Search Results for: "ispardavimai"
Prekybininkų viliojimai naktiniais išpardavimais, savaitgalio, sezoninėmis ar šventinėmis akcijomis jau tapo beveik kasdienybe. Daugelis net negalvodami čiumpame verslininkų siūlomą jauką – akcijas, pasiduodame neplanuoto pirkimo impulsui, o vėliau graužiamės žvelgdami į nereikalingais daiktais nukrautas lentynas ir vos užsidarančias spintų duris.
Taigi, kaip atsispirti norui plačiai atverti piniginę,įsigyjant daiktus, kurių mums visai nereikia?
Nepirkite tik todėl, jog prekei taikoma nuolaida
Daugelis žmonių prisipažįsta perkantys išpardavimų metu, nes juos vilioja žemos kainos. Prekių nukainavimų metu visada pabrėžiama buvusi ir dabartinė, sumažinta, kaina. Tai – psichologinė priemonė įpiršti prekę pirkėjui: „Kainavo tiek, tačiau dabar gali nusipirkti vos už …”. Būtent sudarytas sumažintos prekės kainos įspūdis ir verčia daugelį lankytojų įsigyti prekes, kurių jiems šiuo metu galbūt nereikia, bet norisi pasinaudoti žema kaina. Atpigintą daiktą ypač stengiasi įsigyti gaunantieji mažas bei vidutines pajamas. Tačiau retas, užkibęs ant prekybininkų kabliuko, pagalvoja, kad pirkdamas nereikalingą, nors ir pigesnį daiktą, ne sutaupo, o tik išlaidauja.
Stebėkite daiktų kainas prieš išpradavimą
Per išpardavimą anaiptol ne visas prekes perkame pigiau. Tai pastebi ne kiekvienas. Pažvelgus atidžiau, suprastume, kad gana dažnai nurodoma pradinė kaina, kuria daiktai buvo parduodami prieš nukainavimą, yra išpūsta ir iš tikro tokia net nebuvo. Arba naujoji kaina nuo ankstesnės skiriasi labai daug. Kartais pasitaiko net tokių kuriozų, jog senoji kaina nubraukta ir naujoji, akcijinė, už ją didesnė. Pasitaiko ir klaidinančios reklamos, kuomet prekybininkai pirkėjus vilioja žadėdami net 80 procentų nuolaidą. Tačiau užėję į parduotuvę ir viltingai tikėdamiesi kosminės nuolaidos, prekių beveik už dyką nerandame. Tiesa, taip yra tikrai ne visada ir kartais naujoji kaina, taikant nuolaidą, iš tiesų yra žymiai mažesnė už senąją. Tad, norint neapsigauti ir pirkti pigiau, svarbu stebėti ir įvertinti situaciją.
Atsiskaitykite tik grynaisiais pinigais
Dar vienas patarimas mėgstantiems išlaidauti – atsiskaitykite tik grynaisiais pinigais ir visada žinokite, kiek jų turite savo piniginėje. Kreditinės banko kortelės sukuria klaidingą iliuziją, jog leidžiate ne savo pinigus, be to, trukdo kontroliuoti išlaidas. Atsiskaitydamas grynaisiais, žmogus jaučia, kiek iš tikro pinigų išleidžia, o mokant kortele atrodo, jog tarsi nieko neatidavei, bet turi nuostabų naują daiktą.
Į parduotuvę eikite su sąrašu
Nereikalingo daikto pirkimas pigiau – ne taupymas, todėl iš anksto apgalvokite pirkinių sąrašą ir pirkite tik tai, ko išties reikia. Visi žinome, jog turtingiausi yra ne tie, kurie turi daug pinigų, o tie, kurie turi mažiausiai išlaidų. Laimingiausi – ne tie, kurie gali sau daug leisti, bet tie, kurie, ko nors neturėdami, geba be to išsiversti. Racionaliai mąstantys laukia, kol bus taikomos nuolaidos konkrečiai reikalingai prekei, ir tik tada ją perka, kad išties sutaupytų. Taigi, jei nenorite pinigų išmesti balą, pradėkite pirkinius planuoti iš anksto. O jei pamatėte daiktą, kuris išties labai patinka, nepirkite jo iš karto, paprašykite palaikyti iki rytojaus. Paprastai noras pirkti dingsta, kai daiktas nebešmėžuoja prieš akis.
