Search Results for: "japonų kinas"

Poetiškas japonų autorės žvilgsnis filme „Kaip žydėjimas vyšnios“

Poetiškas japonų autorės žvilgsnis filme „Kaip žydėjimas vyšnios“

Naujausias Naomi Kawase darbas „Kaip žydėjimas vyšnios“ Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ (Un Certain Regard) programą atidaręs filmas – elegiškas pasakojimas apie trapų gamtos grožį, maistą, draugystę, senatvę, atidumą detalėms ir gebėjimą atleisti sau bei kitiems.

Kaip senoji japonų animacija užvaldė XXI amžių

Kaip senoji japonų animacija užvaldė XXI amžių

Anime – gana senas menas, po šešerių metų švęsiantis savo šimtmetį. Trumpai apžvelgėme anime fenomeną bei pakalbinome Lietuvos anime gerbėjus.
Nuo klasikos iki pornografijos
Šiek tiek faktų apie anime. „Tikrosios“ japoniškosios animacijos, tiksliau, anime, tėvas – Hekotenas Šimokava (1892–1973 m.), kuris 1917 m. sukūrė 5 minučių „Konsjeržo Mukudzo Imokavos istoriją“. Anime ir jo seserį mangą (komiksus, pagal kuriuos kuriamos anime serijos) Japonijoje ir už jos ribų išpopuliarino medikas ir animatorius Osamu Tedzuka (1928–1989 m.), vadinamas „anime krikštatėviu“, „komiksų dievu“.
Japonų meno estetika – viena subtiliausių pasaulyje, tad nenuostabu, kad ji persikėlė ir į animaciją. Kai kurie anime labiau realistiški, kiti – labiau fantastiniai. Ne paslaptis, kad japonų dailė ir kaligrafija padarė anime didžiausią įtaką. Anime dar pasižymi ir netikėtomis kūno proporcijomis: pagrindinė kūno dalis – galva, kurios proporcija tikroviškąją viršija 7–9 kartus. Kartais specialiai pailginamos kojos ir rankos. Akys užima maždaug penktadalį veido. Anime akių kūrėjas O. Tedzuka mokėsi iš amerikiečių – Betty Boop, Mickey Mouse, Bembio. Veido išraiškų variantų nėra labai daug, veidai būna išsigandę (nustebę), pikti, linksmi, susijaudinę (laša prakaitas), romantiški (po akimis piešiamos paralelinės linijos). Apie ką dažniausiai pasakoja anime? Pagrindinės temos – Japonijos istorija, klasikinė literatūra ir… pornografija. Pornografiniai anime, kuriami nuo 1984 m., vadinami hentais.
Vakaruose anime išgarsino „Astro Boy“, vėliau – „Pokemonai“. Garsusis amerikiečių „Pietų parkas“ sukurtas pagal anime principus.
Apie persirenginėjimą
Kasmet pasaulyje vyksta daugybė anime konventų, kuriuose rengiami vadinamieji cosplay – persirenginėjimas anime personažais.
