Search Results for: "juodas humoras"
Politinė satyra ir juodas humoras susipina patriotinės amerikiečių dainos pavadinimu pakrikštytame filme „God bless America“ (liet. Dieve palaimink Ameriką / 2011 m.).
Muzikos festivalyje „Velnio akmuo“ liepos 15 – 17 dienomis publika galės mėgautis ne tik gyva sunkiąja ir autentiška senąja roko muzika, bet ir kultiniu, „X-rated“ arba „S“ ženklu žymimu kino menu.
Festivalio naktinei kino programai atrinkti filmai – tai unikali animacija, kuri lengvai patraukia dėmesį nuo bet kurio epizodo, yra smagiai žiūrima, spalvinga, dinamiška ir muzikali. Tuo pačiu šis 8-10 dešimtmečių animacijos menas yra skirtas tik suaugusiems, kupinas šokiruojančių scenų, juodo humoro ir drąsių minčių.
„Nuo pat pirmo festivalio gyvavusią naktinio kino idėją pagaliau pavyks įgyvendinti šiais metais. Rengdami programą siekiame išvengti šabloniško ir nuspėjamo kino, tačiau tuo pačiu norime, kad jis lengvai kaustytų dėmesį ir būtų vienu iš festivalio traukos centrų. Tam puikiai tinka gana sunkiai prieinama, beprotiška animacija. Šias istorijas suvaidinus – tai būtų kraupūs filmai. Tačiau piešti vaizdai kartais yra gražesni, ir į juos galima žiūrėti su humoru, kad ir kiek šiose scenose būtų nuogumo, purvo, skandalų, kvailybės ir aštrių pasisakymų“, – komentuoja festivalio organizatorius Vaidas Voronavičius.
Kino programoje garbingą vietą užims ne vienas amerikiečių animatoriaus Ralph Bakshi kurtas šedevras. „Fritz the Cat“, „Heavy Traffic“ ir „Coonskin“ hiperbolizuotai, ironiškai, tačiau taikliai vaizduoja miesto gatvėse verdantį gyvenimą. „Juodas humoras, stiprus groteskas ir stulbinantis, nenušlifuotas grožis, kūrybingiausia animacija šio meno industrijoje nuo Walt Disney laikų“, – taip atsiliepia R. Bakshi kūrybą gerai vertinantys kritikai. Nors 1973 m. Amerikoje „Heavy Traffic“ buvo pripažintas vienu geriausių filmų, tuo pat metu Cenzūros taryba jį draudė viename iš Kanados regionų.
Dar vienas kultine klasika vadinamas šio stiliaus animacijos perlas – kanadiečio Gerald Potterton 1981 metų filmas „Heavy Metal“. Tai mokslinės fantastikos istorijos, persmelktos smurtu, nuogumu, seksualumu. Dėl problemų, susijusių su autorių teisėmis į šiame filme panaudotą muziką, jo bent 15 metų nebuvo įmanoma įsigyti jokioje laikmenoje, nors filmo populiarumas beprotiškai augo parodžius jį per kai kurias televizijas. Pats pavadinimas sufleruoja apie filme skambančią roko ir heavy metalo muziką, kuri puikiai dera su fantastiniu vaizdu.
Turbūt daugiausiai absurdiškų, neįtikėtinų scenų bus galima išvysti amerikiečio Bill Plympton 1998 metų filme „I Married a Strange Person“. Pagrindinis herojus per kvailą incidentą įgyja galią – viskas, apie ką tik jis pagalvoja, virsta realybe. Nesvarbu, ar tai seksualinė fantazija, ar keisti buitiniai vaizdiniai, kylantys iš nuovargio ir nuobodulio. Ilgainiui tai pradeda varginti ir jo žmoną, kuriai tenka pavirsti ir vienuole, ir susiraukšlėjusia močiute, ir balionus vietoj krūtų turinčiu padaru…
Be šios pristatytos ir kitos į kino programą įtrauktos animacijos bus parodytas vienintelis dokumentika paremtas filmas. Tai jaunos režisierės Dainos Pupkevičiūtės šiais metais baigta kurti juosta „Trys dienos“, pasakojanti apie legendinę Anykščių black / thrash metalo grupę „Dissimulation“. Pasak filmo režisierės, „Trys Dienos“ pirminė mintis buvo atskleisti „Dissimulation“ istoriją, kuomet manyta, kad grupė baigė savo egzistenciją. Tačiau su muzikantais paruošti interviu apie tai, dėl ko ir kaip grupė gyvavo, paskatino trijulę atsikurti koncertiniu pasirodymu gimtajame grupės mieste – Anykščiuose, sunkiosios muzikos festivalyje „Velnio Akmuo“ dar 2009-aisiais. Praėjus dvejiems metams nuo festivalio debiuto ir grupės atsikūrimo jame, gerbėjai išvys „Dissimulation“ vėl, tik šįkart ne scenoje, o filmo juostoje.