Apsipirkimas – ne streso mažinimo priemonė ar laisvalaikio leidimo būdas
Ši problema turbūt geriausiai pažįstama dailiosios lyties atstovėms. Apsipirkimą jos neretai linkusios naudoti kaip streso ir įtampos mažinimo priemonę. Yra dar viena grupė žmonių, kuriems išpardavimas – savotiškas sportas, ir į parduotuvę veržiamasi tik dėl paties pirkimo. Žmonėms visiškai nereikia daikto, bet jų akys nori. Svarbiausia – laukimas, troškimas, o įsigytas daiktas tiesiog išmetamas.
Nepasiduokite bandos jausmui
Ši taisyklė ypač svarbi didžiųjų išpardavimų metu, kai perkama viskas, kas pakliuvo po ranka.
Dažnai žiūrint į margaspalves vitrinas, skelbiamas kosmines nuolaidas bei plūstančius į parduotuves žmones, ne vieną apima bandos jausmas: eiti – būtina, o pirkti – kuo daugiau. Atrodytų, jei pigiau, tai vos ne veltui, tad kodėl visko godžiai nesusišlavus? Visgi pernelyg nesižavėkite išpardavimų teikiama malone ir į parduotuvę su savimi pasiimkite ne tik piniginę, bet ir kritišką mąstymą.
Išlošia racionalieji
Visgi nereiktų apie išpardavimus kalbėti vien pesimistiškai. Perkant per akcijas ar išpardavimus nebūtinai išlošia tik prekybininkai. Sutaupyti gali ir pirkėjas, tačiau tik tuomet, jei perka ilgai planuotą ir tikrai reikalingą daiktą.
Gerai įvertinkite prekės kokybę
Vartotojų teises ginančios institucijos pastebi tendenciją, kad po nuolaidų sezonų visada padaugėja besiskundžiančių pirkėjų. Jog vartotojai ne visuomet yra patenkinti nuolaidomis, nesunkiai galime įsitikinti ir patys – paskaitę galybę skundų internete. Vieni per išpardavimus įsigyja nekokybiškų prekių, kiti tik parėję namo supranta, kad nusipirktas daiktas jam nereikalingas ir nori jį grąžinti atgal.
Geriausias būdas sutaupyti – išvengti pagundos
Jei išties norite sutaupyti ir neturite iš anksto apgalvotų ir suplanuotų pirkinių – aplenkite parduotuves. Nėra patikimesnio būdo, kuris leistų išvengti spontaniško pirkimo pagundos. Beje, moterims nepatartina eiti į parduotuves, likus 10 dienų iki menstruacijų. Britų mokslininkai padarė išvadą, kad neapgalvotų pirkinių priežastimi dažnai tampa hormonų pokyčiai, kuriuos sukelia artėjančios menstruacijos.
Ieva Varkojytė
Socialinių mokslų daktaro, psichologo Tomo Lagūnavičiaus teigimu, pirkimas susijęs su malonumo pojūčiu. Perkančiųjų per išpardavimus būseną jis lygina su medžiotojų, kai jie džiaugiasi ir didžiuojasi laimikiu.
„Pirkimo momentas suteikia džiaugsmą. Žmonės patiria moralinį pasitenkinimą, malonius pojūčius – pakeli naują daiktą, palieti, sklinda naujo drabužio ar batų kvapas, – situaciją vaizdžiai apibūdino pašnekovas. – Be to, pirkėją apima keistas jausmas – įsigydamas naują daiktą išpardavimo metu pigiau, jis mano apgavęs parduotuvę, pergudravęs kitus, mokėjusius daug daugiau… Žmogus jaučiasi esąs situacijos šeimininku“.
