stilistiškai ir tematiškai?
Tai mano „soliniai“ muzikiniai kvailiojimai, kuriems didžiausią įtaką padarė ciniška avangardinė grupė „The Residents“. Juose daug tiesmukiškos satyros, gerokai aštresnės už „Sportą“. Bandau vaizduoti silpnąsias žmonių sielos puses.
Kiek teko girdėti, nevartojate svaigalų. Galbūt esate vegetaras ar net veganas (kaip sakė vienas mano pažįstamas, veganai – tai tie, kurie valgo tik akmenis)?
Geras žmogus visada atsako už savo veiksmus, gerbia savo tėvus ir mokytojus, nerizikuoja ir neskatina rizikuoti kitų nekaltų žmonių gyvybe bei sveikata, neskleidžia paskalų, neskriaudžia gyvūnų. Lai būna ir vegetarizmas, ir veganizmas – man jie netrukdo. Jei būtų daugiau domimasi mokslu, o ne statomos niekam nereikalingos verslo piramidės, būtų realu sukurti pakaitalus visam gyvuliniam maistui. Deja, produktų gamintojai prikuria nebūtų dalykų, neegzistuojančių tradicijų ir bando ironizuoti visai neblogas idėjas. Žmonės, kurie dėl geros minties plaukia prieš srovę (t. y. nepasiduoda bandos jausmui, o vadovaujasi humanizmu ir sveiku protu), verti pagarbos.
Kuo domitės laisvalaikiu, kokią muziką klausote? Ar tikrai mokate japonų kalbą?
Japonų kalba – tai tik vienas iš mano hobių (beje, grupėje „Sportas“ yra savo jėgas bandęs ir žymusis Lietuvos japonas Fumito Tomoi – grojo bosine gitara, – aut. pastaba).
Marijaus laisvalaikis: japonų kalba, motoroleriai, motociklai, astronomija, kompiuteriai. Marijaus muzika: „Sex Pistols“, „Ladytron“, „Freezepop“, „Depeche Mode“, „Dir En Grey“, „X-Japan“, „Merzbow“, „Aphex Twin“, „Iron Maiden“.
Seržo laisvalaikis: muzika, filmai, piešimas. Seržo muzika: Davidas Bowie, Nine Inch Nails, „Fantomas“, „Blue man group“, „Photek“.
Andriaus laisvalaikis: kinas, savaitgaliais – pool‘as, važinėjimasis dviračiu saulėtais vakarais ir krepšinis. Andriaus muzika: „Antis“, „Pink Floyd“, Ozzy Ozbourne, ELO, „Helloween“, Jimi Hendrix, „Sonata Arctica“, INXS, „Gravel“, „Gorillaz“, „Röyksopp“, Yngwie Malmsteen.
Ar dažnai sportuoji? Kaip? Ar lauki krepšinio festivalio?
Sportuoju saikingai – t.y. niekada! Užtenka pašokinėti su bosine gitara po porą valandų per dieną. Man nerūpi krepšinis – turiu savo „Sportą“, kuris man svarbiausias.
Grupę „Sportas“ dabar vadini neurowave. Kas tai – neurowave?
Tai tas pats, kas dance rock ar disco funk electro punk. Tiesiog marketingas.
Kuri publika geresnė – Lietuvos ar Latvijos, kurioje irgi esate koncertavę? Kuo jos skiriasi?
Latvijos publika kitokia – latvių oda baltesnė ir jų akys didesnės. Latviai panašūs į lietuvius, bet svečioje šalyje lietuvių kalbos praktiškai niekas nemoka. Manau, kad jie klausosi tik priedainių. Dainos „Ūdra“ sėkmė buvo labai netikėta.
Kuo pats dabar užsiimi? Neemigravai?
Darau tą patį – mano pagrindinis užsiėmimas muzika. Emigruoti neplanuoju — būtų sunku išmokti rašyti tekstus svetima kalba, įsijausti į svetimą kultūrą.
Artimiausi planai (nuobodus klausimas, bet būtinas).
Kurti klausomą lietuvišką muziką normaliems žmonėms. Permiegoti su Lady Gaga.
P.S. Galbūt kažkas galėtų apkaltinti „Sportą“ primityvizmu. Tačiau tokiems žmonėms patarčiau patyrinėti dailininkų Marco Shagallo arba Andy Warholo kūrybą. O tada paaiškės: „Viską matė tik au au au/ Aukso žvaigždė/O konspektavo me me me me/Medžiai“.
Mindaugas Peleckis
Ieva Varkojytė: Didelis gyvenimas, sutelpantis vos 8,8 kvadratinių metrų namuose (interviu, foto) Spalvingi „Mados infekcijos“ atgarsiai: mada ant podiumo ir…