Ekstremalios muzikos festivaliui parinkta ir anot organizatorių puikiai jam tinkanti radikalaus kino programa bus rodoma naktimis. Pasibaigus koncertams publika galės įsitaisyti jaukiame festivalio kino teatre po atviru dangumi ir stebėti filmus didžiuliame, lauko sąlygoms pritaikytame ekrane.
Pasak vieno garsiausių lietuvių režisierių ir scenaristų Vytauto Žalakevičiaus, niekada nepavyks nufilmuoti geriau nei parašyta. Nėra labai originalu pradėti tekstą svetimomis mintimis, tačiau kalbant apie „Purvą“ (Filth, 2013) tai daryti verta. Kūrinys tikrai ne visada nusileidžia savo ištakoms.
Jau trečius metus skaičiuojantis art dizaino trio „Mother Eleganza“ gali jus išmaudyti, aprengti badass maikutėmis, pakvėpinti agurkiniais kvepalais ir apmėtyti duonos batais. Ir, jei labai paprašysite, – sukurti originalų albumo dizainą. Kol grupuotės „viena trečioji“ – markeriniu braižu pasižymintis Egyboy laiką leidžia Australijoje, likusioji trejeto dalis – Džiugas ir do-re-my – priešpiečiaudami ŠMC kavinėje pasakojo apie tai, kaip kūryba vyksta be „parkių“ ant parketo, o meilė ir pinigai dizaino srityje gali būti du suderinami dalykai kaip „Tom & Jerry“.
Gruodžio 16-ąją menų fabrike „Loftas“ pasirodys visada ryški ir nepakartojama muzikantė, aktorė, mados ikona ir prodiuserė Ebony Bones. Tačiau ji tik iš išvaizdos atrodo lyg animacinių filmukų personažas, kurio lūpomis kalba įgarsintojai.
Su kuo jums asocijuojasi spalvinimo knygelė? Žinoma, vaikyste, flomasteriais ir gražiais paveikslėliais. Visgi šiame leidinyje, pavadinimu „Coloring for Grown-Ups“, spalvas kviečiama suteikti toli gražu ne princesėms ar kokiems kitiems Disnėjaus herojams, o kur kas pikantiškesniems scenarijams. Komikai Ryan Hunter ir Taige Jensen tikrai žino, kaip prajuokinti žmones, o taiklus juodasis humoras – jų arkliukas. Tuo galima įsitikinti pavarčius jų naujausią kūrinį, kuriame gausu vaikiškų užduočių šmaikščiame ir visai nevaikiškame kontekste. Kviečiame susipažinti!
Kovo 20 dieną startuos kino mylėtojų maratonas „Kino pavasaris“. Viena iš estafečių – programa „Viasat“ komedijos. Per žiemą sukauptas kalorijas šį kartą žiūrovai juokdamiesi galės deginti net 11 filmų. Tarp jų juostos, skirtos ir prancūziško, ir britiško, ir itališko humoro mėgėjui, ir norinčiajam patikrinti, kaip su šiuo žanru susidoroja airiai, švedai, ispanai ar net vengrai.
„Teatras suteikia galimybę vaizduoti ir tyrinėti tai, kas man kelia nerimą – negyjančias žaizdas ir užslopintas traumas“, – prisipažįsta jaunas latvių režisierius Valteris Sīlis. Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ užsienio programoje jis pristatys spektaklį „Legionieriai“, kuriame nesena istorinė praeitis paskatins diskutuoti ir lietuvius. Spektaklis bus rodomas spalio 2 d. 18.30 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje. „Sirenos“ sostinėje vyks rugsėjo 26–spalio 6 dienomis.
Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ organizatoriai ruošiasi jubiliejiniam dešimtajam festivaliui ir kartu švęsti kviečia makabriškuosius „The Tiger Lillies“. Trečią kartą Lietuvoje viešėsiantys muzikos apdovanojimų „Grammy“ nominantai iš Londono festivalyje pristatys spektaklį „Eilės apie seną jūreivį“ pagal anglų poeto klasiko Samuelio Tayloro Coleridge’o poemą ir surengs koncertą. „Sirenos“ sostinėje vyks rugsėjo 26–spalio 6 dienomis.
Popietė Vilniaus centre. Eismas pakankamai ramus, besiruošiantis vakarinėms spūstims. Pro Gedimino prospekte esantį Lietuvos apeliacinį teismą važiuoja ryškiai raudona ir ryškiai nauja mašina su nuleistu stogu, jai iš paskos juodas džipas. Staiga abi mašinos sustoja. Iš jų taip pat staigiai iššoka vyrai ir pradeda muštis, liejasi kraujas. Vienas jų sėda atgal į džipą ir iš visų jėgų rėžiasi į raudonosios mašinos galą, pabyra stiklai, bestogės mašinos pakeleivės išmaniaisiais fotografuoja padarytus nuostolius, o džipo vairuotojas ramiai, kaip spėjama, išsikviečia sau policiją…