Search Results for: "investicijos"
Neurotechnologijos – nauja, jau šį rudenį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakultete (GMF) pradedama vykdyti bakalauro studijų programa. „Neurotechnologijos apjungia kompiuterines technologijas, smegenų skenavimo ir stimuliavimo technologijas, neurofiziologinių signalų registravimo technologijas, signalų apdorojimą ir neurobiologiją“, – apie tarpdisciplininę programą pasakoja programos vadovas prof. dr. Saulius Šatkauskas.
Darbuotojų atlyginimai, technologijų atnaujinimai, darbo reikmenys. Kiekvieną dieną savo verslo veiklai palaikyti skiriate pinigų bei laiko. Taip pat, norint plėstis, tenka neišvengiamai investuoti. Tačiau ar žinote, kokios išlaidos bei investicijos duoda jūsų įmonei didžiausią grąžą?
Nepriklausomo vagysčių mažmeninėje prekyboje tyrimo duomenimis, vagystės iš parduotuvių 2010 metais Europos prekybininkams kainavo 29,3 mlrd. eurų arba 3 mlrd. eurų mažiau negu praėjusiais metais; Baltijos šalių – 177mln. eurų, t. y. 29 mln. eurų mažiau nei 2009 metais. Tokius skaičius šiandien vykusioje spaudos konferencijoje pristatė kompleksines sistemas prekybai teikianti įmonė „New Vision Baltija“. Šis tyrimas atliekamas pasauliniu mastu, Europai jis pristatomas dešimtąjį, Lietuvoje – septintąjį kartą.
Didžiausius nuostolius dėl vagysčių visoje Europoje patyrė pirmą kartą tyrime dalyvaujantys Rusijos prekybininkai – nuostoliai čia siekė 1,61% bendros apyvartos. Antroje vietoje liko Turkija (1,52%), trečiąja vieta dalinasi Čekijos Respublika ir Baltijos šalys (po 1,40%). Mažiausi prekybos nuostoliai šiemet kaip ir pernai buvo Austrijoje (0,97%). 2010 metais Europoje vidutiniškai nuostoliai dėl vagysčių sudarė 1,29% bendros apyvartos ir sumažėjo – 4,4 lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Baltijos šalių prekybininkų nuostoliai sumažėjo -2,8% bendros apyvartos.
Pasak UAB „New Vision Baltija“ prekybos departamento direktoriaus Vaido Bielinio, investicijos į apsaugą ėmė rodyti vaisius „Ekonomikos nuosmukio sąlygomis išaugo vagysčių ir nusikaltimų skaičius, todėl prekybininkų susidomėjimas prekių apsauga stipriai padidėjo. Džiugu, kad Baltijos šalims pavyko sumažinti nuostolius. Manau, kiekvienam prekybininkui svarbu matyti, kuomet investicijos sugrįžta. Vis dėlto, reikia pažymėti, kad 28% pažeidžiamiausių produktų grupių dar nėra apsaugotos, tad erdvės ir sričių, kur galima panaudoti įvairias, pažangias apsaugos sistemas dar tikrai yra“, – teigia Vaidas Bielinis.
Daugiausiai Baltijos šalyse pavogė nesąžiningi pirkėjai – 43%, darbuotojai – 34% ir tiekėjai – 9%, o 14% nuostolių priskiriama administracinėms klaidoms. Europoje vidutinė darbuotojo pavagiama prekių vertė buvo 1760 eurai, pirkėjo – 114 eurai.
Nuostolių prevencijai Europoje išleidžiama 0,32% pardavimų vertės (8,4 mlrd. Eurų). Palyginus su praėjusiais metais, investicijos apsaugai išaugo 18,3%, 2009 metais jos siekė 7,1 mlrd. Eurų. Prekybininkai investuoja į: darbuotojų apmokymus, nuostolių prevencijos informacines technologijas, naujas video apsaugos sistemas, daugkartinių elektroninių prekių apsaugos sistemų naudojimą ir kt. Elektroninių prekių apsauga išlieka pačiu populiariausiu apsaugos metodu.