Perkant naktį apima visai nauji pojūčiai: – „Miestas jau miega, o viename dideliame prekybos centre – šurmulys, ore tvyro neįprasta atmosfera, rodos, kad vyksta šventė”.
Pasak T. Lagūnavičiaus, siūlomomis išpardavimų nuolaidomis stengiasi pasinaudoti gaunantieji vidutines ir žemesnes pajamas. Įsigijęs žinomų ženklų prekių už mažesnę kainą, žmogus tarsi gauna galimybę pakilti į aukštesnį socialinį sluoksnį. Elgesys priklauso ir nuo pažįstamų, draugų rato. „Jei mūsų aplinkos žmonės naudojasi proga pirkti pigiau, mes elgiamės taip pat. Taip ne tik taupomi pinigai, tačiau apima ir medžiotojo, gudruolio jausmas – aš apgavau prekybos centrą – sulaukiau išpardavimo…“
Psichologas atkreipia dėmesį, kad yra yra žmonių, turinčių nuolaidų žemėlapius. Jie parduotuvėse, pasižymi daiktus, kurios norėtų pirkti ir laukia išpardavimų. Batų pirkėjai visada sulaukia savo poros – avalynė dažniausiai nukainuojama 50 proc.
Ar žinote, kurio miesto senamiestis yra laikomas naujausiu Europoje? Tai – Varšuvos senamiestis, kadaise sugriautas, o po Antrojo pasaulinio karo ir vėl atstatytas. Lenkijos sostinėje – nepakartojama naktinė miesto panorama, pačiame miesto centre žaliuojanti gamta, turtingą Varšuvos istoriją menantys atkurti pastatai ir gardžiosios pączki spurgos. Ar jau įtikinote save, kad trumpai vasaros kelionei verta rinktis šį miestą?
„Šiandien galvojau, ko gali norėtu moteris, kurios drabužinė – pilna, batų lentynos lūžta, bet nėra, ko apsirengti. Greičiausiai tau sunku atsisveikinti su daiktais, kuriuos kaupei keletą metų, piniginė nesprogsta nuo banknotų, o atsinaujinti labai norisi. Tai štai – penki žingsniai, kaip atsinaujinti garderobą neišleidžiant milijono” – žada „Spintologijos” autorė stilistė Agnė Gilytė.
Aksesuaras, nors ir nėra pati svarbiausia įvaizdžio detalė, bet suteikia išskirtinumo, o dažnai atlieka dar ir svarbią funkciją – šildo, apsaugo, prilaiko, susega. Nors stilistai sako, kad dabar riba tarp aksesuarų sezoniškumo nyksta, kaip įsivaizduotumėte šaltąjį sezoną Lietuvoje be pirštinių, šaliko ar kepurės?
Astrologės Lilijos Banaitienės teigimu, kiekvienas Zodiako ženklas daug ką pasako ne tik apie žmogaus asmenybę, bet ir apie jo mėgstamas spalvas, drabužius ar polinkį rinktis tam tikrus papuošalus. Pavyzdžiui, kodėl žemiškos prigimties Ožiaragio ženklo moterys, negali atsispirti iš varnų plunksnų pagamintiems auskarams? Pasirodo, tam įtakos turi planetų išsidėstymas kiekvieno žmogaus horoskope.
Joms niekas nerūpi, tik paviršutiniškas gyvenimas: savaitgalinis šopinimasis (apsipirkinėjimas), nepriekaištingos išvaizdos puoselėjimas, išpardavimai, prekiniai ženklai, vakarėliai, vulgarumas, vienanakčiai bereikšmiai pasikūkavimai su priešingos arba tos pačios lyties patinais. Šių laikų britiškosios jaunos moters gyvenimo šūkis: „Esu big-mouthed (pažodžiui didžiaburnė) savimi pasitikinti kalė ir man niekas nerūpi.“
Prekybos centruose spąstai paspęsti visur – nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki kasos. Rinkodarininkai nesnaudžia: remdamiesi pirkėjų įpročių analize, jie atakuoja mūsų protų „antivirusinę“, kad nenustotume pirkti.