Tradicinės, šiuolaikinės ir populiariosios Japonijos kultūros festivalis „NowJapan“ šiais metais, Lietuvos anime gerbėjų nuomone, išsiskyrė ypač gerais kostiumais. Kaip teigė festivalio programos vadovas Olegas Lyčaginas, anime kostiumų gaminimas Lietuvoje, palyginus su kaimyninėmis šalimis, yra tikrai aukšto lygio. „Tačiau cosplay fenomenas – tai ne tik gražus kostiumas. Itin svarbu yra ir sugebėjimas atskleisti patį personažą, įkūnyti tokius jo elgesio ypatumus kaip laikysena, eisena, kalbos manieros, bendravimo ypatumai. Taip pat svarbu gražiai parodyti kostiumą ant scenos per nustatytą laiko tarpą. Taigi, vien gražus kostiumas negarantuoja pirmos vietos – norint būti tarp lyderių reikia įdėti daug darbo“, – Laikas.lt pasakojo Olegas.
Kodėl susidomima anime?
Pakalbinome keletą Lietuvos anime gerbėjų, kurie yra įkūrę net kelis klubus didžiausiuose Lietuvos miestuose. Pirmauja Kaunas ir Vilnius.
Lietuvos anime forumui, vienijančiam visus klubus, www.animezona.net priklausantis aKi teigia, kad dauguma anime mėgėjų šį žanrą atrado dar tuomet, kai internetas buvo retenybė ir anime teko žiūrėti per kabelinę televiziją, ypač per vokiškus kanalus – VIVA, RTL2 ir t. t: „Užsikabliavau ant japoniškų filmukų gal pirmoje klasėje. Tuo metu dažname cartoon‘e terodė, kaip kažkas mušasi, daužosi ganėtinai paprasto siužeto fone, o dauguma anime atrodė bent siužeto prasme gilesni, nors kai kurių tuo metu filmukų net padoriai nesupratau. Turbūt geriausiai iš filmukų man įsiminė „Chikyuu Shoujo Arjuna“ – anime jau net nebe paaugliams, o vyresnei auditorijai, nagrinėjantis žmogaus ir gamtos santykį.“
Tam pačiam www.animezona.net priklausantis anime mėgėjas Saulius pasakojo, kad anime prieš trejus metus jo gyvenime atsirado dėl to, kad nebuvo gerų naujų filmų. „Laikui bėgant, pasidariau platesnių pažiūrų žmogus, pradėjau truputį domėtis Japonijos kultūra, pamačiau, kad anime pakeičia žmogaus mąstyseną, jo nusistatymą į prieš tai kvailai atrodžiusius dalykus“, – teigia Saulius.
Kaip pasakoja anime gerbėja Joana Kembrytė, Japonijos kultūra ji susidomėjo būdama penkerių, o anime – šiek tiek vėliau, pradinėse klasėse: „O prasidėjo viskas nuo legendinių „Samurai X“, „Digimonų“, „Dragon Ball“ serijų. Tiesa, tada nesupratau sąvokos anime, tai buvo tiesiog animaciniai filmukai, atkeliavę kažkur iš Tolimųjų Rytų.“
Kaip teigia Joana, jai niekada nepatiko vakarietiška animacija, kuri atrodė banali, o humoras – lėkštas: „Anime užkabino savo žanrų įvairove, unikalia forma bei estetika, įdomiais neįprastos išvaizdos personažais (pripažinkime, nei tarybinėje animacijoje, nei amerikietiškoje, niekada nesutiktume personažų su tokia plaukų spalvų gama), išpažįstamomis vertybėmis. Vis dėlto tarybinė animacija pasižymėjo tradicinėmis moralinėmis vertybėmis, ko negalėtume pasakyti apie kai kuriuos anime.“

