Search Results for: "justinas marcinkevicius"
Kovo 11 d. 17 valandą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks vakaras „Kada gi mūsų širdys atsivers?“, skirtas Justinui Marcinkevičiui atminti. Ištraukas iš jo dramos kūrinių, poetinės kūrybos ir vertimų fragmentus skaitys aktoriai Regimantas Adomaitis, Rimantas Bagdzevičius, Vladas Bagdonas, Algimantas Bružas, Eglė Gabrėnaitė, Dainius Gavenonis, Aldona Janušauskaitė, Doloresa Kazragytė, Algirdas Latėnas, Birutė Mar, Valentinas Masalskis, Vytautas Paukštė, Juozas Rygertas, Vytautas Rumšas, savo kūrybos dainas pagal Justino Marcinkevičiaus žodžius atliks Aidas Giniotis ir Gediminas Storpirštis.
„Visu šiuo darbu norėjau parodyti, per kokį vargą ir skausmą dygo mūsų šaknys, kaip sunkiai gimė pirmosios mūsų nacionalinio gyvenimo formos – valstybė, raštas, menas“, – apie garsiąją trilogiją „Mindaugas“, „Mažvydas“ ir „Katedra“, pastatytą tuometiniame Lietuvos akademiniame (dabar – Nacionaliniame) dramos teatre rašė Justinas Marcinkevičius. Lietuvos nacionalinis dramos teatras didžiuojasi, kad Lietuvą žadinantys, telkiantys, įkvepiantys žodžiai, jo išsakyti Mindaugo, Mažvydo, Lauryno lūpomis, mūsų šalies žmonių širdis bei sielas pirmiausiai pasiekė iš šio teatro scenos.
Su Justino Marcinkevičiaus kūryba teatro mėgėjai pirmiausia susipažino 1961 metais, kai jo poemą „Kraujas ir pelenai“ Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre pastatė Kazimiera Kymantaitė (scenografiją sukūrė Juzefa Čeičytė, muziką – Juozas Indra, šokius pastatė Juozas Lingys).
Netrukus tuometinio vyriausiojo režisieriaus Henriko Vancevičiaus iniciatyva sceną išvydo Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“ (1969, dailininkas – Feliksas Navickas, kompozitorius – Eduardas Balsys), „Katedra“ (1971, dalininkas – Feliksas Navickas, kostiumų dailininkas – Jonas Surkevičius, kompozitorius – Algimantas Bražinskas), Mažvydas“ (1978, dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Eduardas Balsys). Šie kūriniai formavo svarbiausio Lietuvos teatro veidą, budino tautos dvasią.
1981-aisiais, po keletą metų trukusios rekonstrukcijos, naują savo raidos etapą Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras pradėjo taip pat Justino Marcinkevičiaus kūriniu – dilogija „Prometėjas. Ikaras“ (dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Algirdas Martinaitis, scenos judesį kūrė Kęstutis Adomaitis).
Atgimstančiai, nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai ypač svarbi 1990 balandžio 13 dieną įvykusi Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ premjera – šį sudėtingą kūrinį su įkvėpimu išvertė taip pat Justinas Marcinkevičius, režisavo Jonas Vaitkus, scenografiją sukūrė Jonas Arčikauskas, muziką – Algirdas Martinaitis.
Paskutinį kartą Justino Marcinkevičiaus poetinis žodis iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenos skambėjo 2004 metais, kai Vytautas Grigolis pastatė „Giesmę apie Vorutos vilkolakį Mindaugą (pagal Vinco Krėvės, Justino Marcinkevičiaus ir Martinio Zyverto kūrinius; dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Antanas Kučinskas).
Neseniai Anapilin išėjusį iškilųjį poetą žiūrovams primins ne tik garsūs Lietuvos aktoriai, bet ir teatro fojė veikianti paroda, skirta Justino Marcinkevičiaus kūrinių pastatymams Nacionaliniame dramos teatre. Parodą iš savo fondų parengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Paroda veiks nuo kovo 10 iki balandžio 8 dienos.
Renginys nemokamas. Išankstinė registracija tel. (8 5) 26 29 771
Svarbią Lietuvai dieną – Vasario 16-ąją mus paliko tautos simboliu laikomas Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius. Jis mirė eidamas 81-uosius metus po sunkios ilgą laiką gydomos galvos ir kaklo traumos.
Justinas Marcinkevičius kilęs iš Prienų rajono, 1949–1954 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1953–1957 m. žurnalo „Genys“ atsakingasis sekretorius. Nuo 1955 m. LSSR rašytojų sąjungos narys. 1957–1959 m. žurnalo „Pergalės“atsakingasis sekretorius. 1959–1960 m. Rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, 1960–1965 m. pirmasis pavaduotojas. Nuo 1965 m. rašytojas profesionalas. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Lietuvos MA tikrasis narys (nuo 1990 m.).
Per savo gyvenimą išleido daugiau nei trisdešimt knygų, populiariausios dramos: „Mindaugas“, „Mažvydas: giesmė“.
2010 metais pasirodė režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmas apie rašytoją Justiną Marcinkevičių „Prie rugių ir prie ugnies“.
„Liūdni slibinai“ savo penktąjį gimtadienį ketina audringai švęsti dešimtyje Lietuvos miestų. Šį rudenį pirmojo savo jubiliejaus proga geriausios 2012 metų grupės titulą pelnę atlikėjai surengs koncertinį turą „5 kartus ralio!“.
„Liūdni slibinai“ nėra jau tokie liūdni ir tikrai moka linksmintis bei pakelti nuotaiką kitiems – tokia tiesa dar kartelį buvo įrodyta šį penktadienį sostinės „New York“ klube, kuriame Dominykas Vaitiekūnas, Aistė Lasytė ir Vaidas Kublinskas pristatė savo naująjį „kūdikį“ „Albumas be jokių Ė“ bei šventė garbingą ketverių metų gimtadienį.
Prieš kūrybines atostogas teatrališkoji „Liūdnų slibinų“ trijulė kviečia lietuvius (ir ne tik) harmonizuotis. Šį ketvirtadienį tautą nuolat raginanti grupė surengs išskirtinai harmoningą koncertą Prienų rajone vyksiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime 2012.
Jau penkiolika metų lietuvių literatūros kūrėjai nebeskelbia jokių savo kartos manifestų, o skirtingų kartų poezijos sąvoka neretai vertinama kaip pasenusi, neaktuali arba pernelyg mitologizuota. Poetai ir jų kūrybos tyrinėtojai bando ieškoti kartos atpažinimo ženklų poezijoje.
Kas yra Justinas Marcinkevičius? Jo kūryba, jau tapusi lietuvių literatūros klasika, lydi mus nuo mažumės. Jo eilės virto lietuvių liaudies…
Šiandien visi švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kurios metu vyks gausybė renginių ne tik dieną, bet ir vakare. Tad siūlome išsamią šios dienos renginių programą, kurioje ką veikti ras tiek jaunimas, tiek jų tėvai ir seneliai.