Dažnas atvejis: po darbo užsukame nusipirkti pieno, o grįžtame nešini kibiru ledų, gardžiai kvepiančiomis bandelėmis ir blizgančiu skaitalu. Kokiais gi būdais prekybos centrai priverčia mus ištuštinti pinigines?
Prekių vežimėlis
Atrodytų, jis sukurtas pirkėjų patogumui, tačiau iš tiesų padeda tik sukrauti ir pravežti pro kasą įvairias nereikalingas smulkmenas.
Žinoma, vežimėlio išradėjas Silvanas Goldmanas, parduotuvių tinklo savininkas iš Oklahomos, piktų ketinimų neturėjo kaip įmanydamas stengėsi, kad jo pirkėjams būtų patogu. Po Didžiosios depresijos amerikiečiai ėmė leisti daugiau pinigų, tad prie kasos priartėdavo glėbiu prekių. 1938 m. S. Goldmanui atėjo į galvą pritaisyti ratukus pirkinių krepšeliams. Drauge su parduotuvės dailide Fredu Jangu prekybininkas šį išradimą tobulino ištisus metus, kol vieną dieną pristatė parduotuvėje. Nepaisant to, kad kitos Amerikos parduotuvės taip pat troško padidinti apyvartas, vežimėliai plačiajam naudojimui buvo pritaikyti tik po dešimtmečio.
Evoliucionavę, jie tarnauja mums ir šiandien, tačiau, padėję ranką ant širdies, negalite sakyti, kad jie patogūs, užtat abi rankos laisvos krauti niekučius nuo lentynų.
Parduotuvės išplanavimas
Taigi, jūs atėjote pieno. Būkite tikri, kad pieno produktai nugrūsti į parduotuvės galą, o kad juos pasiektumėte, teks įveikti masinančių kliūčių ruožą. Prekybos centruose sukuriama iliuzija, kad judate link išsvajotojo pieno jūsų pasirinktu maršrutu, tačiau iš tiesų jis iš anksto suplanuotas.
Didžioji dalis parduotuvių organizuota taip, kad pirkėjai judėtų iš dešinės į kairę. Rinkodarininkai naudojasi tuo, kad esame įpratę eidami ar vairuodami laikytis dešinės. Taigi dešinėje išdėliotos prekės turi daugiau šansų atsidurti mūsų vežimėliuose.
Skyriai, esantys arčiau įėjimo, nepaisant asortimento, yra itin pelningi. Kas pasitinka jus prekybos centre? Gėlės, žurnalai, išpardavimai – prekės, kurių jums nereikia, bet, matydami tuščią vežimą ir dar būdami pakilios nuotaikos, neatsispiriate pagundai.
Beje, gėlės, o taip pat ir šviežia duona bei bandelės tyčia atsiduria prie parduotuvių įėjimo: malonus kvapas skatina impulsyviai krauti į krepšį spurgas ar hiacintus.
Dar vienas būdas priversti jus pirkti – sukeisti skyrius vietomis. Taigi, jūs vėl einate pieno, tačiau ten, kur įprastai rikiuodavosi pakeliai, dabar stovi šampūnai. Susirūpinę, jūs vis dėlto pagriebiate šampūną – namie juk beveik baigėsi.
Perkamiausios ir toli gražu ne pačios pigiausios prekės (tiksliau sakant, tos, kurių siekiama parduoti daugiausia) lentynose išdėliotos akių lygyje ar kiek žemiau, o štai pigios – apačioje. Akivaizdu, kad gražios pakuotės garsiais pavadinimais neliks nepastebėtos.
Rinkodarininkai vaikų taip pat nepamiršo: jų akių lygyje – visas skanėstų asortimentas. Juk įsikibusios sausainių pakelį atžalos „noriu“ veikia geriau nei bet kokia reklama.
