Search Results for: "kūčios"
Šventinio pasiruošimo šurmulyje dažnas iš mūsų pasiduodame masiniam skubėjimui ir retai susimąstome, ar daugelį metų puoselėtoms gausaus stalo ir nesibaigiančių vakarienių tradicijoms neatėjo metas keistis. Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos sveikatingumo specialistas Valdemaras Kavaliauskas atskleidžia, kaip save ir artimuosius apsaugoti nuo šalutinio švenčių poveikio.
Kūčios ir šv. Kalėdos – gražiausios žiemos šventės ir dideliam, ir mažam. Tai naujų vilčių, ateities siekių ir svajonių išsakymo metas. Šiuo laikotarpiu vaikus lanko Kalėdų Senelis, su kuriuo susitinkama šventinių renginių metu. Kalėdų Senelis, įsmukęs židinio kaminu vidun, mažuosius aplanko naktį miegančius, sudeda dovanėles po eglute ar į kojines, pakabintas prie lovelių. Jis, į roges pasikinkęs devyniaragių elnių, atskrieja iš tolimosios šalčio šalies Laplandijos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios 2011 metų dienos mūsų šalies kalendoriuje yra šventinės, bei kuriomis darbo dienomis šiemet galėsime turėti papildomų poilsio dienų. Norintys daugiau laiko praleisti su šeima, ilsėtis, atostogauti Lietuvos kurortuose ar išvykti į užsienį, turėtų atkreipti dėmesį į taip vadinamų „ilgųjų savaitgalių“ datas. Šiemet taipogi bus 2 laisvi trečiadieniai, tačiau perkėlus poilsio dienas – bus ir 2 darbo šeštadieniai.
„Ilgieji savaitgaliai“ – nuo 3 iki 4 poilsio dienų
Šiemet planuojami 6 „ilgieji savaitgaliai“. Kiek ilgiau ilsėsimės kovo 11 d., minint Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dieną (3 nedarbo dienos kovo 11-13 d., papildoma diena penktadienis). Lygiai tiek pat ilsėsimės ir balandžio 24-25 d., kai, kiek vėliau nei įprasta, bus švenčiamos Šv. Velykos (3 nedarbo dienos balandžio 23-25 d., papildoma diena pirmadienis).
Vieną gražiausių vasaros švenčių – Rasos ir Joninių dieną – birželio 24 d. taipogi turėsime papildomą laisvą dieną (3 nedarbo dienos birželio 24-26 d., papildoma diena penktadienis.). Papildomas laisvadienis taip pat numatomas ir vasaros pabaigoje – rugpjūčio 15 d. per Žolines (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną). Tai 3 nedarbo dienos rugpjūčio 13-15 d., papildoma diena pirmadienis.
Rudenį turėsime net 4 dienų „ilgąjį savaitgalį“ (4 nedarbo dienos spalio 29 – lapkričio 1 d., papildomos dienos pirmadienis ir antradienis) – minėsime Visų Šventųjų dieną.
Įvertinus tai, kad antroji Šv. Kalėdų diena yra pirmadienis, vėlgi turėsime papildomą laisvą dieną (3 nedarbo dienos gruodžio 24-26 d., papildoma diena pirmadienis).
Laisvos dienos bus ir savaitės viduryje
Primename, jog dar keletą nedarbo dienų šiemet nusimato ir savaitės viduryje. Jau kitą mėnesį minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, todėl vasario 16 d. (trečiadienis) bus nedarbo diena. Taip pat laisva diena bus ir liepos 6 d. (trečiadienis), kuomet bus švenčiama Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.
Perkėlus poilsio dienas – dirbsime 2 šeštadienius
Verta atkreipti dėmesį, kad 2011 metais yra ir 2 šeštadieniai, kurie bus darbo dienos. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl poilsio dienų perkėlimo 2011 metais, vasario 19 d. (šeštadienis) bus darbo diena (atidirbama už 2010 m. gruodžio 24 d.) bei lapkričio 5 d. (šeštadienį) taipogi bus dirbama (darbo diena perkelta iš š. m. spalio 31 d.).