Domisi ne vien paaugliai
Jau seniai praėjo laikai, kai animacija ir anime – vien tik vaikų ar iš paauglystės neišaugančių suaugusiųjų reikalas. Kaip teigia aKi, statistinis lietuviškojo anime mylėtojo amžius yra 16–17 metų. „Ir kuo toliau, tuo labiau tos animešnikų gretos platėja, veikiausiai interneto dėka, kadangi, priešingai nei prieš 10 metų, norimą anime dabar labai lengvai galima susirasti internete“, – reziumuoja vyras.
Anime gerbėjas Abalys iš Kauno teigia, kad Lietuvoje anime gerbėjų amžius – nuo 11 iki 36 metų. „Anime gali žiūrėt visi, nepriklausomai nuo amžiaus, kam prie širdies piešta animacija. Kiekvienas gali rasti savo mėgstamiausią žanrą, o jų yra begalė (action, slice-of-life, drama, science fiction, mecha, horror, comedy ir t. t.). Nors pažįstų labai daug animešnikų (taip mes kartais žargoniškai vienas kitą vadinam, bet girdėjau ir baisesnių pavadinimų), gali būti ir nemažai kitokio amžiaus grupių, kurios nesireiškia forumuose ar susitikimuose, o tiesiog tyliai savo namuose garbina šią subkultūrą“, – pasakoja Abalys.
Saulius teigia, kad yra matęs 243 anime filmus: „Mes mėgstame anime skaičiuoti, žiūrėti kiek esam praleidę dienų ar valandų. Nieks nepasakys vidurkio, kiek žmonių vidutiniškai Lietuvoje yra peržiūrėję anime filmų ar TV serialų. Kiti gal per metus peržiūri vos 10.
Apie hentai
Ar visi, kurie žiūri anime, žiūri ir hentai? Ne, teigia aKi. „Hentai yra pornografija, tad jei žmogus mėgsta pornografiją, o kartu ir anime, tai nemaža tikimybė, kad jis žiūrės ir hentai“, – pabrėžia anime gerbėjas.
Abalys teigė, kad hentai daugeliui anime gerbėjų yra nepriimtina ir bjauru. „Tai stereotipas, kad jeigu jau žmogus žiūri anime, vadinasi, jis žiūri ir hentai… Pats turiu tokią patirtį, kai mane pavadindavo hentajumi vien dėl to, kad žiūriu anime“, – pabrėžė vaikinas.
Anime klubai Lietuvoje
Pasak Abalio, seniausias anime klubas Lietuvoje – Kauno „Kurokawa“, gyvuojantis daugiau nei šešerius metus. Anksčiau klubai bendradarbiavo vieni su kitais gan stipriai, dabar belikę tik kontaktai ir draugystė, bet partnerystės mažokai.
Be klubo „Kurokawa“, Lietuvoje egzistavo/egzistuoja LAFOS (Lietuvos Anime Fanų Organizacijų Sąjunga), Vilniaus „Kuro Shiro“, Klaipėdos „JAK“, Šiaulių „Kitsune“ ir „Yorokonde“, Marijampolės „Motaku“, Panevėžio „Pan Anime“.
Anime gerbėjų gyvenimas nesusideda vien iš filmų žiūrėjimo: jie keičiasi nuomonėmis, domisi kitų žiūrimais anime ir kt. Anime gerbėjas Airiz stebisi, kad žmonės dažnai tokius, kaip jis laiko „trenktais, noulaiferiais ar net ištvirkėliais“.
2008 m. lapkričio 8 d. Kaune vienoje universiteto auditorijų įvyko istorinis anime gerbėjams įvykis – pirmoji Lietuvos didžiausių anime klubų ir organizacijų konferencija. Joje dalyvavo kauniečiai „Kurokawa“, vilniečiai „VAK“, „Koi Team“, „AniNC“, „VAMO“, šiauliečiai „Kitsune“, panevėžiečiai „PanAnime“, klaipėdiečiai „PAK“, internetinės bendruomenės „Asinas“ ir „AC“. Konferencijos tikslas buvo suburti efektyviausiai dirbančią Lietuvos anime bendruomenę, kuri bendromis jėgomis galėtų plėsti anime kultūrą Lietuvoje.
Kaip teigė festivalio „NowJapan“ programos vadovas O. Lyčaginas, jie, kaip didžiausio anime ir japoniškos kultūros renginio organizatoriai, bendrauja su Lietuvos anime klubais. „Reguliariai atvažiuojame į jų renginius, palaikom ir skatinam naujiems darbams. Džiaugiamės, kad jaunimas susiburia į tokius klubus ir praleidžia laiką besidomėdami svečiomis kultūromis. Matome tai kaip jaunimo užimtumo skatinimą“, – pasakojo O. Lyčaginas.