Net jei praėjote visą parduotuvę nenukrypę nuo pirkinių sąrašo, prie kasos jūsų laukia išbandymas: čia apdairiai išdėlioti saldumynai, kramtomosios gumos bei žurnalai. Toli gražu ne kiekvienam eilėje pavyksta atsispirti nebūtinos prekės pagundai.
Net jei nesergate klaustrofobija, vis vien turėjote pastebėti, kad apsiperkant mažose parduotuvėse nuotaika ne tokia pakili. Išvyka į didelį prekybos centrą – it šventė: praleidi pusę dienos, pasipuoši, gal pažįstamą sutiksi… Perpildytose parduotuvėse žmonės agresyvesni, stengiasi kuo greičiau supirkti reikiamus produktus. O kur dar eilės prie kasų? Didelės prekyvietės ir šįkart išvilioja daugiau pinigų.
Muzikinis fonas
Smagios melodijos prekybos centre skirtos visai ne nuotaikai pakelti – būdami bjaurios nuotaikos išleisite daugiau. Tiesa ta, kad muzika turi stulbinamą poveikį piniginei: rinkodarininkų tyrimų duomenimis, rami foninė muzika priverčia apsipirkinėti neskubant ir, žinoma, išleisti daugiau. O štai energingi ritmai skatina paspartinti žingsnį. Akivaizdu, kad parduotuvėms reikalingi apsnūdę pirkėjai, kurie pastebėtų kiekvieną akcijos ženklą. Beje, apie akcijas…
Išpardavimai
Ne naujiena, kad akcijos – būdas praretinti dėžes sandėliuose ar atsikratyti besibaigiančio galiojimo prekių. Tačiau už išpardavimų slypi dar šis tas: tai būdas nuolaidomis būtiniausioms prekėms privilioti jus į parduotuvę, kur nenorom paliksite šiek tiek pinigų kitiems pirkiniams ‒ be nuolaidų.
Liūdna pripažinti, bet šią taisyklę prekybos centrai taiko ir lojalumo kortelės turėtojams: atrodytų, tai padeda ženkliai sutaupyti, bet pagrindinė tokių kortelių paskirtis – priversti jus kaskart grįžti į tą patį parduotuvių tinklą. Tad visi sukaupti kortelėje bonusai – lašas jūroje palyginus su tuo, kiek atseikėjate „gimtajai“ parduotuvei kas savaitę.
Jei jaučiatės apgauti, nemeskite į šiukšlių dėžę lojalumo kortelių ir nepulkite auginti pomidorų ant palangės. Laikas.lt pataria, kaip apsipirkinėti protingai:
1. Sudarykite sąrašą.
Jei grįžę nuolat skundžiatės, kad išleidote trečdalį algos, bet nieko gero nenusipirkote, pradėkite nuo prekių sąrašo. Jis padės nenukrypti nuo kurso, be to, nieko nepamiršite.
2. Sudarykite valgiaraštį.
Susiplanavę savaitės ar bent kelių dienų valgiaraštį sudarysite tikslesnį produktų sąrašą, be to, neteks kasdien keliauti į parduotuvę.
3. Į parduotuvę – kartą per savaitę.
Sumažinę apsilankymų prekybos centre skaičių išvengsite spontaniškų pirkinių ir rinkodarininkų pinklių. Pagaliau, tokiu atveju pirkinių sąrašą pildysite visą savaitę, tad nieko nepamiršite ir nekils pagundos paskutinę minutę įrašyti ką nors draustino.
4. Nustatykite, kiek išleisite.
Sudarę sąrašą nesunkiai apskaičiuosite apytikslę sumą, kurią skirsite pirkiniams. Norint jos neviršyti teks atsispirti nereikalingoms smulkmenoms.
5. Sotus pirkėjas – protingas.
Alkio jausmas, pakurstomas gardžių aromatų, verčia pirkti daugiau nei iš tiesų pajėgtume suvalgyti. Prekių vežimėlyje dažniausiai atsiduria pusfabrikačiai ar greito maisto produktai – kirtis ne tik piniginei, bet ir sveikatai.