Visa aukščiau išvardinta tvarka galioja žmonėms, kurie dirba 5 darbo dienas per savaitę.
2011 m. papildomų poilsio dienų planavimo atmintinė:
1) Vasario 16 d. (trečiadienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena (nedarbo diena – trečiadienis);
2) Kovo 11 d. (penktadienis) – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (trys poilsio dienos);
3) Balandžio 24-25 d. (sekmadienis ir pirmadienis) – Šv. Velykos (trys poilsio dienos);
4) Birželio 24 d. (penktadienis) – Rasos ir Joninių diena (trys poilsio dienos);
5) Liepos 6 d. (trečiadienis) – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (nedarbo diena – trečiadienis);
6) Rugpjūčio 15 d. (pirmadienis) – Žolinės (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) (trys poilsio dienos);
7) Lapkričio 1 d. (antradienis) – Visų Šventųjų diena (keturios poilsio dienos);
8) Gruodžio 24-26 d. (šeštadienis – pirmadienis) – Kūčios ir Šv. Kalėdos (trys poilsio dienos).
Žaibišku greičiu artėja šventės ir Kalėdinė dvasia beldžiasi į kiekvienus namus. Vieni ją įsileidžia noriai ir šiltai, kiti pasitinka su dovanomis, treti iš visų jėgų laiko duris…
Kam reikalingos Kalėdos? Visų pirma tai katalikiška šventė, tiems, kas tiki. Taip pat tai tradicija – tiems, kas paveldėjo, įprato ir seka tėvų pėdomis. Visų trečia – tai amerikietiška pramoga, tiems, kam gražūs margaspalviai burbulai, užsienietiškos Kalėdinės dainos ir tiems, kurie laukia Santos. Dar kitiems – tai proga išgerti, papramogauti, gauti dovanų, susitikti su artimaisiais ir draugais. O psichologiniu požiūriu šios dienos padeda išgyventi šalčius, natūralios šviesos trūkumą, drėgmę, tamsą ir sulaukti šiltų orų. Žmogus gyvena laukimu – nuo vieno ciklo iki kito. Laukia gimtadienio, laukia paaukštinimo, laukia Kalėdų, laukia Velykų, laukia pavasario, laukia atostogų. Dažnai tas laukimas palaiko sąlyginę gyvenimo prasmę. Vis kažko tikiesi, kažkam ruošiesi, kažką kuri. Kažkas tau atneša laimę. Taip pat šventės atlieka socialinių ryšių palaikymo funkciją. Per jas žmonės gali atsikvėpti.
Deja ne visiems Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai asocijuojasi su linksmybėmis ir pakilia būsena. Kodėl? Galbūt tie žmonės neturi su kuo stiprinti tų socialinių ryšių? Galbūt ta šventė primena išsiskyrimą su buvusiu mylimuoju? Galbūt artimieji išvažinėję į kitus kraštus arba anąpilin? Galbūt tėvai jau ligoti? Galbūt vaikų nėra? Galbūt jų net nebus? Galbūt visos draugės sėdi prie stalų su vyrais? Galbūt visi sugėrovai iš jaunystės laikų sėdi žmonoms po padu ir rengiasi Kalėdų senio rūbus, kad nustebintų savo vaikus? Visi šitie dalykai galbūt varo neviltį vienišiems.
Gerai, jeigu vietoj mylimo žmogaus, yra draugas arba kolega, kažkas, kas tau padeda pajausti kalėdinę dvasią. Kažkas, kam tu svarbus, kažkas, kas nori padovanoti Tau dovaną. Bet tikrai yra ir žmonių, kurie per žiemos šventes lieka daugiau stebėtojais nei dalyviais. Nepabuvęs jų kailyje gali būti net neįvertintume to, ką turime – šeimas, draugus ar antrąsias puses.
