Search Results for: "ikona"
Stereotipams nepaklūstanti roko ikona Zemfira 2016 m. pavasarį surengs koncertą Vilniuje. Į koncertinį turą „Malenkiy chelovek“ įtrauktas pasirodymas vyks kovo 21 d. „Siemens“ arenoje. Sakoma, kad Zemfiros dainos „Arivederci“, „Beskonechnost“, „Xochesh?“, „Itogi“, „Bez shansov“ ir kiti hitai pasakoja tikroviškesnę šiandieninio pasaulio istoriją nei dauguma naujienų antraščių.
Daugelis aktorę Audrey Hepburn atpažįsta iš jos ikoniško silueto, jos vaidmens filme „Pusryčiai pas Tifani“ (Breakfast at Tiffany’s, 1961). Žėrintys papuošalai, juodi akiniai nuo saulės, ilgas kandiklis, ilgos juodos pirštinės, niekada virš 50 cm neišplatėjęs liemuo ir tamsios išdykusios akys – tai jaunystės ir grožio kultas. Tačiau ar visi žino, kad ši moteris paskutinius savo gyvenimo metus paskyrė badaujantiems Afrikos vaikams?
Balandžio 11 d. Vilniaus vardas ir „Opium“ klubas bus įtraukti į tarp nuo JAV iki Japonijos išsidėsčiusių žinomų klubų sąrašą. Visa tai – electroclash pradininko DJ Hell vakarėlių kalendoriuje. Ketvirtasis „JÄGER BLOW-OUT“ į Lietuvą atveš elektroninės muzikos ikona tapusią žvaigždę.
Mardžė Simpson galima apibūdinti įvairiai. Ji – mylinti mama, kantri žmona, keista vairuotoja, tačiau vargu, ar ją būti galima pavadinti stiliaus ikona. Šią klaidą suskubo ištaisyti menininkas Alexsandro Palombo, garsus savo linksmais, spalvotais mados piešiniais – jo dėka Mardžė pasimatavo žymiausias mados istorijoje sukneles bei įsikūnijo į žinomas moteris. Nuo ryškaus Geri Halliwell įvaizdžio iki Coco Channel elegancijos – ponia Simpson tikrai buvo užimta paskutiniuoju metu! Pateikiame dalį šios linksmos „kolekcijos“.
Prieš porą metų Lietuvoje jau lankęsis „kitokios muzikos“ patriarchas Z‘EV kovo 16 ir 19 dienomis apsilankys Vilniuje ir Jonavoje. Ryt jo mušamos savadarbės perkusijos garsų klausysis sostinės Šiuolaikinio meno centro (ŠMC), o po trijų dienų Jonavos Homo Ludens galerijos lankytojai.
Nusprendėme pakalbinti šį industrial žanro pradininku laikomą atlikėją.
Kaulėta berniukiška figūra, vaikiškų bruožų veidas, didžiulės akys, įrėmintos ilgų ir tankių blakstienų. Taip, tai 7-ojo dešimtmečio simbolis Twiggy. Jos atvaizdas, kaip ir visomis vaivoryktės spalvomis pražydusi „flower power“, „The Beatles“, „Bee Gees“ ar rokenrolo karaliumi tituluojamo Elvio Presley muzika, tapo neginčijamu šio laikmečio atributu.
Vilniuje restauruojamas unikalus sakralinės dailės kūrinys – Lukiškių Dievo Madonos ikona, kuri po metų turėtų sugrįžti į Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, esančią prie Lukiškių aikštės. Galutinių išvadų neteikiantys specialistai užsimena, kad ši ikona gali būti tikras atradimas – kito tokio seno tapybos kūrinio Lietuvoje nėra žinoma.
Maskvos tapybos mokyklos stiliumi nutapytą ikoną katalikų bažnyčiai restauruojančių ir ją tyrinėjančių specialistų teigimu, šis bizantiškosios sakralinės tapybos kūrinys galėjo būti sukurtas XV amžiuje, o į Lietuvą pateko septynioliktojo amžiaus viduryje galbūt kaip karo su Maskva grobis. Menotyrininkų teigimu, tokio senumo kūrinių Lietuvoje neturime, išskyrus seniausia iki šiol laikytą Vilniaus arkikatedros požemiuose išlikusią Nukryžiavimo freską.
Ikonos atsiradimą Lukiškių bažnyčioje tyrinėjanti menotyrininkė Tojana Račiūnaitė neabejoja, ši ant medinių lentų nutapyta ikona yra tikrai rusiškos ir greičiausiai maskvietiškos kilmės, ne ankstesnė kaip šešioliktojo amžiaus pradžios, tačiau per amžius ji ne kartą buvo užtapyta, kol virto labai nutolusia nuo originalo Madona su Kūdikiu.