6. Atkreipkite dėmesį į svorį.
Taip pat į tūrį ar bet kokį kitą mato vienetą. Pakuotės būna apgaulingos, laimei, prekybininkai privalo nurodyti ne tik konkretaus produkto, bet ir jo kilogramo ar litro kainą – renkantis derėtų lyginti būtent jas.
7. Parduotuvė – ne antidepresantas.
Pirkinių terapija – prasčiausias būdas išleisti pinigus. Slogios nuotaikos vertiname ne praktinę prekės pusę, bet remdamiesi „šį kartą galiu sau leisti“ arba „aš gi to nusipelniau“. Deja, vėliau tokie daiktai dažnai sukelia tik graužatį.
Ina Karablikova
Kruopščiai parengtą parodą „Du mados šimtmečiai” penktadienį Vilniuje pristatęs mados istorikas ir kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas sako, kad surinkti dešimtis tūkstančių senovinių suknelių, kostiumų ir aksesuarų kainuoja ne tik didelius pinigus, bet ir daug valios pastangų, tačiau rezultatas atperka visus sunkumus.
Idėją Vilniuje įkurti pirmą ir didžiausią Rytų Europoje mados muziejų puoselėjantis A. Vasiljevas trečioje savo kolekcijos parodoje Lietuvoje pristato per šešiasdešimt 1820-1940 metų istorinių kostiumų, daugiau kaip 600 aksesuarų, fotografijų, grafikos ir tapybos darbų, taikomosios dailės kūrinių. Naujosios parodos akcentai – 1900-1945 metais sukurtų nuotakų suknelių paradas ir istorinė Lietuvos mados fotografija.
Visus metus veiksianti paroda, pasak A. Vasiljevo, nebus statiška ir iki šių metų pabaigos gerokai išsiplės – čia bus eksponuojama mada nuo baroko laikotarpio iki pat XX a. pabaigos. Spalio mėnesį į Vilnių iš Rygos turėtų atkeliauti dar viena šios kolekcijos paroda „Nuo mini iki maksi”.
Iki šiol Vilniuje A. Vasiljevas surengė karalienės Viktorijos laikų ir „art deco” stiliaus mados parodas, kurios, pasak kolekcininko, buvo gausiai lankomos ir liudija, kad ir dvidešimt pirmajame amžiuje visuomenė, ypač moteriškoji jos dalis, labai domisi mados istorija.
Naujausioje parodoje daugiau kaip pusė eksponatų – dar nematyti ankstesnėse parodose, o pačios vertingiausios suknelės ir aksesuarai šįkart apsaugoti stiklu, mat, pasak kolekcininko, lankytojai neatsispiria pagundai pačiupinėti trapius istorinius mados liudininkus.
Parodą iliustruoja padidintos antikvarinės nuotraukos iš privačių A. Vasiljevo rinkinių, akvarele ir aliejiniais dažais nutapyti paveikslai, įvairių laikotarpių portretai, puikiai atspindintys įvairių metų mados tendencijas.
Plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, lektorius A. Vasiljevas sako, kad pirmąją istorinę devynioliktojo amžiaus suknelę iš pirklių šeimos palikuonių nusipirko būdamas šešiolikos metų Rusijoje, kurioje gyveno iki persikeldamas į Paryžių.
„Rusijoje iki šiol vyrauja pagoniškas paprotys išmesti mirusiųjų artimųjų drabužius, todėl labai mažai istorinių kostiumų išsaugota. Socializmas – pagrindinis istorinio kostiumo priešas, nes žmonės gyveno ankštuose butuose, neturėjo kuo apsirengti, todėl persisiūdavo senus apdarus. Daugiausia istorinės mados reliktų galima rasti Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kur rengiami didžiuliai istorinių drabužių išpardavimai, ypač bankrutavus muziejams”, – pasakoja kolekcininkas.
Jis pripažįsta, kad tokiai didelei kolekcijai sukaupti būtina turėti didelį kapitalą, mat ypač daug kainuoja sukneles išsaugoti, jas restauruoti, pervežant sumokėti muito mokesčius ir kita.