Kai kas tai vadina vienatvės epidemija – kai ignoruojamos šventės, kai įninkama į darbus ir neatsitraukiama nuo buities, nes taip saugiau. Tada neprarandama pusiausvyra. Kiti suserga – nenorėdami būti vieni arba nenorėdami būti našta.
Ne visi išdrįsta ieškoti atsvaros – internetinėje svetainėje, globos namuose arba viešuosiuose renginiuose. Tada žmonės užsidaro savo narveliuose ir pasineria į tamsias mintis, kurios dar labiau stingdo ir mažina produktyvumą.
Kūčios skirtos ne tik tam, kad susitiktume su artimaisiais. Ši diena skirta apmąstymui, susikaupimui, nusiraminimui, išsivalymui nuo blogų minčių. Šią dieną galite pasikeisti vidumi, žengti žingsnį pirmyn ir aukštyn. Galbūt tai ir lems lemtingus pokyčius Jūsų gyvenime. Norite nebūti vieni? Norite nesijausti vieniši? Ką dėl to padarėte per šiuos metus? Ką galėtumėte padaryti? Kokio partnerio norėtumėte? Ar jį gerai įsivaizduojate? Įsivaizduokite jo savybes, jo išvaizdą, jo požiūrį… Kokį jis norėtų matyti jus? Linksmą ar liūdną? Užsidepresavusį ar ryžtingą?
Labai lengva rašyti, netgi lengva rašyti tada, kai pats taip pat klysti ir toje pačioje vietoje slysti. Gali būti, kad nesinori nieko daryti. Gali būti, kad bandote, o viskas krinta iš rankų… Bet reikia sukaupti savyje visas jėgas, susiimti. Šaltis, tamsa ir dargana veikia psichologiškai. Jei pastiprinsite tas blogas mintis, galite susirgti depresija ar turėti kitų rimtų psichikos problemų.
Tikrai visada yra išeitis. Ne visada ji geriausia ar tokia, kokios norite. Bet situacijoje reikia susitaikyti su aplinkybėmis kurių nekontroliuojate ir keisti tai, kas Jūsų valioje.
Neskubėkite, neforsuokite, nepulkite į paniką, nepykite, negerkite blogos energijos ir neišliekite blogų emocijų aplinkiniams. Geriau įkvėpkite giliau, pasigrožėkite žiemojančia gamta, papuoškite bent eglės šaką, padarykite tai, kas Jus atpalaiduoja, užsiimkite Jums patinkančia veikla, galvokite apie šviesesnį rytojų, tikėkite savo fortūna, pasitikėkite savimi. Išpažinkite savo nuodėmes ir silpnybes bent sau patiems. Pamilkite bent patys save, bet atsikratykite egoizmo ir atverkite duris meilei. Padėkokite tiems, kas Jums padarė ką nors gero.
Šv. Kalėdų proga linkime Jums pakilumo ir šilumos!
Kristina Leščinskaitė
(1987) 60 min. Dokumentinis filmas TSRS (Lietuva) Kalba: lietuvių Filme rodomos kalendorinės lietuvių šventės – Kūčios, Velykos, Sekminės, Joninės, su…
Po staiga įsiplieskusių diskusijų dėl prieškalėdinės dienos – kūčių paskelbimo nedarbo diena, pagaliau Seimas priėjo išvadą: gruodžio 24-oji bus laisvadienis, už kurį reikės atidirbti kitų metų vasario 19 dieną.
Buvo atmestas pirminis socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko pasiūlymas nustatyti, kad už Kūčias reikėtų atidirbti jau ateinantį šeštadienį, gruodžio 18-ąją. Šis sprendimas buvo atmestas , atsižvelgusi į tai, kad dauguma žmonių jau yra suplanavę, ką veiks ateinantį savaitgalį.