Europoje tarp vagišių lyderiavo mažos ir nebrangios prekės: elektros prietaisai, kosmetika, įprastas ir specializuotas maistas, alkoholis, drabužiai, juvelyriniai dirbiniai.
Pasauliniame tyrime dalyvavo 1103 prekybos tinklai, iš 42 šalių. Europoje apklausta 571, o Baltijos šalyse – 13 prekybos tinklų atstovų, t.y. 792 parduotuvės. Tyrimą atliko „Centre for Retail Research“ (Jungtinė Karalystė), vadovaujant prof. Joshua Bamfield.
„Kaunas atsigauna“ tampa kone priežodžiu pastaruoju metu, o netiesioginėse lenktynėse su Vilniumi Kaunas, panašu, įgauna vis daugiau pranašumų.
Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje nuo praėjusių metų ūžia miniatiūrinis 3D spausdintuvu sukurtas miestas. Jo gyventojai įkurdinti vaikų suprojektuotuose ir elektronika aprūpintuose pastatuose, tarp kurių važinėja savavaldžiai automobiliai, o netoliese sukasi elektrą gaminantys vėjo malūnai. Už galimybę kurti tokį miestą ir taip nemokamai mokytis informacijos ir ryšių technologijų (IRT) biblioteka sulaukė pasaulinio pripažinimo. Bibliotekas remianti JAV organizacija EIFL (Electronic Information for Libraries) Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai skyrė nominaciją už inovacijų taikymą gerinant kasdienį žmonių gyvenimą.
Londono City‘is yra visos Europos Sąjungos finansinis branduolys. Per pastaruosius 30 metų City‘is augo ir plėtėsi. Šiandien čia – didžiausias pasaulio bankų, valiutų, kitų finansinių paslaugų centras. Tapti pasaulio finansų lyderiu Londono City‘čiui padėjo stabilumas, ilgaamžės tradicijos, patogi laiko juosta, jungianti JAV ir Aziją ir (!!!) buvimas viena iš Europos Sąjungos sostinių. Akivaizdu, kad dabar prasidės naujos pažadėtosios žemės paieškos.
Leidinys „Live Science“ skelbia, kad kiekviena žmonių karta tampa vis protingesnė, o jų IQ lygis nuolatos didėja. Tyrimai rodo, kad tam didelę įtaką daro sparčiai modernėjančios technologijos bei gerėjanti žmonių gyvenimo kokybė, tačiau įspėja, kad tai tokios tendencijos yra apgaulingos, nes mūsų žinių bagažas priklauso nuo interneto bei technologijų.
Daug važinėju po Lietuvą. Kur benuvykčiau, stengiuosi susitikti su įvairių mokyklų bendruomenėmis. Kalbėdamas su mokiniais, klausiu jų, kokią specialybę norėtų rinktis baigę mokyklą ir kokį darbą norėtų dirbti. Mano nuostabai, didžioji dalis vyresnių klasių moksleivių nežino, kuriuo profesiniu keliu norėtų sukti, bet beveik visi žino tvirtai – nori darbo, už kurį gautų (!) gerą algą.
Įvyko pirmosios Lietuvoje vaistininkams skirtos rūbų kolekcijos pristatymas. „Camelia“ tinklo vaistininkai turėjo proga pamatyti, kaip į jų kasdienį rūbą pažvelgė garsi Lietuvos dizainerė, „Tiulio fėja“ Viktorija Jakučinskaitė ir sukūrė specialiai jiems skirtus darbo rūbus, kuriuos netrukus galės vilkėti kasdien.
Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, todėl pasižymi tradicijų, tarmių bei architektūros įvairove. Šis kraštas žinomas dėl gausybės upių bei ežerų ir yra ypač mėgstamas vandens turistų. Labiau mėgstantiems keliauti automobiliu ar dviračiu, rekomenduojama aplankyti kelis garsius Aukštaitijos objektus, atnaujintus panaudojant ES investicijas. Šis regionas suteikia galimybę pasigėrėti unikaliais gamtos vaizdais, o kultūros ir architektūros objektai – išsamiau susipažinti su krašto istorija.