„Aistra kolekcionuoti gali būti tik turint finansinių galimybių. Surinkti tai, ką matote, reikalauja didelių valios pastangų, bet rezultatas labai malonus”, – pripažįsta A. Vasiljevas.
„Nors šioje parodoje pristatomi drabužiai iš Anglijos, Prancūzijos, Italijos, Rusijos, JAV ir kitų šalių, tačiau Lietuvos didmiesčių turtingi miestiečiai tikrai vilkėjo panašius rūbus, taigi ši paroda – ir Lietuvos kultūros istorijos dalis”, – teigia A. Vasiljevas, kviečiantis pasižiūrėti, kaip rengėsi senieji Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio gyventojai.
Paroda „Du mados šimtmečiai” Taikomosios dailės muziejuje lankytojų lauks iki 2012 m. rugsėjo 9 dienos.
Didieji pavasario bei vasaros kolekcijų išpardavimai jau baigiasi ir plonų drabužių vietose atsiranda nauja rudens kolekcija. Sunku patikėti, jog beliko tik mėnuo džiaugtis lengvutėmis, vasariškomis suknelėmis ir pasilepinti šiluma. O tada ir vėl teks įsisupti į storą ir šiltą megztinį, iš spintos gilumos ištraukti rudeninį paltą ir pratintis prie rudeninio lietaus. Taigi, pasmalsaukime, kokias mados tendencijas žada atpūsti rudeniniai vėjai?
Tegyvuoja eklektika!
Peržvelgus šio rudens dizainerių kolekcijas, tarytum egzistuoja šūkis: „Kuo daugiau, kuo įvairiau ir netikėčiau, tuo madingiau“. Ekscentriškasis belgų dizaineris Dries Van Toten savo rudens kolekcijoje maišo ne tik spalvas, bet ir raštus bei tekstūras. Kitų dizainerių kurti drabužiai taip pat primena koliažus – vilnos suknelės gausiai dekoruojamos kailiu, langelių rašto nepabijoma jungti net su gėlėtu audiniu.
Ryškios spalvos ir toliau karaliaus
Dažniausiai su rudens vėjais į parduotuvių lentynas atkeliauja ir šaltesnių, žemės spalvų drabužiai. Šis ruduo, atrodo, bus išimtis. Žinoma, rudeniškų spalvų naujose kolekcijose neišvengta, tačiau pavasarį podiumus užvaldžiusi ryškių, gyvų spalvų tendencija, atrodo, dar nenori trauktis. Taigi, itin madingais išliks ryškių spalvų, grafikos raštais marginti audiniai. Taip pat dominuos kontrastai: tiek maišant ryškias spalvas, tiek pagyvinant klasikinius juodus drabužius. Pavyzdžiui, prie anglies juodumo kelnių dizaineriai derina mėlyno rašalo spalvos megztinius, pagyvintus įvairiomis detalėmis, o nebijančioms iššūkių – siūlo rinktis juodą palaidinę ir ryškiai violetines arba žalias kelnes. Taip kuriant įvaizdį, nuo kurio bus išties sunku atplėšti akis. Sniego baltumo spalva taip pat išlieka tendencijų sąraše, kuri derinama tiek su ryškiomis spalvomis, tiek su klasika tapusia juoda.
Gražus ir madingas praktiškumas
Itin šalta praėjusi žiema dizainerius šiemet verčia mąstyti praktiškai ir skirti išskirtinį dėmesį ne tik estetiniam drabužio vaizdui, bet ir komfortui bei šilumai. Žinoma, mados tendencijos tikrai nenustumiamos į antrą planą. Atrodo, jog kuriant šiltus drabužius buvo įdėta visa dizainerių fantazija ir susipynė visos mados tendencijos, pradedant madingomis spalvos ir raštų įvairove, baigiant kailio, odos ir kitų medžiagų maišymu, siekiant sukurti madingą koliažo įspūdį. Dar viena tendencija – lauko drabužiai itin gausiai puošiami kailio detalėmis. Šį sezoną neapsiribojama tik mažais papuošimais, ant podiumų karaliauja masyvios kailinės apykaklės, rankovės, paltai, nuo liemens pasiūti vien iš kailio.