Kaip pasakojo dauguma Laikas.lt pašnekovų, iš anime ne tik galima sužinoti apie Japonijos kultūrą, tradicijas, žmonių charakterio tipus, tačiau ir daug ko pasimokyti. „Neretai anime turi ir gilesnę prasmę, bando analizuoti aktualias visuomenei problemas ar parodyti gerai žinomus dalykus iš visai naujos perspektyvos“, – pasakojo Joana, kuri pridūrė, kad anime jai primena tarybinių laikų animacinius filmukus, kai moralinės vertybės buvo perduodamos neakivaizdžiu būdu, „per pūkuotus meškiukus ir krokodilus“.

Parengė Mindaugas Peleckis

Po nuotraukomis prirašyti:
Akimirkos iš Šių metų Japonijos kultūros festivalio „Now Japan“ . Nuotr. J.Kembrytės

„Kiečiausių“ tautų sąrašas: jamakiečių akcentas

„Kiečiausių“ tautų sąrašas: jamakiečių akcentas, ispanų siesta ir belgų šokoladas

Ar teisinga teigti, kad kažkurios šalies gyventojai yra patys šauniausi pasaulyje? Ar apskritai įmanomi tokie rinkimai, juk kiekviena šalis kažkuo unikali? CNN sako, kad taip, ir pateikia „kiečiausių“ tautų sąrašą.

12 vieta – turkai

Tauta, kuri niekad nepraleidžia progos pasididžiuoti Stambulo gražumu. Reikėtų nepamiršti ir to, kad turkai išsidėstę dviejuose žemynuose. Tad visai nenuostabu, kad jų taip mėgiami ūsai dažnokai užriečia nosis į viršų.

11 vieta – belgai

Perskaitėte teisingai – tai belgai, gyvenantys mažoje, drėgnoje, niūrokoje Europos Sąjungos dalyje, tačiau smarkiai prisidėję prie alaus ir šokolado evoliucijos. Po politinės šalies krizės likę be vyriausybės, belgai nepradėjo anarchiško maišto ar piratavimo jūroje, o tiesiog tvarkingai ir ramiai su šia situacija susitvarkė.

10 vieta – australai

Paplūdimiai, iškylos gamtoje, bikiniai ir šaltas alus – australus apibūdinantys žodžiai. Dar sportas, į kurį įsitraukia kas antras gyventojas. Žinoma, reikia paminėti visą jų florą ir fauną bei serialą „Lost“.

9 vieta – kinai

Nors kinams sąvoka – privatumas – nėra žinoma, jie vis tiek šauni tauta, sugebanti pasižymėti savo „Made in China“gaminiais visame pasaulyje

8 vieta – Bostvanos gyventojai

Čia atsipalaidavę gyvena ne tik gyvūnai, bet ir žmonės kartu su jais, neatsitveriantys nuo jų net tvora, nors šalis garsėja dramblių populiacija.

Šioje šalyje itin didelis sergančių ŽIV/AIDS skaičius, tačiau jų tradiciniai šokiai ir muzika su džiazo ir hiphopo elementais žavi kiekvieną.

7 vieta – japonai

Gal ir juokina japonai savo karaokės sugebėjimais, tačiau visai kas kita jų mados ir technologijų įtaka pasauliui. Jau vien ko verti japonų paaugliai, kurie išmano daugiau už bet kurį brandaus amžiaus europietį.

6 vieta – ispanai

Jūra, saulė, smėlis, siesta, sangrija – ispano kasdienybė. Jis vakarėlį pradeda tada, kai kitos tautos jau miega. Nepamirškime, žinoma, ir futbolo.

5 vieta – korėjiečiai

Ši tauta garsėja savo sojų viskiu ir neribotomis galimybėmis jį gerti. Netgi sakoma, kad korėjietis pats geriausias sugerovas. 20 stikliukų jam tik vakarėlio pradžia.

4 vieta – amerikiečiai

Dauguma jų pasaulyje nemėgsta dėl karo grėsmės, politinių niuansų, greito maisto restoranų ir t. t. Tačiau jei ne jie, dabar gal nebūtų rokenrolo, banglenčių, mėlynų džinsų, holivudinių filmų…

3 vieta – mongolai

Mistiška tauta, kuriems iki šiol erelis – naminis gyvūnas. Jakų mėsą ar pieną jie naudoja kiekvieną kartą gamindami, o jų visi drabužiai, įskaitant net apatinius, išsiuvinėti įvairiausiais raštais ir mušti kailiu.

2 vieta – jamaikiečiai

Jamaika garsėja dideliu nužudimų skaičiumi ir narkomanija, tačiau, nepaisant to, jamaikiečiai pasauliui davė regio muziką, egzotišką Rastafarų kultūrą, dredų madą. Be to, šios šalies gyventojų anglų kalbos akcento sumaišyti neįmanomą su jokiu kitu.

