Search Results for: "kaip įveikti apatiją"
Laba diena, Evelina. Grįžau į darbą po atostogų, praėjo mėnuo, tačiau niekaip negaliu vėl įsijausti į tą patį ritmą. Ryte keliuosi su ašaromis, po darbo grįžusi vakarą praleidžiu ant sofos priešais televizorių. Man tai visiškai nebūdinga, nes esu pakankamai aktyvus žmogus. Darbe viską darau per prievartą. O blogiausia tai, kad kenčia man artimi ir brangūs žmones, nes ant jų išsilieju. Apie darbo pokyčius nesinori galvoti, nes nesugalvoju, ką kitą norėčiau veikti, nes paprasčiausiai nieko nenoriu daryti. Suprantu, kad turiu labai daug, tačiau nemoku, negaliu tuo džiaugtis. Tiksliau, niekas manęs nedžiugina. Nežinau, tai atsitiktinumas ar ne, bet viskas prasidėjo būtent po atostogų. Labai tikiuosi, kad ką nors man patarsite, nes bijau, kad per savo dabartinę būsena, su kuria niekaip negaliu susitvarkyti, nukentės mano ir man svarbaus žmogaus santykiai, darbas ir t. t.
Kankinuosi dėl savo apatijos. Nors nuolat skaitau knygas apie tai, kaip pakeisti savo gyvenimą, kaip atrasti gyvenimo džiaugsmą, tačiau man tai tik tušti žodžiai, nes nepajėgiu nieko daryti, kad kažką pakeisčiau. Man nuobodus mano gyvenimas, tačiau nedarau nieko, kad jį pakeisčiau. Martyna, 26
Laba diena, prieš pusę metų išsiskyriau su draugu su kuriuo pradraugavome keturis metus, du iš jų gyvenome kartu. Išsiskyrėme, nes nebejautėme vienas kitam aistros, pasidarėme vienas kitam neįdomūs ir kaip asmenybės, tai kai prasidėjo barniai, o paskui apatija, tai išsiskyrėme.
Tačiau jis lengviau prisitaiko prie naujojo gyvenimo. Atrodo, kad jam viskas yra gerai, jis ir linksminasi ir šiaip gerai gyvena. Gal jau ir mergina naują turi. Aš nežinau, bet ir nežinau ar mane tai žeistu, jei turėtų.
Evelina Globė – psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos magistrė, besidominti asmenybės, socialine psichologija, meno terapija. Yra dėsčiusi Vytauto Didžiojo universitete „Psichologijos įvadą“, „Bendravimo psichologiją“; vedusi seminarus paaugliams bei jaunimui „Savęs pažinimas ir asmenybės ugdymas“, „Sėkmingo bendravimo įgūdžiai“.
Ruduo – geriausias metas apsilankyti klasikinės muzikos koncerte. Netikite? Pasaulyje vis daugėjant susirgimų depresija ir sveikatos specialistams ją jau skelbiant XXI a. liga, mokslininkai vis labiau gilinasi į alternatyvius depresijos gydymo būdus. Vienas iš tokių daugeliui dar neatrastų kelių įveikti nuotaikos sutrikimus neabejotinai yra klasikinė muzika.
Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas.
Siekdami sustiprėti po žiemos ar atgauti buvusias formas, gyventojai kartais persistengia, pastebi vaistininkai ir gydytojai. Jų teigimu, paprastai taip nutinka, kai vitaminai vartojami neatsižvelgus į individualius organizmo signalus, nepamatuotai padidinamas fizinis krūvis ar drastiškai pakeičiami mitybos įpročiai. Specialistai pažymi, kad rūpinantis sveikata svarbiausia yra saikas ir reguliarumas.
Atbundanti gamta turėtų įkvėpti naujiems darbams, tačiau daug žmonių jaučia gyvybinės energijos stygių. Jeigu ryte jėgų dar pakanka, tai vakarop padidėja dirglumas, apima mieguistumas ir bendras kūno silpnumas.
Pastarieji pusę metų – tai buvo vienas iš sunkiausių mano gyvenimo etapų. Vasara buvo kupina vienatvės, liūdesio ir didelio nuovargio. Padėjus tašką šios nemalonios istorijos pabaigoje, susidūriau su man artimų žmonių skausmu, praradimais ir gyvenimiškomis abejonėmis – momentais, kai ,atrodo, nebegalėsi pakilti iš bedugnės. Tai buvo dar sunkiau – stebėti draugo ašaras, kurias nežinai kaip sustabdyti.
Žiemai besiritant į antrąją pusę, tamsios ir itin trumpos dienos slegia kur kas labiau nei šaltojo sezono pradžioje. Praūžus švenčių maratonui ir nurimus šventiniam šurmuliui, padaugėja sezoninį nerimą ir apatiją išgyvenančių žmonių: padidėja dirglumas, įtampa, stresas, įprasta veikla kelia vis didesnį nuobodulį.