Įvairių spalvų kailiai
Kailis naudojamas visose šaltųjų sezonų kolekcijose, tik tikriausiai buvo sunku tikėtis, jog šį sezoną jis taip pat paklus ryškių spalvų tendencijai. Sodri geltona, raudona, smaragdinė žalia, visi mėlynos atspalviai – nuo itin šviesios iki rašalo mėlynumo, taip pat rožinė, netgi pavasario madingiausia buvusi oranžinė… Net sunku išvardinti visa tą spalvų jūrą, kuria dizaineriai dažo kailius.
Praėjusių dešimtmečių įtaka
Tiek iš parduotuvių lentynų sparčiai nykstančioje pavasario/vasaros, tiek rudens bei žiemos kolekcijose aiškiai juntama praėjusių dešimtmečių įtaka. Subtilumas, moteriškumas, išryškintos formos ir dailūs siluetai, baltos pėdkelnės, bateliai su T formos dirželiu (angl. T-strap), išraiškingos drabužių apykaklės… Keturiasdešimtųjų spindesys kuriamas kailio, perlų, ilgų pirštinių bei patrauktų drabužių pečių pagalba. Žinoma, neapsieinama ir be pieštuko formos sijono. Ankstyvų aštuoniasdešimtųjų įspūdis kuriamas pasitelkiant į pagalbą languotą audinį – pradedant šalikais ar kitais aksesuarais, baigiant paltukais. Iš tendencijų sąrašo taip pat nesitraukia ir šešiasdešimtieji, kuriuos taip pat būtų galima tituluoti moteriškumo aukso amžiumi. Platėjantys sijonai, dirželiu išryškintas liemuo – tikras džiaugsmas ne tik moterims, bet ir jų vyrams. Sunku nesutikti, ar ne?
Taškelių revoliucija
Šį sezoną taškelių raštas karaliaus visur ir neabejotinai taps vienu iš pagrindinių drabužių akcentų. Marc Jacobs modeliai podiumu žengė išmarginti taškeliais nuo galvos iki kojų tikrąja šio žodžio prasme – pradedant skrybėlėmis ir baigiant kelnėmis. Audiniuose vyrauja ne tik mums įprasti vienodo dydžio taškeliai. Dizaineriai stebina netikėtais jų dydžiais, spalvomis, derinimu, raštų kūrimu ir net faktūromis.
Didžiausias įkvėpimo šaltinis – vyriškas kostiumas
Į mados Olimpo viršūnę grįžta klasikinis kostiumėlis, tad šį sezoną visi garsiausi mados namai siūlo savo savitą viziją, kuriai įkvėpimo semiasi būtent iš vyriško kostiumo. Tiesa, dizaineriai neapsiriboja vien švarko ir kelnių deriniu. Galima išvysti visko: pradedant avietinės spalvos švarku ir pilku, pieštuko sijonu, baigiant moteriškoms formoms pritaikyta vyriško kostiumo interpretacija.
Kas naujo aksesuarų „fronte“?
Kalbant apie aksesuarus, viskam galioja aukščiau išvardintos tendencijos. Maišytos medžiagos, kuriančios koliažo įspūdį, ryškios spalvos, raštų gausa bei praėjusių dešimtmečių spindesys… Kailio mada aksesuarų taip pat neaplenkia – juo gausiai puošiami ne tik batai, bet ir rankinės. Moterų aprangoje juntamas vyriškumo prieskonis taip pat diktuoja ir dar vieną tendenciją – vyriško stiliaus įkvėptus batus (angl. The high loafer) ir moteriškąją jų versiją ant aukšto kulno. Perkant rankinę dėmesį labiausiai vertėtų kreipti į portfelio tipo rankines – tai karščiausia šio rudens tendencija.
Parengė Ieva Varkojytė
Nuotraukos iš Style.com