1 vieta – brazilai

Ši tauta nusipelnė pirmos vietos, nes garsėja savo liberaliomis pažiūromis ir geros nuotaikos skleidimu pasauliui – Rio de Žaneiro karnavalai, samba, skani kava, įdegę kūnai ir daug gražių spalvų…

Prestižinę stažuotę Japonijoje laimėjęs studentas: „Viską

Prestižinę stažuotę Japonijoje laimėjęs studentas: „Viską, ką išmoksiu, norėsiu pritaikyti Lietuvoje“

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Augustas Žaltauskas tapo vienu iš 40-ies europiečių, kuriems nusišypsojo sėkmė po studijų atlikti praktiką Japonijoje. Į tarptautinę telekomunikacijų korporaciją rugsėjį išvykstantis vaikinas stažuotei buvo atrinktas iš daugiau nei 1 000 programos „Vulcanus in Japan“ konkurso dalyvių.

„Velnio akmuo“ 2014: ekstremali energija ir rokenrolo ritualai

„Velnio akmuo“ 2014: ekstremali energija ir rokenrolo ritualai

Jau šį savaitgalį Anykšciuose prasidės festivalis „Velnio akmuo“. Intensyvus veiksmas Dainuvos slėnyje užvirs ketvirtadienį, o stiprią renginio pradžią garantuos triguba ekstremalumo, bliuzo ir avangardo porcija iš Skandinavijos – „Arch Enemy“, „Shining“ ir „Blues Pills“. Ankstyvo savaitgalio karštį padės pajusti ir įvairiose festivalio teritorijos vietose išdėstytas netradicinių pramogų minų laukas.

„Kino pavasaris“ kviečia į filmą – siurprizą

„Kino pavasaris“ kviečia į filmą – siurprizą

Balandžio 1–ąją, tarptautinės juokų ir melagių dienos proga tarptautinis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ savo žiūrovams paruošė ypatingą staigmeną. Išskirtinio seanso, vyksiančio 22.00 valandą kino centro „Forum Cinemas Vingis“ 3 salėje, metu žiūrovams bus parodytas filmas – siurprizas, kurio pavadinimas bus atskleistas tik kino salėje. Tai unikali galimybė pamatyti juostą, kurios dar nematė nei viena pasaulio publika, bei pabendrauti su specialiai į Vilnių atvykstančia tarptautine filmo kūrėjų komanda.

Gerai Gerai klipo filmavimui pasirinkti jūros vaizdai ir kendo kovotojai (video)

Gerai Gerai klipo filmavimui pasirinkti jūros vaizdai ir kendo kovotojai (video)

Vasaros pabaigą pažymėjęs Gerai Gerai ir Kamilės Kielaitės – Kami dueto darbas „Super Ladygirl“ sulaukė ypatingo elektroninės muzikos mylėtojų dėmesio.

Kidsuke ir Jealousguy – atsukit juos dar kartą (apžvalga)

Kidsuke ir Jealousguy – atsukit juos dar kartą (apžvalga)

Penktadienį Kidsuke ir Jealous Guy „Soul Boxe“ sugrąžino į 2009-uosius. Kūnas atpažino jau senokai primirštus lingavimo judesius. Kokybiška euforija buvo padalinta po lygiai – visi buvo atpalaiduoti ir patenkinti.

Šeštosios „Kultūros nakties“ metu miegoti galėsite tik su leidimais

Šeštosios „Kultūros nakties“ metu miegoti galėsite tik su leidimais

Kasmet „Kultūros naktį“ aplanko daugiau nei 100 000 žmonių, dalyvauja apie 400 menininkų.

Apokrifas neparašytam šventraščiui (Recenzija)

Apokrifas neparašytam šventraščiui (Recenzija)

14-oji poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga, skirtingai nei daugelis lietuvių poezijos knygų, gali tapti vieno vakaro skaitiniu (prie kurio vėliau tikrai norėsis grįžti, kai ką pasižymėti, kai ką „pagūglinti“). O tai, mano galva, poezijai – didžiausias komplimentas: meditacija, kontempliacija knygoje „Kurčiam asiliukui“ dera su necenzūriniu žodžiu, gana gausiomis dedikacijomis, pasižaidimais brūkšneliais ir kableliais (Eduardas Mieželaitis tai darė dar tada, kai D.Kajokas pirmosios knygos nebuvo išleidęs). DJ‘ų (diskžokėjų) terminija kalbant, ši knyga – geras mix‘as.