Kaip Eltai sakė daugiau kaip metus ikoną restauruojanti P. Gudyno restauravimo centro aukščiausios kategorijos restauratorė Janina Bilotienė, jai teko ypač kruopščiai ir atsakingai, kad nebūtų pažeista seniausioji tapyba, sluoksnis po sluoksnio atidengti visiškai kitokios išraiškos ir formos Madonos ir Kūdikio veidus ir rankas. Daugelį garsiųjų Lietuvos Madonų paveikslų restauravusi J. Bilotienė, dažnai vedama vien nuojautos, atidengė grakštesnį Marijos kaklą, užtapytą ausies dalį, kaktą dailiu ovalu gaubiantį galvos apdangalą, vieną Kūdikio ranką, laikančią Šv. Rašto ritinėlį, o kitą – laiminančią.
P. Gudyno restauravimo centro vadovės dr. Jūratės Senvaitienės teigimu, Lukiškių Dievo Madona yra vienas sudėtingiausių restauruoti kūrinių, nes buvo daugybę kartų užtapytas. „Pirminiai tyrimai, kad ir kokiais moderniais aparatais juos padarytum, nerodo seniausiųjų sluoksnių, nors rentgenogramoje matosi, kad kažkas yra ne taip. Todėl ikonos tyrimai ir restauravimas vykdomi kartu, lygia greta. Restauratorei milimetras po milimetro atidengiant sluoksnį po sluoksnio, iškart daromi tyrimai – visa chemikų grupė pagal tapybos skerspjūvį nustato pigmentus, dažų rišiklius, lakus ir kt. Tyrimų darbai tęsiasi beveik iki tol, kol dirba restauratorius, todėl galutinės tyrimų išvados gimsta labai lėtai ir tiktai baigiant restauruoti”, – komentavo Eltai J. Senvaitienė atsargias chemijos laboratorijos darbuotojų užuominas dėl galimo ikonos amžiaus.
Pasak J. Senvaitienės, yra visa plejada Madonų, kurios buvo tyrinėtos ir restauruotos lygiagrečiai, pavyzdžiui, Palangos bažnyčios Madona. „Galutinės išvados susiformavo tik tada, kai nuėmėm tuos keturiolika ar penkiolika užtapymų ir pamatėm, kas yra toji tikroji Madona, nutapyta XVII amžiuje. Lukiškių Madona irgi nėra jokia išimtis, bet išimtis galbūt tokia, kad čia randame dar ankstesnius laikus. Galbūt galima galvoti ir apie penkioliktą amžių, bet galutinių išvadų dar nėra, turime dar metus laiko tyrinėjimams”, – teigia J. Senvaitienė.
Menotyrininkės T. Račiūnaitės teigimu, Lukiškių Dievo Motiną galima lyginti su vadinamąja „Didžiąją Hodegetrija” iš Maskvos Kremliaus Voznesensko vienuolyno, nutapyta 1482 metais ir dabar saugoma Tretjakovo galerijoje Maskvoje. Taip pat ikona lygintina su XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje vidurio Rusijoje vyravusiai Dionisijaus mokyklai priskiriama „Dievo Motina Hodegetrija”, nutapyta penkiolikto amžiaus pabaigoje, dabar saugoma Rostovo Kremliaus muziejuje, bei Dionisijaus mokyklai priskiriama Smolensko Dievo Motina iš Troicos Sergijevo vienuolyno lobyno.
Lukiškių Dievo Motinos ikoną tikimasi baigti restauruoti iki kitų metų Velykų, kai sakralinis kūrinys bus sugrąžintas Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčiai Vilniuje.
Apie legendinės prancūzų drabužių dizainerės Coco Chanel gyvenimą rašyta ir kine pasakota ne kartą. Tai, kad ji kardinaliai pakeitė moteriško drabužio siluetą, kad nemėgo sekmadienių, kad netroško ištekėti, nėra paslaptis daugeliui. Tačiau, kokia meilė siejo Coco Chanel ir rusų kompozitorių Igorį Stravinskį? Ir kuo ši istorija skiriasi nuo kitų gausaus būrio drabužių dizainerės mylimųjų istorijų? Į tai filme „Coco Chanel ir Igoris Stravinskis“ gilinasi režisierius Jan Kounen. Filmas nuo lapkričio 19 d. rodomas kino teatre „Pasaka“.